SUMEDĖJUSIŲ AUGALŲ ĮVAIROVĖ ŠIAULIŲ MIESTE

Transcription

1 ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS APLINKOTYROS KATEDRA Renata Urbonaitė SUMEDĖJUSIŲ AUGALŲ ĮVAIROVĖ ŠIAULIŲ MIESTE Bakalauro darbas Dekoratyviosios ţeldininkystės bakalauro studijų programa Vadovė lekt. dr. Rita Mikaliūnaitė Šiauliai,

2 TURINYS ĮVADAS LITERATŪROS ANALIZĖ Urbanizuotų vietovių kūrimasis Urbanizuotų vietovių kūrimasis pasaulyje Urbanizuotų vietovių kūrimasis Lietuvoje Gyvenvietės iki centralizuotos Lietuvos valstybės susidarymo XIII a Pirmųjų Lietuvos miestų susikūrimas Šiaulių miesto vystymosi eiga Šiaulių miesto istorija (iki 1940m.) Šiauliai m Ţeldynai urbanizuotose vietovėse Reikalavimai ţeldiniams urbanizuotų teritorijų ţeldinimui Sumedėjusių augalų įvairovė urbanizuotoms teritorijoms (sortimentai) DARBO OBJEKTAS IR METODIKA Darbo objektas Darbo metodika DARBO REZULTATAI Sumedėjusių augalų įvairovė Šiaulių miesto Pietinėje dalyje Krūmų įvairovė Šiaulių miesto Pietinėje dalyje Medţių įvairovė Šiaulių miesto Pietinėje dalyje Lianų pasiskirstymas daugiabučių namų teritorijose Pietinėje dalyje Sumedėjusių augalų įvairovė Šiaulių miesto Centrinėje dalyje Krūmų įvairovė Šiaulių miesto Centrinėje dalyje Medţių įvairovė Šiaulių miesto Centrinėje dalyje Lianų pasiskirstymas daugiabučių namų teritorijose Centrinėje dalyje REZULTATŲ APIBENDRINIMAS...35 IŠVADOS...39 SANTRAUKA...40 SUMMARY...41 LITERATŪROS SĄRAŠAS

3 PRIEDAI Priedas. Sumedėjusių augalų būklė pagal 3 balų skalę. 2. Priedas. Retesni vasarţaliai augalai Pietinėje Šiaulių miesto dalyje. 3. Priedas. Retesni vasarţaliai augalai Centrinėje Šiaulių miesto dalyje. 4. Priedas. Centrinės Šiaulių miesto dalies tyrimo duomenys. 5. Priedas. Pietinės Šiaulių miesto dalies tyrimo duomenys. 3

4 ĮVADAS Kada Ţemėje atsirado pirmieji miestai? Pirmieji, seniausi ţmogaus proto ir rankų kūriniai laikinieji būstai aptikti Afrikoje (Vanagas, 2003). Lietuvoje miestams kurtis sąlygos susidarė X XI a., kai ėmė formuotis feodalinė santvarka. Daug miestų išaugo pilių su priešpiliais vietose. Juose gyveno amatininkai ir pirkliai. Procesas gerokai paspartėjo kapitalistiniu laikotarpiu, kai ėmė plėtotis pramonė. Ypač urbanizacijos procesas Lietuvoje paspartėjo po Antrojo pasaulinio karo. Lietuva per trumpą laikotarpį iš agrarinio krašto virto industrine agrarine respublika (Burinskienė ir kt., 2003). Ţeldiniai bei ţeldynai neatskiriama kiekvieno miesto architektūrinio ansamblio dalis, tačiau svarbiausia ţaliųjų plotų vertė urboekologinė, nes kuo daugiau yra ţaliųjų plotų mieste, kuo tolygiau jie paplitę, tuo geresnės sąlygos miesto gyventojams (Prapiestienė, 2003). Natūralūs ţeldiniai nyksta, degraduoja dėl urbanizacijos proceso neigiamų padarinių (oro, vandens teršimo, dirvoţemio cheminių, mechaninių savybių blogėjimo, uţstatymo intensyvumo bei tankumo) ir keičiami antropogeninės kilmės ţeldynais, kur didesnę ţeldyno ploto dalį uţima inţinerinės dangos, o ne ţeldiniai (Kameneckas, 2009). Temos aktualumas. Jau daug metų augalai puošia urbanizuotas vietoves. Daugiabučių namų kiemuose jie atlieka ne tik estetinę, bet ir ekologinę funkcijas. Daugiabučių namų gyventojai menkai rūpinasi savo kieme augančiais augalais, kurie dţiugina juos savo dekoratyviais ir kvapiais ţiedais. Darbo tikslas nustatyti sumedėjusių augalų įvairovę bei jų būklę daugiabučių namų teritorijose Šiaulių mieste. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie darbo uţdaviniai: 1. Nustatyti sumedėjusių augalų įvairovę Šiaulių miesto daugiabučių namų teritorijose. 2. Apibūdinti sumedėjusius augalus pagal biomorfas. 3. Įvertinti sumedėjusių augalų būklę bei prieţiūrą tirtose vietovėse. Temos naujumas. Atsiţvelgiant į tai, kad nėra siūlomas sumedėjusių augalų sortimentas daugiabučių namų teritorijoms, todėl tapo aktualu išsiaiškinti kokie augalai auga tokiose teritorijose. Šiame darbe buvo siekiama nustatyti sumedėjusių augalų įvairovę ir jų būklę, priklausomai nuo tiriamos vietos bei prieţiūros daugiabučių namų teritorijose, Šiaulių mieste. Tyrimo metu nustatyta, kad sumedėjusių augalų tirtose vietovėse auga 90 rūšių augalų, iš kurių skirstant pagal biomorfas 44 krūmai, likę medţiai. 4

5 1. LITERATŪROS ANALIZĖ 1.1. Urbanizuotų vietovių kūrimasis Urbanizuotų vietovių kūrimasis pasaulyje J. Vanagas (1996) teigia, kad miestai atsirado vėliau nei kaimo gyvenvietės, jų istorija prasideda prieš tūkstančius metų iki mūsų eros (Mezopotamija, Egiptas, Indija, Kinija). Miestai kūrėsi iš įvairios kilmės laikinų ir pastovių ţmonių susitelkimų gamtos ar dirbtinai apribotuose plotuose. Jau genčių gyvenimo fazėje galima aptikti tokių susitelkimų būsimųjų šiuolaikinių miestų uţuomazgų. Seniausios tokio tipo gyvenvietės, manoma, įsikūrė Afrikoje (Vanagas, 1996). Pasak J. Vanago (2003), intensyvūs urbanizaciniai procesai Ţemėje prasidėjo XIX amţiuje, kai kaimai virto miesteliais, miesteliai miestais, dideli miestai peraugo į aglomeracijas. Pokario metais Europoje, ypač socialistinio bloko šalyse, labai išsiplėtojo masinė daugiaaukščių namų statyba. Viduramţių miestai, pagal, J. Vanagą (2003), pasiţymėjo stabilia plano struktūra, maţai kintančiomis teritorijos ribomis, kurios daţnai sutapo su miestą juosiančiomis gynybinėmis sienomis, sudėtingais fortifikaciniais įrenginiais vandens grioviais fasadomis Urbanizuotų vietovių kūrimasis Lietuvoje Gyvenvietės iki centralizuotos Lietuvos valstybės susidarymo XIII a. Gyvenvietė, gyvenamoji vieta ţmonių apgyvendinta vieta, kurioje tikslingai yra susidariusi santykiškai didelė ţmonių koncentracija ir kurioje yra sudarytos reikiamos buities, darbo ir poilsio sąlygos (Vanagas, 2008). Pasak, K. Šešelgio (1996), gyvenviečių istorinė raida glaudţiai susijusi su visuomenėje vykstančiais ekonominiais, socialiniais, politiniais pokyčiais, su jos dvasinėmis nuostatomis. Į Lietuvos teritoriją pirmieji ţmonės atklydo iš pietų tuo metu, kai nuslinkus ledynams, atšilus klimatui susidarė palankios sąlygos medţioti ir rinkti gamtos teikiamas gėrybes maistui, t. y. plėtoti pasisavinamąjį ūkį. Šis periodas archeologų vadinamas senuoju akmens amţiumi paeolitu. Po to seka vidurinis akmens amţius mezolitas. Slenkant amţiams, tobulėjo darbo įrankiai ir prasidėjo naujas istorinis periodas, vadinamas naujuoju akmens amţiumi neolitu. Šiame periode pastebima tai, kad vietoj klajoklių stovyklų plito pastoviai gyvenamos vietos, kurios kurdavosi prie upių eţerų. Šiame periode jau buvo statomi 7-10 m ilgio ir 4-6 m pločio 5

6 antţeminiai keturkampiai pastatai. Ţalvario amţiaus metu ant piliakalnių, kalvų, buvo statomos gyvenvietės. Vėlyvasis geleţies amţius reikšmingas tuo, kad pavienės sodybos jungėsi į bendruomenes, susikūrė naujos gyvenvietės ţemdirbių kaimai. Svarbus lūţis gyvenviečių raidoje įvyko pirmaisiais II tūkstantmečio metais, kai iš policentrinės apgyvenimo sistemos buvo pereita į monocentrinę susikūrė centralizuota Lietuvos valstybė (Šešelgis, 1996). Kas yra miestas, daugelis autorių pateikia skirtingai. Pasak J. Vanago (1996), miestas tai ţmonių bendruomenės teritorinė forma. Kiti autoriai nurodo, kad miestas tai sudėtingas visuomeninis, ekonominis ir statybinis techninis organizmas, kuriame gamyba, administracija, būstai, aptarnavimas ir poilsis yra tarpusavyje susiję (Vanagas, 2008). Miestą galima apibūdinti, kad tai sudėtinga sistema, kurios pagrindiniai komponentai yra bendruomenė ir ją supanti aplinka. Šiuolaikinis miestas tai ne tik gyvenamieji ir pramonės rajonai, sudėtingos transporto ir inţinerinės komunikacijos, bet ir aplinka, kurioje ţmogus gyvena, dirba, mokosi ir poilsiauja, bendrauja su kitais ţmonėmis (Burinskienė ir kt., 2003) Pirmųjų Lietuvos miestų susikūrimas K. Šešelgis (1996) teigia: Lietuvos istoriografijoje nėra vieningos nuomonės apie pirmųjų miestų susikūrimo laiką. Nuomonių skirtumas atsirado dėl to, kad buvo vadovaujamasi skirtingais miesto statusą nusakančiais poţymiais: ekonomine, politine ir socialine gyvenvietės sandara, jos uţimamu plotu, forma, gyventojų skaičiumi ir tankumu, pirmuoju paminėjimu istoriniuose šaltiniuose. Svarbus pirmųjų miestų skiriamasis poţymis buvo gyvenvietės daugiafunkciškumas: be ţemdirbių, mieste gyveno ir veiklą plėtojo amatininkai, pirkliai, miestas atliko vienokias ar kitokias valdymo funkcijas. Pagal tai, kada rašytiniuose istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėtos gyvenvietės būsimi miestai, A. Miškinis (1991) išskiria 6 pagrindines grupes: 1. Iki XV a. pradţios ( t.y. iki Ţalgirio kautynių 1410 m.) įkurti 39 miestai. 2. Nuo XV a. pradţios iki XVI a. vidurio ( Valakų reformos ) atsirado 36 miestai. 3. Nuo XVI a. vidurio iki XVII a. vidurio (1654 m. karo) 10 miestų. 4. Nuo XVII a. vidurio iki XVIII a. pabaigos 10 miestų. 5. Nuo XVIII a. pabaigos iki 1940 m. 13 miestų. 6. Nuo 1940 m. 6 (Naujoji Akmenė, Visaginas, Tyruliai, Elektrėnai, Grigiškės, Baltoji vokė). 6

