MIRTINGUMO NUO ALKOHOLINĖS KEPENŲ LIGOS IR KEPENŲ CIROZĖS SEKULIARINIAI POKYČIAI LIETUVOJE M.

Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI MIRTINGUMO NUO ALKOHOLINĖS KEPENŲ LIGOS IR KEPENŲ CIROZĖS SEKULIARINIAI POKYČIAI LIETUVOJE 1968 2007 M. Ramunė Poliakovienė 1, 2, Romualdas Gurevičius 2 1 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas, 2 Higienos instituto Sveikatos informacijos centras Santrauka Tyrimo tikslas aprašyti ir įvertinti mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozės sekuliarinius pokyčius Lietuvoje 1968 2007 m. Tyrimo medžiaga ir metodai. Duomenys apie Lietuvos gyventojų mirčių skaičių ir vidutinį gyventojų skaičių pagal lytį ir amžiaus grupes 1968 2007 m. gauti iš Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Mirtingumo dinamika 1968 2007 m. analizuota penkmečiais, t. y. 8 skirtingais periodais: 1968 1972 m., 1973 1977 m., 1978 1982 m., 1983 1987 m., 1988 1992 m., 1993 1997 m., 1998 2002 m., 2003 2007 m. Pateikti ir palyginti vyrų bei moterų įvairūs mirtingumo kitimo rodikliai: mirčių skaičius, paprastas (angl. crude) ir standartizuotas pagal Europos standartą mirtingumo rodiklis 100 000 gyventojų ir jo svertinė paklaida, kumuliacinės rizikos rodiklis 100 000 gyventojų ir jo svertinė paklaida. Analizuota amžiaus struktūros įtaka mirtingumo rodiklių skirtumams. Rezultatai. Vyrų standartizuotas mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos rodiklis nuo 1968 1972 m. iki 2003 2007 m. padidėjo 24,63 karto, o moterų 30,33 karto (p < 0,05); abiejų lyčių standartizuotų mirtingumo nuo kepenų cirozės rodiklių šiuo laikotarpiu augimo tempai buvo apie 9 kartus mažesni (p < 0,05). Mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozės sparčiausiai augo 1978 1982 m. ir 2003 2007 m. laikotarpiais. Mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos sumažėjimas pastebimas 1986 1992 m., o nuo kepenų cirozės 1993 1997 m. Išvados. Gyventojų mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozės pokyčiams, manoma, daugiausia reikšmės turėjo šalies valdžios priimti politiniai sprendimai, darantys įtaką alkoholio vartojimui ir prieinamumui. Norint geriau suvokti mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozės tendencijas reikalingi išsamesni epidemiologiniai tyrimai. Raktažodžiai: išvengiama mirtis, alkoholinė kepenų liga, kepenų cirozė. ĮVADAS Alkoholis yra trečioji pagal svarbą neišvengiamos mirties priežastis Europos Sąjungoje (pirmoji rūkymas, antroji aukštas kraujospūdis) [1]. Alkoholinė kepenų liga ir kepenų cirozė yra pagrindinės su alkoholio vartojimu susijusios sergamumo ir mirtingumo priežastys. Svarbu tai, kad, nustojus vartoti alkoholį Adresas susirašinėti: Ramunė Poliakovienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas, M. K. Čiurlionio g. 21, 03101 Vilnius. El. p. pora@hi.lt pradinėje ar jau susiformavusios, tačiau dar ne terminalinės ligos stadijoje, kepenų pažeidimai yra pagydomi, tačiau gydymas yra visiškai neveiksmingas, jei girtaujama toliau [2]. Alkoholiniams kepenų pažeidimams atsirasti turi reikšmės ir nepakankama mityba bei B ir C virusų infekcija. Veikdami sinergistiškai, jie greičiau ir stipriau pažeidžia kepenis, skatina ligos progresavimą, greičiau susiformuoja kepenų cirozė. Yra skiriami trys alkoholinių kepenų pažeidimų tipai: steatozė (kepenų suriebėjimas), hepatitas ir cirozė. Moksliniai tyrimai apie alkoholio sukeltą mirtingumą pradėti vykdyti 1926 m. nuo R. Pearl studijų. Ši mokslininkė analizavo įvairių alkoholikų tipų mirtingumo rodiklius. R. Pearl su kitais bendraautoriais nustatė, kad užkietėjusių gėrovų mirtingumo nuo kepenų cirozės rodikliai buvo aukštesni negu išgeriančių retai ar abstinentų (3). 2010/2(49) 23

ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata Alkoholio suvartojimas ypač padidėjo po Antrojo pasaulinio karo, ir tai paskatino labiau domėtis alkoholio vartojimo įtaka kepenų cirozės ir kitų alkoholinės kepenų ligos formų išsivystymui (4). Viena iš didžiausių jėgų, sustiprinusių šios srities tyrinėjimus, buvo 1975 m. susibūrusi tarptautinė mokslininkų grupė, remiama Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO). Šių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatų pagrindu parašytoje knygoje Alkoholio kontrolės politika visuomenės sveikatos perspektyvoje [5] buvo apžvelgtos klinikinės ir neklinikinės alkoholikų studijos. Šiais tyrimais nustatyta, kad alkoholikų, mirusių nuo kepenų cirozės, dažnis buvo didesnis negu bendroje populiacijoje (pvz., alkoholikų mirtingumas nuo kepenų cirozės buvo nuo 2 iki 23 kartų didesnis negu bendroje populiacijoje). Tai įrodė tvirtą ryšį tarp alkoholizmo ir kepenų ligų. Tyrinėtojai taip pat nustatė, kad alkoholio kaina yra svarbus veiksnys, lemiantis alkoholio suvartojimą, o šis mirtingumą nuo kepenų cirozės [5, 6]. Šių mokslininkų tyrimų rezultatai davė pradžią reikšmingam visuomenės sveikatos metodui, kaip kontroliuoti kepenų ligas ir kitas su alkoholio vartojimu susijusias sveikatos problemas. Taikant šį metodą buvo išryškinama alkoholio prieinamumo kontrolės svarba ir siūlomos rekomendacijos, kaip kontroliuoti kepenų cirozės ir kitų su alkoholiu susijusių ligų paplitimą, didinant alkoholio apmokestinimą [7, 8]. Šio prieinamumo-kontrolės metodo pagrįstumas buvo daug kartų patvirtintas, ir remiantis šiuo metodu buvo atliekami tolesni epidemiologiniai alkoholinės kepenų ligos tyrimai [9]. Ypač didelę svarbą šioje srityje turėjo ryšio tarp alkoholio kiekio, tenkančio vienam asmeniui (per capita), ir mirtingumo nuo cirozės rodiklių nustatymas. Šis ryšys buvo tiriamas ir įrodytas įvairiais laiko periodais ir įvairiuose pasaulio regionuose [5, 9, 10]. Europos tyrinėtojai nustatė uždelstą (latentinį) ryšį tarp alkoholio vartojimo ir mirtingumo nuo kepenų cirozės rodiklių. Šis ryšys atspindi paskutiniaisiais metais suvartoto alkoholio kiekio rodiklių įtaką mirtingumo nuo kepenų cirozės rodikliams būsimaisiais metais [9, 11, 12]. PSO duomenimis, Lietuva pagal gyventojų mirtingumą nuo alkoholinės kepenų ligos (108,7/1 mln. gyventojų) 2004 m. vasario mėn. buvo aštuntoje vietoje iš 58 pasaulio valstybių. Tuomet pirmą vietą užėmė Vengrija (498,15/1 mln. gyventojų) [13]. Didėjantis alkoholio vartojimas daro neigiamą įtaką Lietuvos gyventojų sveikatai. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2007 m. nuo su alkoholio vartojimu sietinų mirties priežasčių mirė 1741 žmogus, tai 257 asmenimis daugiau nei 2006 m. Dažniausia šių mirčių priežastis buvo alkoholinė kepenų liga (50 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (28 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (17 proc.) [14]. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, nuo 1998 iki 2007 m. alkoholio vartojimas išaugo nuo 6,2 iki 14,3 litro grynojo alkoholio vienam gyventojui, t. y. 130 proc. [15]. Lietuvoje alkoholio suvartojimas dažniausiai įvertinamas, remiantis alkoholinių gėrimų pardavimo statistika. Tačiau išsamių ir visaapimančių statistinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima tiksliai įvertinti realų gyventojų suvartojamo alkoholio kiekį, neturime. Ši informacija, atsižvelgiant į šaltinį ir skaičiavimo metodiką, gali gerokai skirtis [14, 16]. Pavyzdžiui, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis [14], alkoholio suvartojimas 2007 m. sudarė 11,3 litro vienam gyventojui, t. y. net trimis litrais mažiau, negu