7 Iki XV a. pradţios atsiradę miestai teritorijoje pasiskirstė netolygiai, sudarė du arealus: Ţemaitijos ir pietinės Aukštaitijos šiaurės Dzūkijos dalies, t. y. aplink Vilnių, kiek daugiau į šiaurę ir šiaurės vakarus, o maţiau į pietus nuo Vilniaus (Šešelgis, 1996). Anot, J. Vanago (1996), Europos mastais Lietuvos miestai augo lėtai, čia feodalizmas truko ilgiau. Monopolinė bajorų ţemės nuosavybės teisė trukdė miestams kurti savivaldą. Ypač urbanizacijos procesas Lietuvoje paspartėjo po Antrojo pasaulinio karo. Lietuva per palyginti trumpą laikotarpį iš agrarinio krašto virto industrine agrarine respublika. Greitai augo pramonė, kūrėsi stambūs mechanizuoti ūkiai, plėtėsi senieji, augo naujieji miestai (Elektrėnai, Naujoji Akmenė, Visaginas), (Burinskienė ir kt., 2003) Šiaulių miesto vystymosi eiga Šiaulių miesto istorija (iki 1940 m.) Šiaulių miestas pagal gyventojų skaičių (1989 m. 145 tūkst. ) ketvirtas miestas Lietuvos Respublikoje ir didţiausias jos šiaurėje (Mulevičius, 1991). Šiauliai miestas šiaurės Lietuvoje, išsidėstęs rytiniuose Ţemaičių aukštumos šlaituose, Mūšos, Dubysos, Ventos ir Nevėţio upių baseinų takoskyroje. Šiaulių vardas pirmą kartą paminėtas 1236 m. Livonijos eiliuotoje kronikoje, aprašančioje Saulės (Šiaulių) mūšį, kurį laimėję lietuviai (ţemaičiai) ilgam sustabdė kalavijuočių, nuo tol pasivadinusių Livonijos ordinu, taip pat Kryţiuočių ordino puldinėjimus (Mulevičius, 1991) m. Šiaulių miestas pirmą kartą paminėtas istorijos šaltiniuose Lietuvos Didţiojo kunigaikščio Ţygimanto Senojo rašte, (Lietuvos regionų portretas, Šiaulių apskritis). XIX a. išryškėjo nauji Šiaulių miesto ypatumai. Nuo XIX a. pirmosios pusės Šiauliai darėsi lietuvių nacionalinio kultūrinio judėjimo centras. Po I pasaulinio karo (1917 m.) tobulėjo Šiaulių miesto valdymas, komunalinis ūkis. Miestas graţėjo, augo pramonė, pagyvėjo kultūrinis gyvenimas (Mulevičius, 1991) Šiauliai m. Pasak, J. Sireikos (2007), m. laikotarpiu Šiaulių miesto teritorija padidėjo du kartus nuo 35,3 kv. km iki 70,0 kv. km. 7

8 Šeštame dešimtmetyje aplink Dviračių gamyklą ėmė kurtis pietinis pramonės rajonas, (1 pav.) 1963 m., rengiant miesto generalinį planą, numačiusį Šiaulių, kaip Šiaurės Lietuvos pramonės ir kultūros centro, formavimą, pasirinkta teritorija, išsidėsčiusi tarp Dviračių gamyklos ir Aukštelkės gyvenvietės (Sireika, 2007). 1 pav. Šiaulių pietinis pramonės rajonas 2 pav. Šiaulių pietinis gyvenamasis rajonas (Šiaulių miesto savivaldybė, 2009) m. vykdant generalinį planą, miesto ribos buvo dar labiau išplėstos, prijungti Lieporių ir Dainų kaimai. Šioje teritorijoje išaugo Šiaulių naujamiestis Lieporių ir Dainų mikrorajonai, (2 pav.), (Sireika, 2007). Šiaulių miesto plotas - 81,13 kv. km., vandens plotai - 17,78 kv. km., ţalieji miesto plotai - 18,87 kv. km., 1 km 2 gyvena 1568,6 gyventojai. Šiauliuose priskaičiuojama 16 didesnių ir maţesnių parkų. Didţdvario, Gubernijos ir Rėkyvos parkai įrašyti į kultūros vertybių sąrašą, (Šiaulių miesto savivaldybė, 2009). Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad vienam miesto gyventojui tūrėtų tekti ne maţiau kaip 9 kv. m., ţaliųjų plotų. Šiauliuose vienam gyventojui įrengtų ţaliųjų plotų tenka 36 kv. m., (Kameneckas, 2009). 1.3 Ţeldynai urbanizuotose vietovėse Lietuvos miestų ir kaimų ţeldynuose nuolat gausėja medţių, krūmų ir sumedėjusių vijoklių asortimentas. Mūsų šalies dendroflora nėra turtinga, savaiminių vietinių medţių ir krūmų įvairiuose ţeldynuose sutinkame tik apie 50 rūšių ir formų. Dauguma sumedėjusių 8

9 augalų, maţdaug apie 3 tūkst. rūšių ir formų, yra atveţtiniai, introdukuoti iš įvairių Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalių (Jakovlevas Mateckis, 2003). Ţeldynas ne maţesnis kaip 0,05 hektaro ţeldinių ţemės sklypas, kuriame gali būti maţųjų kraštovaizdţio architektūros, inţinerinių ir laikinų statinių. Ţeldiniai ţmogaus pasėti ar pasodinti medţiai (tarp jų ir pasodinti pavieniai ar natūraliai išaugę), krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai, lianos ir ţoliniai augalai (LR seimas. Ţeldynų įstatymas, 2007). Miesto ţeldynų sistema susideda iš įvairių kategorijų, rūšių ir tipų miesto ţeldynų. Pagal naudojimo pobūdį miesto ţeldynai skiriami į 3 kategorijas: 1. Bendrojo naudojimo (viešieji) ţeldynai. 2. Ribotojo naudojimo (pusiau vieši). 3. Nenaudojamieji (uţdarieji) sanitarinės apsaugos ţeldynai. Medţių ir krūmų ţeldiniai būdingi mūsų miškingos šalies kraštovaizdţiui. Senų ţeldinių apsupti pastatai ir statiniai atrodo lyg natūraliai įaugę į kraštovaizdį, o plynoje vietoje įsikūrusios naujos gyvenvietės ar gyvenamieji rajonai atrodo nykiai ir skurdţiai. Ţeldiniai mieste atlieka nepaprastai svarbią urboekologinę funkciją: stabilizuoja ir kompensuoja ekologinę aplinką, reguliuoja oro sudėtį, daro poveikį miesto klimatui, maţina oro uţterštumą dujomis ir dulkėmis ir kt. (Burinskienė ir kt., 2003). Lietuvos didţiųjų miestų analizė parodė, kad mūsų šalis pagal ţeldynų kiekį, plotą, įrengimo ir prieţiūros lygį gerokai atsilieka nuo Europos miestų. Šalies miestuose yra per maţai atskirųjų (rekreacinio naudojimo) ţeldynų, kurie galėtų visiškai patenkinti miesto bendruomenės poreikius. Remiantis Lietuvos Respublikos ţeldynų įstatymu, miesto ţeldynai yra skirstomi į dvi dideles grupes: atskirieji ir priklausomieji ţeldynai. Atskiraisiais vadiname ţeldynus, esančius tik jiems skirtame ţemės sklype. Priklausomaisiais vadiname ţeldynus, esančius kito objekto ţemės sklype. Atskirųjų ir priklausomųjų ţeldynų paskirtis gerinti gyvenamosios ir darbo aplinkos sąlygas, palaikyti teritorijos ekologinį stabilumą, tenkinti visuomenės rekreacinius poreikius. Atskirieji ţeldynai, ypač tie, kuriuos sudaro rekreacinės paskirties ţeldynai (miesto sodai, parkai, skverai, ţaliosios juostos ir kiti poilsiui skirti ţeldynai), yra svarbus miesto ţeldynų sistemos elementas (Jakovlevas Mateckis, 2008). Siekiant sudaryti miestų gyventojams palankias ir sveikas gyvenimo bei darbo aplinkos sąlygas yra nustatomi privalomi maţiausi vienam gyventojui tenkantys ţeldynų plotai. Ţeldynų plotų normos reglamentuojamos LR aplinkos ministro įsakymu Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties ţeldynų plotų normų ir priklausomųjų ţeldynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo (Nr. D1-694, 2007 m. gruodţio 21 d.). 9

10 Maţiausi atskirųjų ţeldynų plotai (kv.m.), tenkantys vienam gyventojui yra: dideliuose miestuose ne maţiau kaip 25 kv.m / gyv. vidutinio dydţio miestuose ne maţiau kaip 20 kv.m / gyv. maţuose miestuose ne maţiau kaip 20 kv.m / gyv. miesteliuose ne maţiau kaip 15 kv.m / gyv. kurortuose ne maţiau kaip 45 kv.m / gyv. Dideliais miestais laikomi tokie, kuriuose gyvena daugiau kaip 100 tūkst., vidutiniais nuo 10 tūkst. iki 100 tūkst. ir maţais iki 10 tūkst. gyventojų (Navasaitis, 2008) 1.4 Reikalavimai ţeldiniams urbanizuotų teritorijų ţeldinimui Gatvėms ir bendruomeniniams kiemams ţeldinti skirtų sodmenų kokybės reikalavimai pateikiami 1 lentelėje, (Navys, 2005). 1 lentelė Sodinimui bendruomeniniuose kiemuose ir gatvėse skirtų didelių medţių rekomenduojami matmenys (Navys, 2005). Lietuviškas pavadinimas Trakinis klevas Paprastasis klevas Paprastasis skroblas Raudonasis klevas Sidabrinis klevas Glotniavaisis kaštonas Paprastasis kaštonas Rūšis Lotyniškas pavadinimas Veislė Antţeminės dalies aukštis, m (nuo - iki) Kamieno apimtis, cm (nuo - iki) Lajos plotis, m (nuo - iki) Pagrindinės rūšys Dviskilčiai - Magnoliopsida Tipinė rūšis 5,0-9, ,0-3,0 Acer campestre L. 'Elsrijk' 5,0-7, ,0-3,0 'Postelence' 5,0-9, ,0-3,0 'Columnare' 6,0-9, ,0-4,5 Acer platanoides L. 'Globosum' 4,0-6, ,5-2,5 'Olmstedt' 5,5-9, ,5-2,5 Carpinus betulus L. 'Fastigiata' 4,5-7, ,5-2,5 Acer rubrum L. 'Armstrong' 6,0-8, ,5-2,5 'Red Sunset' 6,0-9, ,2-2,2 'Scalon' 6,0-8, ,5-2,5 Acer saccharinum L. 'Piramidale' 5,0-9, ,0-3,0 Aesculus glabra L. Tipinė rūšis 5,0-8, ,5-2,5 Aesculus hippocastanum L. 'Baumannii' 5,5-12, ,0-6,0 'Piramidalis' ,5-5,0 10

11 Tarpinė (glotnioji) gudobelė Vienapiestė gudobelė Plaukuotasis uosis Kininė tuopa Crataegus x media (laevigata)(pior.) DC Crataegus monogyna Jacq. Fraxinus pensylvanica Marsh. 1 lentelės tęsinys 4,5-5, ,5-2,5 'Paul's Scarlet' 4,5-5, ,5-2,5 'Plena' 4,5-5, ,5-2,5 'Rubra Plena' 4,5-5, ,5-2,5 'Compacta' 4,5-5, ,5-2,5 'Stricta' 5,5-6, ,0-1,5 'Aerial' ('Lednaw') 5,0-10, ,0-3,5 Populus simoonii L. 'Fastigiata' 6,0-7, ,0-2,0 Drebulė Populus tremula L. 'Erecta' 6,0-10, ,5-3,0 Krūminė vyšnia Puošnioji robinija Paprastasis šermukšnis Šiaurinis šermukšnis Maţalapė liepa Kalninė guoba Olandinė guoba Baltoji eglė Dygioji eglė Paprastasis klevas Juodoji pušis Menzieso pocūgė Prunus x eminens L. 'Umbraculifera' 4,5-6, ,5-3,5 Robinia luxurians (Dieck) C. K. Schneid Tipinė rūšis 5,0-6, ,5-2,0 Sorbus aucuparia L. 'Fastigiata' 4,5-6, ,0-2,0 Sorbus hibrida L. 'Gibbsii' 5,5-7, ,0-3,0 Tilia cordata (Mill.) Ulmus glabra (Huds.) Ulmus x hollandica Mill. Picea glauca (Moench) Voss Picea pungens Engelm. Acer platanoides L. Pinus nigra J. F. Arnold Pseudotsuga menziesii (Mirb.) Franco 'Corzam' 'Lico' 4,0-8,0 4,0-8, ,0-4,0 1,5-2,2 'Monto' 4,0-8, ,5-2,2 'Rancho' 4,0-11, ,0-4,0 'Exoniensis' 5,5-9, ,0-3,0 'Lutescens' 5,5-9, ,5-3,5 'Purpurea' 5,5-12, ,0-5,0 'Wredei' 6,0-8, ,5-3,0 Rečiau taikytinos rūšys Pušainiai - Pinopsida Tipinė rūšis 3,5-7, ,0-5,5 var. Albertiana 3,5-7, ,0-5,5 'Fastigiata' 3,5-7, ,0-3,5 'Fastigiata' 3,5-7, ,5-2,4 ssp. glauca 3,5-7, ,5-5,0 'Koster' 3,5-7, ,5-5,0 'Faassen's Black' 6,0-12, ,0-7,0 'Piramidalis' 3,5-7, ,5-5,0 'Compacta' 3,5-5, ,7-2,5 'Globosa' 3,5-5, ,0-3,5 ssp. glauca 3,5-6, ,5-5,0 var. Caesia 4,0-7, ,5-5,0 11

12 1 lentelės tęsinys Geltonţiedis kaštonas Rausvaţiedis kaštonas Turkinis lazdynas Plaukuotasis uosis Paprastasis ąţuolas Baltaţiedė robinija Didţialapė liepa Sidabrinė liepa Dviskilčiai - Magnoliopsida Aesculus flava (Aiton.) 'Vestitia' 4,5-12, ,0-4,0 Aesculus x carnea Hayne 'Briotii' 4,0-5, ,5-4,0 Corylus colurna L. 'VDB Obelisk' 5,0-9, ,5-4,5 Fraxinus pensilvanica Marsh. Qercus robur L. Robinia pseudoacacia (L.) Tilia platyphyllos (Scop.) Tilia tomentosa Moench 'Crispa' 5,5-12, ,5-3,0 var. Integerrima 5,5-12, ,5-3,0 'Cupressoides' 5,0-10, ,0-2,5 'Fastigiata' 5,0-10, ,5-3,5 'Timuki' 5,0-10, ,5-5,5 'Umbraculifera' 4,5-12, ,5-4,0 'Fastigiata' 6,0-12, ,0-6,5 'Varsaviensis' 6,0-12, ,5-7,0 Šių augalų sodinimo technologijos brangios, gatvėse sunkiau įvykdomos, tačiau toks ţeldinimas labai perspektyvus (Galvydis, ir kt., 2007). Šiuo būdu ţeldinti rekomenduojama turintiems lėšų ir siekiantiems greito rezultato (Navys, 2005). Lietuvos miškuose ir ţeldynuose auga unikalių vietinių medţių rūšių įvairios formos, kurios pasiţymi išskirtinėmis dekoratyvinėmis savybėmis. Jos labai tiktų miestų ir miestelių ţeldynams, nes yra patrauklios savo išvaizda ir prisitaikiusios augti prie Lietuvos klimatinių sąlygų, bei atsparios įvairiems negatyviems veiksniams. Urbanistinių ţeldinių asortimente tūrėtų būti kiek galima daugiau vietinių medţių rūšių retų formų. Keletas retų vietinių medţių formų yra: paprastosios eglės (Picea abies L. H. Karst.) forma inversa (svyranti), paprastojo ąţuolo (Quercus robur L.) glaustašakė forma fastigiata, europinio maumedţio (Larix decidua Mill.) `Pendula` svyruoklinė forma ir kt. Ţeldinius neigiamai veikia oro tarša, druskos, dirvoţemio tarša. Pagal Baltarusijos Mokslų akademijos Ekologinės fiziologijos laboratorijos duomenis, medţių ir krūmų rūšių atsparumas azoto dujiniams junginiams (azoto dioksidui ir amoniakui) yra: labai atsparios: tridyglė gledičija (Gleditsia triacanthos L.), paprastoji karagana (Caragana arborescens Lam.), blizgantysis kaulenis (Cotoneaster lucidus Schldl.), sidabrinis klevas (Acer saccarinum L.), totorinis klevas (Acer tataricum L.), uosialapis klevas (Acer negundo L.), dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides L.), juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra L.), raudonuogis šeivamedis (Sambucus racemosa L.), penkialapis vynvytis (Parthenocissus quinquefolia (L.) Planch). 12

13 Maţai atsparios: paprastasis kadagys (Juniperus communis L.), pilkasis kėnis (Abies concolor (Gord. et Glend.) Lindl. ex Hildebr), sibirinis kėnis (Abies sibirica Lebed.), europinis kukmedis (Taxus baccata L.), dyglialapė mahonija (Mahonia aquifolium Nutt.), (Grikevičius, Ulkienė, 2008). 1.5 Sumedėjusių augalų įvairovė urbanizuotoms teritorijoms (sortimentai) Pasaulyje auga apie 40 tūkst. rūšių sumedėjusių augalų, daugiausia tropikų ir subtropikų kraštuose. Sumedėję augalai tai medţiai, krūmai ir vijokliai (Jakovlevas Mateckis, 2003). Medţiai tai vidutinio aukščio arba aukšti, daţniausiai vienkamieniai sumedėję augalai (Cirtautas, 2000). Krūmai yra daugiamečiai augalai. Jie šakojasi prie pat ţemės ir paprastai būna ne aukštesni kaip 5 6 m. Pagal aukštį skirstomi į aukštuosius (aukštesni kaip 3 m), vidutinio aukščio (1 3 m) ir ţemuosius (iki 1 m). Prie krūmų daţnai priskiriami ir krūmokšniai (bruknės (Vaccinium vitis-idaea L.), mėlynės (Vaccinium myrtillus L.), virţiai (Caluna Slisb.), ţiemės (Vinca minor L.) ir kt.), kurie būna ne aukštesni kaip 0,5 m (Pilkauskas, 2008). Krūmai yra vienas iš pagrindinių miesto ţeldinių elementų. Jie sodinami parkuose, skveruose, kiemuose, soduose, apsaugos zonų ţeldynuose, gatvėse ir pan. Jie puikiai auga nedidelėse teritorijose, kuriose medţiams augti ir vystytis nėra pakankamai vietos. Krūmai būna spygliuočiai ir lapuočiai. Spygliuočiai krūmai tai daţniausiai introdukuotieji svetimţemiai augalai (ţr. 3, 4 pav.), (Limino dekoratyvinių augalų medelynas, 2009). 3 pav. Vakarinė tuja 4 pav. Paprastasis kadagys Jie yra dekoratyvus, patraukliai atrodo tiek vasarą, tiek ţiemą. Todėl daţnai naudojami miesto teritorijų ţeldynuose. Lietuvoje daţniausiai sodinami paprastieji (Juniperus communis L.), kininiai (Juniperus chinensis L.), virgininiai (Juniperus virginiana L.) ir kazokiniai kadagiai 13