nurodo Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Tačiau abiejų šaltinių duomenimis, alkoholio suvartojimas šalyje pastaraisiais metais sparčiai išaugo. Nors pastaraisiais metais Lietuvoje smarkiai išaugo alkoholio suvartojimas ir gyventojų mirtingumas nuo alkoholio sukeltų ligų, tačiau nėra atliekama pakankamai tyrimų, kuriais, taikant bendrą metodiką, būtų išsamiai analizuotos alkoholio vartojimo problemos, apimant ilgesnį laikotarpį. Tad šio tyrimo tikslas aprašyti ir įvertinti mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozės sekuliarinius pokyčius Lietuvoje 1968 2007 m. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI Lietuvos gyventojų mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozės 1968 2007 m. analizė atlikta pasinaudojus pirmine tyrimo medžiaga Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės mirties liudijimų pagrindu sudarytomis oficialiomis 1968 1992 m. ataskaitomis (forma Nr. 5) bei oficialiais metiniais leidiniais apie mirties priežastis 1993 2007 m. Tiriamasis laikotarpis apėmė 40 metų, o skirtingais periodais mirties priežastys buvo klasifikuojamos ir koduojamos pagal skirtingas tuo metu galiojusias Tarptautines ligų, traumų ir mirties priežasčių klasifikacijas (TLK) [17]. Todėl analizuojant mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozės pokyčius buvo svarbu atsižvelgti į šiuos mirties priežasčių kodavimo skirtumus (1 lentelė). Ankstesnėse 24 2010/2(49)

Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI 1 lentelė. Alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozės kodavimo ir sąvokų pokyčiai 1965 2010 m. Metai TLK Mirties priežasties kodas Mirties priežasties pavadinimas 1965 1969 7 581 Kepenų cirozė 581.0 Be alkoholizmo paminėjimo 581.1 Su alkoholizmu 1970 1980 8 571 Kepenų cirozė 571.0 Alkoholinė kepenų cirozė 571.8 Kito pobūdžio kepenų cirozė 1981 1997 9 571 Lėtinė kepenų liga ir cirozė 571.0 Alkoholinis kepenų suriebėjimas 571.1 Ūmus alkoholinis hepatitas 571.2 Alkoholinė kepenų cirozė 571.3 Nepatikslintas alkoholinis kepenų pakenkimas 571.5 Kepenų cirozė (be alkoholio paminėjimo) 1998 2010 10 K70 Alkoholinė kepenų liga K70.0 Alkoholinis kepenų suriebėjimas K70.1 Alkoholinis hepatitas K70.2 Alkoholinė kepenų fibrozė ir sklerozė K70.3 Alkoholinė kepenų cirozė K70.4 Alkoholinis kepenų pakenkimas K70.9 Nepatikslinta alkoholinė kepenų liga K74 Kepenų cirozė ir fibrozė Tarptautinės ligų klasifikacijos redakcijose (TLK 7, 8, 9) nebuvo labai aiškios alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozės diferenciacijos, todėl kepenų ligos ar pakenkimai, paminint alkoholizmą (ar alkoholį), darbe buvo priskirti alkoholinei kepenų ligai, o be alkoholizmo (ar alkoholio) paminėjimo kepenų cirozei. Aišku, visuomet išlieka prielaida, kad mirtys, priskirtos kepenų cirozei, greičiausiai įvyko dėl alkoholio vartojimo, nors to mirties liudijime ir nebuvo paminėta dėl netikslumų, nustatant alkoholio įtakos buvimą, kai pateikiama anamnezė. Duomenys apie vidutinį gyventojų skaičių pagal lytį ir amžiaus grupes (18 amžiaus grupių: 0 4, 5 9 80 84, 85+) 1968 2007 m. buvo gauti iš Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Mirtingumo dinamika 1968 2007 m. analizuota penkmečiais, t. y. 8 skirtingais laikotarpiais: 1968 1972 m., 1973 1977 m., 1978 1982 m., 1983 1987 m., 1988 1992 m., 1993 1997 m., 1998 2002 m., 2003 2007 m.). Remiantis populiacijos ir mirtingumo duomenimis, buvo apskaičiuoti ir palyginti vyrų bei moterų įvairūs mirtingumo kitimo rodikliai: mirčių skaičius, paprastas (angl. crude) ir standartizuotas pagal Europos standartą mirtingumo rodiklis 100 000 gyventojų ir jo svertinė paklaida, kumuliacinės rizikos rodiklis ir jo svertinė