14 (Juniperus sabina L.), europiniai kukmedţiai (Taxus baccata L.), vakarinės tujos (Thuja occidentalis L.), ţirniavaisiai puskiparisiai (Chamaecyparis pisifera (Siebold et Zucc.) Siebold et Zucc.) ir kt. Lapuočiai krūmai pasiţymi savo lapų, ţiedų ir vaisių puošnumu, todėl naudojami miesto ţeldynuose (ţr. 5 pav.). Mieste daţniausiai auginamos alyvos (Syringa L.), forzitijos (Forsythia Vahl.), lanksvos (Spiraea L.), sedulos (Cornus L.), veigelės (Weigela Thunb.), jazminai (Philadelphus L.), putinai (Opulus L.), šeivamedţiai (Sambucus L.) ir kt., (Jakovlevas Mateckis, 2003). 5pav. Forzitija (Forsythia) Atliekant sumedėjusių augalų inventorizaciją visuomeniniuose Lietuvos ţeldynuose, nustatyta, kad apie 35 proc. introdukuotų medţių ir krūmų yra lapuočių dekoratyvinės formos. Miestų ir gyvenviečių ţeldynuose dekoratyvinių formų įvairovė nedidelė. Visuomeninės paskirties ţeldynuose tūrėtų vyrauti vietinės bei seniai introdukuotos ir tapusios įprastomis mūsų kraštovaizdyje medţių ir krūmų rūšys, tačiau dekoratyvinių formų galėtų būti auginama kur kas daugiau. Sodinamosios medţiagos gauti nėra sunku - botanikos sodų, miškų urėdijų ir privatūs medelynai siūlo pakankamai platų pasirinkimą. Labiau trūksta lėšų ir ypač ţinių apie Lietuvos sąlygomis tinkamus auginti lapuočių dekoratyvines formas (Baronienė, 2001). Pagrindinius medţius ir krūmus tinkančius Lietuvos ţeldynams, R. Pilkauskas (2008), išskiria šiuos: Spygliuočiai medţiai: europinis maumedis (Larix decidua Mill.), paprastoji eglė (Picea abies (L.) H. Karst.), paprastoji pušis (Pinus sylvestris L.). Lapuočiai medţiai: paprastasis klevas (Acer platanoides L.), juodalksnis (Alnus glutinosa Gaertn.), baltalksnis (Alnus incana Moench.), karpotasis berţas (Betula pendula Roth.), 14

15 paprastasis skroblas (Carpinus betulus L.), paprastasis uosis (Fraxinus excelsior L.), drebulė (Populus tremula L.), kanadinė tuopa (Populus x canadensis Moench.), paprastasis ąţuolas (Quercus robur L.), baltaţiedė robinija (Robinia pseudoacacia L.), baltasis gluosnis (Salix alba L.), paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia L.), maţalapė liepa (Tilia cordata Mill.), didţialapė liepa (Tilia phatyphyllos Scop.), paprastoji liepa (Tilia x vulgaris Hayne), paprastasis skirpstas (Ulmus carpinifolia Gleditsch.). Aukšti krūmai: ginalinis klevas (Acer ginnala Maxim.), paprastasis raugerškis (Berberis vulgaris L.), baltoji sedula (Cornus alba L.), raudonoji sedula (Cornus sanguinea L.), paprastasis lazdynas (Corylus avellana L.), glotnioji gudobelė (Crataegus laevigata (Poir.) DC.), vienapiestė gudobelė (Crataegus monogyna Jacg.), darţelinis jazminas (Philadelphus coronarius L.), juodauogis šeivamedis (Sambucus nigra L.), stambialapės alyvos (Syringa josikaea J. Jacq. Ex Rchb.), paprastosios alyvos (Syringa vulgaris L.). Vidutinio aukščio krūmai: blizgantysis kaulenis (Cotoneaster lucidus Schltdl.), paprastasis sausmedis (Lonicera xylosteum L.), putinalapis puslenis (Physoscapus opulifolius (L.) Maxim.), raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa Thunb.), guobalapė lanksva (Spiraea chamaedryfolia L.), baltauogė meškytė (Symphoricarpos albus Blake), paprastas putinas (Viburnum opulis L.) Ţemi krūmai Tunbergo raugeriškis (Berberis thunbergii DC.), (ţr. 6 pav.), japoninė lanksva (Spiraea japonica L.) (ţr.7 pav.), (Farm, 2008). 6 pav. Tunbergo raugerškis 7 pav. Japoninė lanksva Pagal E.V. Navį (2005) gatvėms ir bendruomeniniams kiemams pagrindinės medţių rūšys yra: trakinis klevas (Acer campestre L.), paprastasis klevas (Acer platanoides L.), raudonasis klevas (Acer rubrum L.), sidabrinis klevas (Acer saccharinum L.), glotniavaisis kaštonas (Aesculus glabra L.), paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum L.), paprastasis skroblas (Carpinus betulus L.), tarpinė gudobelė (Crataegus x media L.), vienapiestė gudobelė 15

16 (Crataegus monogyna Jacq.), plaukuotasis uosis (Fraxinus pensylvanica Marsh. F. pubescens Lam.), kininė tuopa (Populus simonii Carr.), drebulė (Populus tremula L.), krūminė vyšnia (Prunus x eminens L.), puošnioji robinija (Robinia luxurians [Dieck] C.K. Schneid.(R. neomexicana A. Gray), paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia L.), šiaurinis šermukšnis (Sorbus hybrida (L.) L. (S. fennica), maţalapė liepa (Tilia cordata Mill.), kalninė guoba (Ulmus glabra Huds.), olandinė guoba (Ulmus x hollandica Mill.), paprastasis skirpstas (Ulmus minor Mill.). 16

17 2. DARBO OBJEKTAS IR METODIKA 2.1 Darbo objektas Šio bakalauro darbo objektas yra sumedėję augalai, jų įvairovė Šiaulių miesto daugiabučių namų teritorijose. Darbo vieta buvo pasirinkta Šiaulių miesto Centrinės ir Pietinės miesto dalies daugiabučių namų teritorijos. Centrinėje miesto dalyje buvo tirtos Eţero, Vytauto, Draugystės pr., Tilţės, Ţemaitės gatvių atkarpos. 8 pav. Centrinė Šiaulių miesto dalis (Geografinės informacijos sistema, 2011). Eţero gatvėje tirtos atkarpos (ţr. 8 pav.): a) nuo Dubijos g. ir Eţero g. sankryţos iki Vytauto g., b) nuo Vilniaus g. ir Eţero g. sankryţos iki Ţilvyčių g. sankryţos., c) nuo Aušros tako ir Eţero g. sankryţos iki Talšos g. sankryţos. 17

18 Vytauto gatvėje buvo tirta atkarpa nuo Vytauto g. ir Dvaro g. sankryţos iki Valančiaus g. ir Sakalo g. sankryţos (ţr. 8 pav.). Draugystės pr. buvo tirta atkarpa nuo Dubijos ir Draugystės pr. gatvių sankryţos iki Vilniaus ir Draugystės pr. gatvių sankryţos (ţr. 8 pav.). Tilţės g. buvo tirta atkarpa nuo Ţvejų skersgatvio ir Tilţės g. sankryţos iki Tilţės ir Tiesiosios gatvių sankryţos. Ţemaitės g. buvo tirta atkarpa nuo Vytauto ir Ţemaitės gatvių sankryţos iki Ţemaitės ir Cvirkos gatvių sankryţos (ţr. 8 pav.). 9 pav. Pietinė Šiaulių miesto dalis (Geografinės informacijos sistema, 2011). Pietinėje Šiaulių miesto dalyje buvo tirta Lyros gatvė ir Gytarių g. atkarpa nuo Gytarių ir Geguţių gatvių sankryţos iki Korsako ir Gytarių gatvių sankryţos. 18

19 2.2 Darbo metodika Tyrimas buvo atliekamas nuo 2010 birţelio mėn. iki 2010 lapkričio mėn. Tyrimo metu buvo aplankyta ir ištirta 80 daugiabučių namų kiemų. 40 daugiabučių Centrinėje Šiaulių miesto dalyje ir 40 Pietinėje. Atliekant tyrimą buvo skaičiuojamos sumedėjusių augalų rūšys, augalai buvo skirstomi pagal biomorfas: medţiai, krūmai lianos. Daugiabučių namų teritorijose buvo apţvelgtos gyvatvorės, jų rūšinė sudėtis, lianos taip pat savaiminukai (2 lentelė), (4 priedas). 2 lentelė Centrinės Šiaulių miesto dalies tyrimo duomenų lentelė Eil. Nr. Adresas Augalų rūšys Augalų kiekis vnt. 1. Draugystės pr. 3 Paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum L.) Paprastasis klevas (Acer platanoides L.) Paprastosios alyvos (Syringa vulgaris L.) Darţelinis jazminas(philadelphus coronarius L.) Savaiminukai Lianos 3 Paprastasis klevas (Acer platanoides L.) kkkkkkkkkk Gyvatvorės Blizgantysis kaulenis (Cotoneaster melanocarpus Fish. ex Blytt. Sumedėjusių augalų sortimentas daugiabučių namų teritorijose buvo nustatytas iki rūšies, tam buvo renkami herbarai ir augalų vardai nustatomi remiantis literatūros šaltiniais (Navasaitis, 2004). Tyrimo metu sumedėjusių augalų išsidėstymas buvo apţvelgtas prie įėjimų (laiptinių) į daugiabučius namus, vidinėje daugiabučio namo teritorijoje tiriamas plotas buvo nuo 5 iki 10 m. atstumu nuo namo. Namo šonuose augalai buvo registruojami iki 2 m. atstumu. Augalų būklė ir prieţiūra tyrimo metu buvo nustatoma vizualiai ir vertinama pagal 3 balų skalę: 1 gera būklė (augalas gyvybingas, laja gerai išsivysčiusi, nėra sausų arba dţiūstančių šakų, ligų, kenkėjų, mechaninių paţeidimų), 2 patenkinama būklė (laja gerai išsivysčiusi, esama sausų arba dţiūstančių šakų, ligų, kenkėjų, mechaninių paţeidimų), 3 bloga būklė (augalas skurdus, laja neišsivysčiusi, gausu sausų ir dţiūstančių šakų, ligų, kenkėjų, mechaninių paţeidimų, arba augalas dţiūsta dėl senumo), (Januškevičius, 2005), (1 priedas). Sumedėję augalai buvo skirstomi: vasarţaliai ir visţaliai, lapuočiai, spygliuočiai. Taip pat krūmai buvo skirstomi į dekoratyviai ţydinčius. 19

20 Tyrimo rezultatai gauti apţiūros duomenis suvedus į Microsoft Excel programą ir grafiškai apdorojus. 20

21 3. DARBO REZULTATAI 3.1 Sumedėjusių augalų įvairovė Šiaulių miesto Pietinėje dalyje Išanalizavus gautus tyrimo duomenis, Pietinėje Šiaulių miesto dalyje rasti 68 sumedėjusių rūšių augalai. Skirstant augalus pagal biomorfas - 38 rūšys medţių ir 30 rūšių krūmų. Iš viso šioje miesto dalyje tirtoje teritorijoje rastų sumedėjusių augalų kiekis yra 738 vnt., iš jų medţių 406 vnt., o krūmų 332 vnt. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis galima teigti, kad medţiai yra auginami gausiau, nei krūmai. Tyrimo metu buvo apţvelgtas sumedėjusių augalų išsidėstymas aplink daugiabučius namus. Buvo pastebėta, kad krūmai daugiausia auginami prie įėjimo į daugiabučius (laiptines). Pavyzdţiui: krūmai yra auginami gausiau prie įėjimo į daugiabučius namus (laiptines) (55 proc.). Galime teigti, kad krūmai pasiţymi puošnumu ir dėl to yra sodinami matomiausioje vietoje. Medţiai, skirtingai nei krūmai, daugiausia auga vidinėje daugiabučių namų kiemų pusėje. Atliekant tyrimą, pastebėta, kad daug sumedėjusių augalų auga per arti namo, nors pagal sodininkavimo taisykles (Lietuvos Respublikos seimas, 2003), leistinas atstumas yra 5 m nuo namo. Tyrimo metu keletas daugiabučių gyventojų skundėsi, kad medţiai auga per arti, trukdo, uţstoja šviesą, jie pageidavo, kad jie būtų panaikinti (reikia gauti savivaldybės leidimą). Pastebėta, kad arčiausiai namų (maţiau nei 5 m atstumu nuo namo) auga ir trukdo gyventojams paprastosios liepos, kaukazinės slyvos, paprastasis berţas. Augalų būklė, atliekant tyrimą buvo nustatoma vizualiai. Išanalizavus gautus tyrimo duomenis, dauguma sumedėjusių augalų buvo geros būklės. Iš gausiausiai auginamų rūšių, geriausios būklės yra: švedinio šermukšnio, paprastosios liepos, paprastojo šermukšnio, karpotojo berţo, paprastojo klevo medţiai bei paprastosios alyvos, darţelinio jazmino, šviesiosios hortenzijos krūmai. Kai kurie augalai yra blogos būklės, todėl galima būtų juos naikinti, tai kazokinis kadagys, kaukazinė slyva, vakarinė tuja. Atlikus gautų tyrimo rezultatų analizę apie augalų prieţiūrą, pastebėta, kad vieni daugiabučių gyventojai rūpinasi augalais juos geni, o kiti ne. Iš tirtų gatvių namų teritorijų galima būtų išskirti tik keletą daugiabučių namų, kurių gyventojai priţiūri augalus (apie 15 %). Tačiau didesnė dalis nepriţiūri, todėl daug augalų sudaro sąţalynus vieni su kitais iš jų daugiausia kaukazinė slyva, paprastoji alyva. Išanalizavus sumedėjusius augalus daugiabučių namų teritorijose, pastebėta daug savaiminukų, daţniausiai jais plintantys yra kaukazinės slyvos, paprastosios liepos, paprastojo klevo savaiminukai, bei paprastųjų alyvų atţalos. 21

22 3.2 Krūmų įvairovė Šiaulių miesto Pietinėje dalyje Atliekant gautų tyrimo duomenų analizę, nustatyta, kad daugiabučių namų teritorijose gausiausiai auginamos paprastosios alyvos, jų aptikta net (102 vnt.), ţenkliai maţiau nei alyvų, auginami darţeliniai jazminai, jų rasta (41 vnt.), taip pat šviesioji hortenzija (37 vnt.), raukšlėtalapis erškėtis (23 vnt.) ir kt. (ţr. 10 pav.). 10 pav. Gausiausiai auginami krūmai Pietinėje Šiaulių miesto dalyje. 10 paveiksle nurodytos tos rūšys augalų, kurios auginamos gausiausiai, tačiau pavaizduotame paveiksle dar yra 17 % ( ţr. 10 pav.), kuriuos sudaro tie krūmai, kurių tyrimo metu buvo aptikta maţiausiai t. y. iki 9 vnt., 21 rūšių augalų (4 lentelė). Analizuojant tyrimo duomenis, buvo pastebėta, kad kai kurie daugiabučių namų gyventojai augina vaiskrūmius, uogakrūmius. Tokius kaip serbentus, agrastus, avietes (4 lentelė). Retesni krūmai Pietinėje dalyje, daugiabučių namų teritorijose 4 lentelė Eil. Nr. Augalo pavadinimas Kiekis 1. Fortūno oţekšnis (Euonymus fortunei (Turcz.) Hand.-Mazz.) 1 2. Plačialapis jazminas (Philadelphus latifolius Schrad. ex DC.) 1 3. Mergautinis jazminas (Philadelphus x virginalis Rehd.) 1 4. Putinalapis pūslenis (Physocarpus opulifolius (L.) Maxim.) 1 5. Paprastasis agrastas (Ribes uva-crispa L.) 1 6. Juodavaisė aronija (Aronia melanocarpa (Michx.) Elliott) 2 7. Paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus Mill.) 2 8. Bekvapis jazminas (Philadelphus inodorus L.) 2 9. Ilgakekis serbentas (Ribes spicatum E. Robson.) 2 22

23 4 lentelės tęsinys 10. Guobalapė lanksva (Spiraea chamaedryfolia L.) Japoninė lanksva (Spiraea japonica L. f.) Paprastoji karagana (Caragana arborescens Lam.) Japoninis svarainis (Chaenomeles japonica (Thunb.) Lindl. ex Spach.) Miškinė gudobelė (Crataegus rhipidophylla Gand.) Šermukšnialapė lanksvūnė (Sorbaria sorbifolia (L.) A. Braun.) Graţiaţiedė veigelė (Weigela florida (Bunge) A. DC.) Blizgantysis kaulenis (Cotoneaster lucidus Schltdl.) Amerikinis ţilakrūmis (Elaeagus argentea Pursh) Dyglialapė mahonija (Mahonia aquifolium (Pursh) Nutt.) Ankstyvoji veigelė (Weigela praecox (Lemoine) L. H. Bailey) Tunbergo raugerškis (Berberis thunbergii DC.) 7 Tačiau tokie augalai netinkami auginti mieste, kadangi uţterštas oras, kiemuose pilna mašinų, uogos nešvarios, o vaikai ţaidţiantys daugiabučių namų teritorijose, mėgsta jų paragauti. Dauguma krūmų urbanizuotose vietovėse sodinami vien dėl to, kad jie dekoratyvūs savo graţiais ir kvepiančiais ţiedais. Atlikus tyrimo metu gautų duomenų analizę, apie daugiabučių namų teritorijose augančius sumedėjusius augalus (krūmus), buvo iškeltas darbo uţdavinys, nustatyti krūmus, kurių dekoratyvumą lemia ţiedai (11 pav.). 11 pav. Krūmai dekoratyviais ţiedais Šiaulių miesto Pietinėje dalyje. 23

24 Ţiedų dekoratyvumas buvo nustatomas pagal tokius kriterijus: ţiedų ir ţiedynų gausumas, kvapnumas, ilgas ţydėjimas. Kaip matyti iš 11 paveikslo, labiausiai paplitę: paprastosios alyvos (43,4%), darţelinis jazminas (17,4%), šviesioji hortenzija (15,7 %). Maţiausiai paplitę: ankstyvoji veigelė (0,4%), graţiaţiedė veigelė 0,4 %). Galime teigti, kad gausiausios gentys iš Pietinėje dalyje aptiktų krūmų yra: alyvos, gudobelė, veigelė, jazminas, hortenzija, erškėtis, šaltalankis, buksmedis. 3.3 Medţių įvairovė Šiaulių miesto Pietinėje dalyje Atlikus surinktų duomenų analizę, medţių Pietinėje dalyje aptikta 406 vnt. Išanalizavus detaliau gautus duomenis, buvo išskirtos gausiausiai auginamos rūšys medţių (12 pav.). 12 pav. Gausiausiai auginamos rūšys medţių Šiaulių miesto Pietinėje dalyje. Iš 12 pav. pateiktų duomenų matyti, kad karpotasis berţas (17%), paprastasis klevas (12%) ir kaukazinė slyva (10%), uţima didţiausią dalį, o geltonţiedis kaštonas (3%), maţalapė liepą (2%) maţiausią. 24

25 Kaip ir aukščiau esančiame paveiksle (10 pav.), taip ir šiame kiti rodo tas rūšis medţių, kurių pagal kiekį auginama maţiausiai (iki 10 vnt.), (ţr. 5 lentelė). Retesni medţiai Pietinėje dalyje, daugiabučių namų teritorijose 5 lentelė Eil. Nr. Augalo pavadinimas Kiekis, vnt. 1. Ginalinis klevas (Acer ginnala Maxim.) 1 2. Smulkialapis klevas (Acer mono Maxim.) 1 3. Uosialapis klevas (Acer negundo L.) 2 4. Paprastasis skroblas (Carpinus betulus L.) 1 5. Trešnė (Cerasus avium (L.) Moench.) 1 6. Pensilvaninė vyšnia (Cerasus pensylvanica (L.) Loisel) 6 7. Paprastasis uosis (Fraxinus excelsior L.) 3 8. Riešutmedis (Juglans L.) 5 9. Europinis maumedis (Larix decidua Mill.) Naminė obelis (Malus domestica Borkh.) Miškinė obelis (Malus sylvestris (L.) Mill.) Zyboldo obelis (Malus toringo Siebold.) Vėlyvoji ieva (Padus serotina (Ehrh.) Borkh.) Šiurkščioji eglė (Picea asperata Mast..) Paprastoji pušis (Pinus sylvestris L.) Baltoji tuopa (Populus alba L.) Balzaminė tuopa (Populus balsamifera L.) Drebulė (Populus tremula L.) Paprastasis ąţuolas (Quercus robur L.) Rūgštusis ţagrenis (Rhus typhina L.) Baltasis gluosnis (Salix alba L.) Trapusis gluosnis (Salix fragilis L.) Gluosnis ţilvytis (Salix viminalis L.) Miltingasis šermukšnis (Sorbus aria (L.) Crantz) Europinis kukmedis (Taxus baccata L.) Paprastoji vinkšna (Ulmus laevis Pall.) Paprastasis skirpstas (Ulmus minor Mill.) 4 Apibendrinus 5 lentelės duomenis, matome kad (12 pav.), pavaizduotus (17%), sudaro 27 rūšys medţių. Analizuojant gautus tyrimo duomenis, buvo siekiama išsiaiškinti, kiek iš rastų sumedėjusių rūšių augalai yra visţaliai, neskirstant į krūmus ir medţius (ţr. 13 pav.). 25

26 Iš 13 paveiksle pavaizduotų duomenų matyti, kad gausiausiai Šiaulių miesto Pietinėje dalyje iš visţalių augalų auga: paprastasis buksmedis (18%), paprastoji eglė (19%), vakarinė tuja ( 23%). 13 pav. Visţaliai sumedėję augalai Šiaulių miesto Pietinėje dalyje. Maţiausiai iš visţalių augalų auginami: fortūno oţekšnis (1%) ir šiurkščioji eglė (1%) Iš tyrimo metu gautų rezultatų, buvo nustatyta, kiek iš sumedėjusių augalų rūšių yra vasarţaliai (14 pav.). 14 pav. Vasarţaliai sumedėję augalai Pietinėje Šiaulių miesto dalyje. Iš 14 paveikslo matyti, kad daugiausiai auginama paprastųjų alyvų (16%), maţiau uţ alyvas iš vasarţalių augalų auginama karpotojo berţo (10%). 26

27 14 paveiksle (15%), sudaro tos rūšys augalų, kurių aptikta iki 6 vnt., 41 rūšių augalai (2 priedas). Atlikus gautų tyrimo duomenų analizę, pastebėta, kad iš lapuočių Pietinėje Šiaulių miesto dalyje gausiausiai auga šermukšnio, berţo, liepos, klevo, alyvų, jazminų genties augalai. Iš spygliuočių tujos ir eglės. Taigi, išanalizavus detaliau gautus tyrimo duomenis, galime išskirti gausiausiai auginamas medţių gentis: šermukšnio, liepos, klevo, kaštono, berţo. 3.4 Lianų pasiskirstymas daugiabučių namų teritorijose Pietinėje dalyje Pietinėje dalyje šalia tirtų daugiabučių namų auginamos 4 rūšių lianos (6 lentelė). Tyrimo metu rastos 46 lianos, iš kurių gausiausiai auginamos penkialapio vynvyčio net 32 vnt. iš 46 visų rastų lianų tirtoje teritorijoje. 6 lentelė Lianų rūšys Pietinėje Šiaulių miesto dalyje Eil. Nr. Augalo pavadinimas Kiekis,vnt. 1. Ţakmano raganė (Clematis x jackmanii) T. Moore 1 2. Gebenė lipikė (Hedera helix L.) 6 3. Totorinis sausmedis (Lonicera tatarica L.) 7 4. Penkialapis vynvytis (Parthenocissus quinquefolia (L.) Planch.) 32 Iš viso: 46 Iš 6 lentelėje pavaizduotų duomenų matyti, kad penkialapis vynvytis labiausiai paplitusi liana Pietinėje Šiaulių miesto dalyje. 3.5 Sumedėjusių augalų įvairovė Šiaulių miesto Centrinėje dalyje Išanalizavus Šiaulių miesto Centrinės dalies tyrimo duomenis, buvo rasti 65 sumedėjusių rūšių augalai, pagal biomorfas 29 rūšys medţių ir 36 rūšys krūmų. Bendras rastų sumedėjusių augalų kiekis yra 662 vnt., iš jų: medţių 367 vnt., o krūmų 295 vnt. Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad medţių - nors ir neţenkliai auginama daugiau, nei krūmų. Kaip ir Pietineje Šiaulių miesto dalyje, taip ir Centrinėje, tyrimo metu buvo nustatomas sumedėjusių augalų išsidėstymas aplink daugiabučius namus. 27

28 Kaip jau buvo minėta, kad Pietinėje dalyje didesnė dalis krūmų sodinama ir jie auginami prie įėjimų (laiptinių) į daugiabučius namus, tuo tarpu Centrinėje dalyje iš gautų tyrimo duomenų pastebėta, kad tiek medţiai, tiek krūmai išsidėstę vienodai aplink visą namą. Išanalizavus gautus tyrimo duomenis, nustatyta, kad dauguma sumedėjusių augalų yra geros būklės. Iš gausiausiai auginamų rūšių, geriausios būklės buvo: maţalapės liepos, karpotojo berţo, paprastojo klevo, paprastosios pušies medţiai bei darţelinio jazmino, kazokinio kadagio krūmai. Nedidelė dalis augalų buvo tokios būklės, kad juos reikia naikinti: kaukazinė slyva, paprastoji karagana. Tai invaziniai augalai, kuriuos reikia naikinti. Įvertinus gautus tyrimo duomenis, pastebėta, kad kaip ir Pietinėje dalyje, taip ir Centrinėje, kai kur augalai priţiūrimi, o kitur nelabai. Iš kiekvienos tirtos gatvių atkarpos būtų galima išskirti tik po kelis daugiabučius namus, kur gyventojai geni, karpo augančius augalus, (apie 15%). Centrinėje dalyje, tirtoje teritorijoje maţalapės liepos, kaukazinės slyvos, paprastojo klevo ir rūgščiojo ţagrenio augalai plinta atţalomis. Nors augalų amţius ir nebuvo nustatomas, tačiau vizualiai pastebėta, kad Centrinėje Šiaulių miesto dalyje medţiai brandesni ypač paprastasis ąţuolas, paprastoji liepa. 3.6 Krūmų įvairovė Šiaulių miesto Centrinėje dalyje Išanalizavus gautus tirtos teritorijos duomenis, galima teigti, kad gausiausiai iš krūmų Centrinėje dalyje auginamos paprastosios alyvos, jų aptikta (100 vnt.), daug maţiau aptikta darţelinio jazmino (36 vnt.), šviesiosios hortenzijos (31 vnt.), (15 pav.). 15 pav. Gausiausiai auginami krūmai Šiaulių miesto Centrinėje dalyje. 28

29 15 paveiksle nurodytos tos rūšys augalų, kurios auginamos gausiausiai, tačiau pavaizduotame paveiksle dar yra 15,9% (ţr. 15 pav.), kuriuos sudaro tie krūmai, kurių tyrimo metu buvo nustatyta maţiausiai t. y. iki 9 vnt. (7 lentelė). 7 lentelė Maţiau auginamų rūšių krūmai Centrinėje dalyje Eil. Nr. Augalo pavadinimas Kiekis vnt. 1. Paprastoji medlieva (Amelanchier ovalis Medik.) 1 2. Varpinė medlieva (Amelanchier spicata (Lam.) K. Koch.) 1 3. Juodavaisė aronija (Aronia melanocarpa (Michx.) Elliott) 2 4. Paprastasis buksmedis (Buxus sempervirens L.) 5 5. Paprastoji karagana (Caragana arborescens Lam.) 2 6. Japoninis svarainis (Chaenomeles japonica (Thunb.) Lindl. ex Spach.) 3 7. Raudonoji sedula (Cornus sanguinea L.) 1 8. Grauţelinė gudobelė (Crataegus laevigata (Poir.) DC.) 1 9. Vienapiestė gudobelė (Crataegus monogyna Jacq.) Tarpinė forsitija (Forsythia x intermedia Zabel) Paprastasis ligustras (Ligustrum vulgare L.) Dyglialapė mahonija (Mahonia aquifolium (Pursh) Nutt.) Plačialapis jazminas (Philadelphus latifolius Schrad. ex DC.) Švelniaplaukis jazminas (Philadelphus tomentosus Wall. ex Royle) Putinalapis pūslenis (Physocarpus opulifolius (L.) Maxim.) Smirnovo rododendras (Rhododendrom smirnowii Trautv.) Paprastoji avietė (Rubus idaeus L.) Stambialapės alyvos (Syringa josikaea J. Jacq. ex Rchb.) Kininės alyvos (Syringa x chinensis Schmidt ex Willd.) Guobalapė lanksva (Spiraea chamaedryfolia L.) Japoninė lanksva (Spiraea japonica L. f.) Paprastasis putinas (Viburnum opulus L.) Raukšlėtasis putinas (Viburnum plicatum Thumb.) Graţiaţiedė veigelė (Weigela florida (Bunge) A. DC.) 4 Iš 7 lentelės duomenų matyti, kad 24 rūšių augalai sudaro 15,9% nuo visų augalų auginamų tirto mikrorajono teritorijoje. Pastebėta, kad daugiausiai auginami alyvų, jazminų, hortenzijų, forsitijų genties krūmai. 29

30 Kaip Pietinėje dalyje, taip ir Centrinėje, atlikus tyrimo metu gautų duomenų analizę, apie tirtoje teritorijoje augančius sumedėjusius augalus (krūmus), buvo stengiamasi išsiaiškinti, kiek iš jų yra dekoratyviais ţiedais (16 pav.). 16 pav. Krūmai dekoratyviais ţiedais Šiaulių miesto Centrinėje dalyje. Iš 16 paveikslo matyti, kad gausiausiai Centrinėje dalyje auga paprastosios alyvos (44,4%), ţenkliai maţiau auginami: darţelinis jazminas (16 %) ir šviesioji hortenzija (13,8 %). Maţiausiai aptikta graţiaţiedės veigelės (1,8%) ir japoninės lanksvos (1,8%). Kiti (6,7 %) sudaro tie krūmai, kurių tyrimo metu buvo nustatyta maţiausiai t. y. iki 10 vnt. (8 lentelė), 11 rūšių augalų. 8 lentelė Krūmai dekoratyviais ţiedais Centrinėje dalyje iki (10 vnt.) Eil. Nr. Augalo pavadinimas Kiekis, vnt. 1. Paprastoji medlieva (Amelanchier ovalis Medik.) 1 2. Varpinė medlieva (Amelanchier spicata (Lam.) K. Koch.) 1 3. Grauţelinė gudobelė (Crataegus laevigata (Poir.) DC.) 1 4. Tarpinė forsitija (Forsythia x intermedia Zabel) 2 5. Plačialapis jazminas (Philadelphus latifolius Schrad. Ex DC.) 1 6. Švelniaplaukis jazminas (Philadelphus tomentosus Wall. Ex Royle) 1 7. Smirnovo rododendras (Rhododendrom smirnowii Trautv.) 1 8. Kininės alyvos (Syringa x chinensis Schmidt ex Willd.) 3 9. Guobalapė lanksva (Spiraea chamaedryfolia L.) Paprastasis putinas (Viburnum opulus L.) Raukšlėtasis putinas (Viburnum plicatum Thumb.) 1 Iš 8 lentelės duomenų matyti, kad tuos kiti (6,7 %) sudaro 11 rūšių augalų. 30

31 Taigi, išanalizavus gautus tyrimo duomenis apie krūmus Centrinėje miesto dalyje, galima teigti, kad daugiabučių namų gyventojai renkasi tas rūšis augalų, kurios atspariausios uţterštam miesto orui ir nereikalauja daug prieţiūros: paprastosios alyvos, darţeliniai jazminai, šviesiosios hortenzijos. 3.7 Medţių įvairovė Šiaulių miesto Centrinėje dalyje Atlikus tirtoje teritorijoje surinktų duomenų analizę, Centrinėje dalyje rasta 367 vnt. medţių. Išanalizavus detaliau gautus duomenis, buvo išskirtos gausiausiai augančios medţių rūšys (17 pav.). 17 pav. Gausiausiai augančios medţių rūšys Centrinėje dalyje. Iš 17 pav. pateiktų duomenų matyti, kad gausiausiai Centrinėje dalyje auga paprastasis kaštonas (23%), po lygiai auginama vakarinės tujos (14%) ir maţalapės liepos (14%). Kaip jau buvo minėta ankstesniuose skyriuose, kiti (12% ), 17 paveiksle atspindi rūšis medţių, kurių nustatyta maţiausiai t. y iki 10 vnt. (9 lentelė). Retesni medţiai Centrinėje dalyje, daugiabučių namų teritorijose 9 lentelė Eil. Nr. Augalo pavadinimas Kiekis, vnt. 1. Baltalksnis (Alnus incana (L.) Moench.) 1 2. Trešnė (Cerasus avium (L.) Moench.) 1 3. Paprastoji vyšnia (Cerasus vulgaris Mill.) 5 4. Ţirniavaisis puskiparisis (Chamaecyparis pisifera Siebold et Zucc.) 1 5. Pensilvaninis uosis (Fraxinus pensylvanica Marsh.) 1 6. Europinis maumedis (Larix decidua Mill.) Miškinė obelis (Malus sylvestris (L.) Mill.) 1 8. Balzaminė tuopa (Populus balsamifera L.) 1 31

32 9 lentelės tęsinys 9. Drebulė (Populus tremula L.) Paprastasis ąţuolas (Quercus robur L.) Rūgštusis ţagrenis (Rhus typhina L.) Svyruoklinis gluosnis (Salix babylonica L.) Trapusis gluosnis (Salix fragilis L.) Europinis kukmedis (Taxus baccata L.) Didţialapė liepa (Tilia platyphyllos Scop.) Paprastoji liepa (Tilia x vulgaris Hayne) Kalninė guoba (Ulmus glabra Huds.) Paprastasis skirpstas (Ulmus minor Mill.) 1 Iš 9 lentelės duomenų matome, kad tuos (12% ), sudaro 18 rūšių augalai. Kaip Pietinėje, taip ir Centrinėje miesto dalyje, atliekant gautų tyrimo duomenų analizę, buvo siekiama išsiaiškinti, kiek iš rastų sumedėjusių rūšių augalų yra visţaliai, neskirstant į krūmus ir medţius (ţr. 18 pav.). 18 pav. Visţaliai sumedėję augalai Centrinėje Šiaulių miesto dalyje. Pagal 18 paveiksle pateiktus duomenis matyti, kad didţiausią dalį iš nustatytų visţalių augalų Centrinėje dalyje uţima vakarinė tuja (41%), ţenkliai maţiau rasta paprastosios eglės (14%), o maţiausiai paprastojo buksmedţio (4%) ir europinio kukmedţio (4%). 32

33 Kitus 6 % sudaro tie visţaliai augalai, kurių nustatyta maţiausiai (iki 10 vnt.) (10 lentelė), 6 rūšių augalai. Retesnės visţalių augalų rūšys Centrinėje dalyje 10 lentelė Eil. Nr. Augalo pavadinimas Kiekis, vnt. 1. Ţirniavaisis puskiparisis (Chamaecyparis pisifera Siebold et Zucc.) 1 2. Europinis maumedis (Larix decidua Mill.) Dyglialapė mahonija (Mahonia aquifolium (Pursh) Nutt.) 1 4. Smirnovo rododendras (Rhododendrom smirnowii Trautv.) 1 5. Paprastasis putinas (Viburnum opulus L.) 2 6. Raukšlėtasis putinas (Viburnum plicatum Thumb.) 1 Taip pat buvo analizuojama, kiek iš augančių augalų yra vasarţaliai. Išanalizavus tyrimo duomenis, iš tirtoje teritorijoje augančių vasarţalių augalų buvo išskirtos tos rūšys augalų, kurių auginama gausiausiai (19 pav.). 19 pav. Gausiausiai auginami vasarţaliai augalai Šiaulių miesto Centrinėje dalyje. Iš 19 pav. pateiktų duomenų matome, kad daugiausiai auga paprastosios alyvos (18,7), truputį maţiau auga paprastieji kaštonai (15,7%), o maţiausiai auginama raukšlėtalapio erškėčio (1,9%) ir uosialapio klevo (1,9%). Kiti (21%), 19 paveiksle vaizduoja maţiau auginamas vasarţalių augalų rūšis, kurių tyrimo metu aptikta iki 10 vnt., 39 rūšys augalų, (3 priedas). 33

34 Atliekant surinktų tyrimo duomenų analizę tirtoje teritorijoje, pastebėta, kad iš lapuočių sumedėjusių augalų Centrinėje dalyje gausiausiai auginami liepos, berţo, klevo, kaštono, alyvos, jazminų, hortenzijos genčių augalai, o iš spygliuočių: tujos, eglės, kadagio. 3.8 Lianų pasiskirstymas daugiabučių namų teritorijose Centrinėje dalyje lentelė). Atlikus gautų tyrimo rezultatų analizę, Centrinėje dalyje aptiktos 3 lianų rūšys (11 Lianų rūšys 11 lentelė Eil. Nr. Kiekis, Augalo pavadinimas vnt. 1. Ţakmano raganė (Clematis x jackmanii T. Moore) 1 2. Gebenė lipikė (Hedera helix L.) 1 3. Penkialapis vynvytis (Parthenocissus quinquefolia (L.) Planch.) 19 Iš 11 lentelės duomenų matyti, kad iš 3 rūšių lianų, aptikta tiktai po vieną raganę ir gebenę, o vynvyčio net 19 vnt. Pastebėta, kad ir Pietinėje ir Centrinėje dalyje tai labiausiai paplitusi liana. 34

35 4. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS Išanalizavus sumedėjusių augalų įvairovę tirtose Šiaulių miesto dalyse, ir apibendrinus gautus tyrimo rezultatus, pastebėta, kad medţiai sudaro (55%) rastų augalų, neţenkliai skiriasi ir krūmai, jie sudaro (45%) visų auginamų augalų, (20 pav.). 20 pav. Sumedėjusių augalų pasiskirstymas tirtose teritorijose. Analizuojant augalų išsidėstymą aplink daugiabučius, pastebėta, kad dauguma apie (70%) auga vidinėje namo pusėje, apie 30% prie įėjimų (laiptinių), tik (5%) augalų išsidėstę namo šonuose. Apţiūrėjus tirtas teritorijas, buvo nustatyta kiek augalų yra vasarţaliai, ir kiek visţaliai (21 pav.) 21 pav. Vasarţalių ir visţalių sumedėjusių augalų įvairovė daugiabučių namų teritorijose, Šiaulių miesto dalyse: Centrinėje, Pietinėje. Iš 21 pav. matyti, kad daugiausia gyventojai augina vasarţalius augalus (84%), ţenkliai maţiau renkasi visţalius (16%). 35

36 Išanalizavus gautus tyrimo duomenis tirtose teritorijose, nustatyta, kad iš medţių 18,2 % sudaro spygliuočiai, o 81,8 % lapuočiai. Iš visų augančių krūmų tirtose teritorijose 94,3 % sudaro lapuočiai ir tik 5,7 % spygliuočiai. Atlikus surinktų duomenų analizę buvo siekiama palyginti kaip medţiai ir krūmai pasiskirstę tirtose daugiabučių namų teritorijose, palyginant Centrinę dalį su Pietine dalimi (22 pav.). a) b) 22 pav. Sumedėjusių augalų pasiskirstymas: a) medţių pasiskirstymas, b) krūmų pasiskirstymas. Iš 22 paveikslo duomenų matyti kad tiek medţiai, tiek krūmai tirtose Šiaulių miesto dalyse pasiskirstę vienodai. Šiaulių miesto dalyse iš dekoratyviais ţiedais ţydinčių augalų gausiausiai auga: paprastosios alyvos (23 pav.), jų aptikta 202 vnt., ţenkliai maţiau darţeliniai jazminai, jų auginama 77 vnt., (24 pav.). 23 pav. Paprastosios alyvos 24 pav. Darţelinis jazminas 36

37 Atliekant tyrimą pastebėta, kad gyventojai iš dekoratyviais ţiedais ţydinčių augalų renkasi šviesiąją hortenziją (68 vnt.), 25 pav., ţymiai maţiau auginama lenktašakė forsitija (24 vnt.), 26 pav. 25 pav. Šviesioji hortenzija 26 pav. Lenktašakė forsitija 27 paveiksle vaizduojama sumedėjusių augalų būklė tirtose Šiaulių miesto dalyse. 27 pav. Sumedėjusių augalų būklė. Iš 27 pav. matyti, kad Šiaulių miesto dalyse dominuoja geros būklės augalai (84,5%), ţymiai maţiau aptikta patenkinamos būklės augalų (14,4% ), augalų, kuriuos jau reikia naikinti aptikta tiktai (1,1%). Iš gautų tyrimo rezultatų geriausios būklės buvo šios augalų rūšys: švedinis šermukšnis, paprastasis šermukšnis, karpotasis berţas, maţalapė liepa, rūgštusis ţagrenis, paprastasis klevas, darţelinis jazminas, japoninė lanksva, ankstyvoji veigelė, raudonoji sedula, lenktašakė forsitija. Blogiausios būklės: kazokinis kadagys, vakarinė tuja, kaukazinė slyva, dygliuotasis šaltalankis, paprastasis buksmedis. 37

38 Atlikus tyrimo rezultatų analizę, nustatyta kad penkialapis vynvytis gausiausiai paplitusi liana Šiaulių miesto Centrinėje ir Pietinėje dalyse (76%), 28 pav. 28 pav. Lianų rūšių pasiskirstymas Šiaulių mieste. Galime teigti, kad ši liana populiariausia dėl to, kad nereikalauja daug prieţiūros, pakanti aplinkos sąlygoms. 38

39 IŠVADOS 1. Tirtose Šiaulių miesto dalyse auginami 90 rūšių augalai. Išskyrus pagal biomorfas: 46 medţių ir 44 krūmų rūšys. 2. Šiaulių miesto Centrinėje dalyje auginami 68, o Pietinėje - 65 rūšių augalai. Nustatyta, kad tirtose teritorijose sumedėję augalai pasiskirstę panašiai. 3. Įvertinus sumedėjusių augalų būklę, nustatyta, kad 84,5% augalų yra geros būklės, patenkinamos būklės 14,4%, o blogos būklės tik 1,1%. 4. Iš tyrimo metu gautų duomenų nustatyta, kad geriausios būklės buvo šių rūšių augalai: švedinis ir paprastasis šermukšniai, rūgštusis ţagrenis, paprastasis klevas, darţelinis jazminas, ankstyvoji veigelė, o blogiausios: vakarinė tuja, kazokinis kadagys, kaukazinė slyva, paprastasis buksmedis. 5. Remiantis gautais duomenimis nustatyta, kad gyventojai daugiausiai renkasi vasarţalius augalus 84%, nei visţalius 16%. 6. Šiaulių miesto Centrinėje ir Pietinėje dalyse gausiausiai auginami augalai: paprastosios alyvos, darţelinis jazminas, paprastasis kaštonas, maţalapė liepa, karpotasis berţas, paprastasis ir švedinis šermukšniai. 7. Tirtose Šiaulių miesto dalyse auginami invaziniai bei dygliuoti augalai, kurios pagal Aplinkos ministerijos teisės aktus rekomenduojama naikinti, tai kaukazinė slyva, baltaţiedė robinija, paprastoji karagana. 8. Tyrimo vietose pastebėta daug savaiminukų, daţniausiai jais plintantys yra kaukazinės slyvos, paprastosios liepos, paprastojo klevo savaiminukai, bei paprastujų alyvų atţalos. 39

40 Renata Urbonaitė SUMEDĖJUSIŲ AUGALŲ ĮVAIROVĖ ŠIAULIŲ MIESTE SANTRAUKA Ţeldiniai mūsų visų aplinkoje uţimą svarbią vietą, jie sukuria jaukią ir graţią aplinką. Darbo objektu pasirinkti sumedėję augalai, jų įvairovė Šiaulių mieste. Bakalauro darbo tikslas išanalizuoti sumedėjusių augalų įvairovę daugiabučių namų teritorijose. Šiam darbui atlikti buvo iškelti tokie uţdaviniai: 1. Nustatyti sumedėjusių augalų įvairovę Šiaulių miesto daugiabučių namų teritorijose; 2. Apibūdinti sumedėjusius augalus pagal biomorfas; 3. Įvertinti sumedėjusių augalų būklę, bei prieţiūrą tirtose vietovėse. Tyrimui pasirinktos Šiaulių miesto Centrinė ir Pietinė dalys. Tyrimo metu buvo rinkti duomenys apie sumedėjusius augalus, nustatytas augalų sortimentas iki rūšies, vizualiai vertinama augalų būklė. Tyrimas buvo atliktas 2010 birţelio mėn lapkričio mėn laikotarpiu. Iš viso buvo ištirta 80 daugiabučių namų teritorijų, 40 Centrinėje miesto dalyje, ir 40 Pietinėje. Iš visų tirtų daugiabučių namų teritorijų tiktai viename Šiaulių miesto Pietinės dalies namo teritorijoje nebuvo aptikta nei vieno augalo. Išanalizavus gautus tyrimo duomenis, nustatyta, kad tirtose Šiaulių miesto dalyse auginami 90 rūšių augalai. Sumedėję augalai tirtose teritorijose pasiskirstę vienodai, tik Centrinėje dalyje pastebėta, kad medţiai brandesni. Įvertinus sumedėjusių augalų būklę, nustatyta, kad 84,5% augalų yra geros būklės, patenkinamos būklės 14,4%, o blogos tik 1,1%. Daugelio daugiabučių namų teritorijose augalai maţai priţiūrimi, augalai suţėlę vienas su kitu. Tačiau galima rasti ir tvarkingai nugenėtų, priţiūrimų augalų, apie 15%. Tyrimo metu pastebėta, kad tirtose teritorijose auginama invaziniai bei dygliuoti augalai, kuriuos reikia naikinti: kaukazinės slyvos, baltaţiedės robinijos, paprastosios karaganos. Tyrimo duomenys parodė, kad gyventojai renkasi vasarţalius augalus ir tokius, kurie lengvai priţiūrimi, atsparūs uţterštoms miesto sąlygoms. Tai parodo, kad Šiaulių miesto gyventojams yra svarbūs augalai ir jų prieţiūra. 40

41 Renata Urbonaitė IN THE TOWN OF ŠIAULIAI, THE DIVERSITY OF WOODY PLANTS SUMMARY All our lining occupies an important place, they create a cosy and beautiful environment. Choose the subject of the work, the diversity of woody plants in the city of Šiauliai. The aim of bachelor's work is to analyse the diversity of woody plants of the apartment house on. For this purpose has been to raise the following tasks: 1. Determine the diversity of woody plants in the territory of flats in Šiauliai city 2. Description of the woody plants in biomorfs; 3. Evaluate the condition of woody plants, and maintenance of the studied areas. Examination of selected Central and the Southern city of Šiauliai. The investigation was to collect data about the plants, plant woody set to sortiments, a visual assessment of plant species. The study was carried out in June 2010in November A total of 80 of the flats were examined, in the Central part of the city, 40 and 40 in the Southern. All treated only one flat territory in the Southern part of Šiauliai city was not recorded in either one of the plant. The analysis of data obtained during the investigation, showed, that the studied parts of the Šiauliai city grown 90 species of plants. Woody plants distributed in studied areas in a similar manner only in the Central part, it is noted that trees are mature. The assessment of the woody plant, in the state, were found that 84,5% of the plant are in good condition, in satisfactory condition -4.4%, and the poor just 1,1%. Plants in the many of the flats territories are in low-maintenance sprouts with one another. However, you can find and in an orderly manner, pruned the plant, supervised (about 15%). The investigation noted that in the analysed territories are growing studs and invasive plants, which schould be disroot: Prunus cerasifera Ehrh., Robinia pseudoacacia L., Caragana arborescens Lam. A study has shown that people prefer deciduous plants and those which are easy to maintain, resistant to polluted urban conditions. This indicates that the population of the city of Šiauliai are important plants and their regard. 41

42 LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Burinskienė, M., Jakovlevas-Mateckis, K., Adomavičius, V., Juškevičius, P., Klibavičius, A., Narbutis, B., Paliulis, G., Rimkus, A., Šliogeris, J., Miestotvarka: Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius: Technika, p. 9, 10, 112, Baronienė, V., Lapuočių dekoratyvinių formų asortimentas Lietuvos ţeldynams. Acta Academiae Artum Vilnensis, p. 145, Cirtautas, V., Sumedėjusių augalų asortimentas sodybų ţeldynams. Patarimai sodybų ţeldintojams. Miškų ir saugomų teritorijų departamentas prie aplinkos ministerijos Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centras. Dubravos arboretumas. Kaunas-Girionys, 6 p. 4. Farm Jack's., Plant a Tree! Save our Earth!. [ţiūrėta 2011 balandţio 15] Galvydis, J., Navys, E. V., Šaulienė, I., Sodmenų auginimas urbanizuotoms teritorijoms. VšĮ. Šiaulių universiteto leidykla, p Jakovlevas Mateckis, K., Miesto kraštovaizdţio architektūra. II Ţeldiniai ir jų komponavimas. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius: Technika, p. 11, 15, Jakovlevas Mateckis, K., Miesto kraštovaizdţio architektūra. I Miesto kraštovaizdţio architektūros raida ir teorijos pagrindai. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius: Technika, p. 277, 341, Januškevičius, L Pietų ir pietvakarių Lietuvos miestų ir gyvenviečių senieji parkai ir jų introdukuota dendroflora, p Kameneckas J., Miesto ekologija. Vytauto didţiojo universitetas. [ţiūrėta 2010 kovo 13]. Miestozeldynai.pdf. 10. Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos Respublikos ţeldynų įstatymas Nr. X Lietuvos Respublikos seimas, Sodininkų bendrijų įstatymas Nr. IX Lietuvos regionų portretas Šiaulių apskritis. Šiaulių miesto savivaldybė. [ţiūrėta 2010 kovo 13] Miškinis, A., Lietuvos urbanistika: istorija, dabartis, ateitis. Vilnius: Mintis, p. 11, 15,

43 14. Mulevičius, L., Šiaulių miesto istorija (iki 1940m.). Lietuvos istorijos institutas. Šiauliai: Momentas, 7 p. 15. Navasaitis, M., Medţiai ir krūmai parkams bei sodyboms. Mokomoji knyga. Kaunas: Lututė, 37 p. 16. Navys, E.V., Sodinukai miestams ir miesteliams ţeldinti. LR Aplinkos apsaugos ministerija. Draugija Ţaliuojanti Vilnija. Vilnius, p. 13, 69, 74, Navasaitis, M., Dendrologija. Vilnius. 18. Pilkauskas, R., Pagrindiniai augalai Lietuvos ţeldynams. Lietuvos kraštovaizdţio architektų sąjunga. Vilniaus dailės akademijos leidykla, p. 25, Prapiestienė, R Urbanizuotos aplinkos ţaliųjų plotų sistemos erdvinės būklės ypatybės. Vilniaus universitetas. 121p. [ţiūrėta 2010 vasario 10] Sireika, J., Šiaulių miesto istorija. Šiauliai: Saulės delta, 171 p. 21. Šešelgis, K., Lietuvos urbanistikos istorijos bruoţai, (Nuo seniausių laikų iki 1918m.). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, p. 5, 6, 7, 11, 24, Šiaulių miesto savivaldybė [ţiūrėta 2010 kovo 13] Vanagas, J., Miesto teorija. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, p. 9, 46, Vanagas, J., Miesto sociologijos pagrindai. Vilnius, p. 25, 27, Vanagas, J., Urbanistikos pagrindai. Vilnius: Technika, p. 8, 9, Lietuvos invazinių rūšių duomenų bazė [ţiūrėta 2011 kovo 15] Geografinės informacijos sistema, Ţemėlapiai Akis. [ţiūrėta 2011 vasario 10] IAE regionas, Limino dekoratyvinių augalų medelynas. [ţiūrėta balandţio 10] Šiaulių miesto savivaldybė Bendrasis planas. [ţiūrėta 2010 kovo 10] Valstybinė lietuvių kalbos komisija, , [ţiūrėta 2011 balandţio 6]. 43

44 44

45 45

46 46