paklaida. Duomenims analizuoti pasinaudota kompiuterine Winpepi programos (1.52 versija, sukurta J. H. Abramsono 2004 2005 m.) Describe moduliu. Kumuliacinė rizika skaičiuota pagal formulę: -CR (1 e ) 100, čia CR kumuliacinis rodiklis. Pastarasis suskaičiuotas naudojant formulę: 19 d i, i i = 1 pi čia w i-tojo amžiaus intervalo ilgis, t. y. 5, d i mirtys i amžiaus grupėje, p i gyventojų skaičius i amžiaus grupėje. Rodiklių skirtumo statistinis reikšmingumas buvo nustatytas remiantis Stjudento (t) kriterijumi. Skirtumas laikytas reikšmingu, kai t 1,96, o p 0,05. Amžiaus struktūros įtaka mirtingumui nustatyta remiantis skirtumais tarp paprastų ir standartizuotų rodiklių tiek analizuojant dinamiką, tiek atskirus dinamikos periodus. REZULTATAI Mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos kitimo periodais analizė 1968 2007 m. Vyrų mirčių nuo alkoholinės kepenų ligos skaičius tiriamuoju laikotarpiu sparčiai augo (2 lentelė). Iš viso nuo 1968 1972 m. (62) iki 2003 2007 m. (2126) padidėjo net 36 kartus. 2010/2(49) 25

ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata 2 lentelė. Vyrų ir moterų mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos 1968 2007 m. periodais (100 000 gyventojų, Europos standartas) Lytis Metai Vyrai Moterys n PR SR ± m KR ± m n GR SR ± m KR ± m 1968 1972 62 0,8 1,1 0,14 0,108 0,014 24 0,3 0,3 0,07 0,032 0,007 1973 1977 218 2,8 3,5 0,24 0,347 0,024 97 1,1 1,2 0,13 0,123 0,013 1978 1982 385 4,8 5,8 0,3 0,577 0,03 175 1,9 2,1 0,16 0,205 0,016 1983 1987 284 3,4 4 0,24 0,398 0,026 123 1,3 1,4 0,12 0,136 0,012 1988 1992 143 1,6 1,9 0,16 0,19 0,016 58 0,6 0,6 0,08 0,06 0,008 1993 1997 741 8,7 9,7 0,36 0,968 0,0345 280 2,9 3 0,18 0,298 0,018 1998 2002 1153 14,1 15 0,45 1,49 0,045 517 5,5 5,5 0,25 0,552 0,025 2003 2007 2126 26,7 27,1 0,59 2,68 0,059 863 9,5 9,1 0,31 0,905 0,031 n mirtys, PR paprastas mirtingumo rodiklis, SR standartizuotas mirtingumo rodiklis, KR kumuliacinės rizikos rodiklis, ± m svertinė paklaida. Šie absoliutiniai pokyčiai parodė didelę problemos svarbą, tačiau ne dažnį, todėl toliau buvo analizuoti intensyvinių mirtingumo rodiklių (paprastų ir standartizuotų) sekuliariniai pokyčiai. Vyrų paprastas mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos rodiklis taip pat augo per visą tiriamąjį laikotarpį, t. y. nuo 0,8/100 000 1968 1972 m. iki 26,7/100 000 padidėjo 33,38 karto. Paprastas mirtingumo rodiklis, kaip ir mirčių skaičius, augo iki 1978 1982 m. laikotarpio, o 1983 1987 m. ir 1988 1992 m. periodais mažėjo, tačiau vėliau ėmė sparčiai augti iki pat analizuoto laikotarpio pabaigos. Šis rodiklis parodė tikrą santykinę vyrų mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos situaciją Lietuvoje. Standartizuoto mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos rodiklio pokyčių tendencijos atitiko paprasto mirtingumo rodiklio tendencijas (1 pav.). Vyrų standartizuotas mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos rodiklis nuo 1968 1972 m. (1,1/100 000) iki 2003 2007 m. (27,1/100 000) padidėjo net 24,63 karto, arba apie 2364 proc. Šis padidėjimas buvo statistiškai reikšmingas (p < 0,05). Vyrų mirtingumas nuo 1968 1972 m. iki 1978 1982 m. (5,8/100 000) didėjo kas penkmetį, palyginti su pirmojo periodo duomenimis, išaugo apie 5,3 karto, arba 427 proc. Vėliau vyrų standartizuotas mirtingumo nuo alkoholinės kepenų cirozės rodiklis apie tris kartus sumažėjo 1988 1992 m. (1,9/100 000), tačiau jau nuo 1993 1997 m. (9,7/100 000) stipriai išaugo (5,1 karto) ir iki 2003 2007 m. (27,1/100000) padidėjo dar apie 2,8 karto. Nagrinėjamu 40 metų laikotarpiu Lietuvos gyventojų vyrų ir moterų amžiaus struktūra kito, ir tai turėjo įtakos mirtingumo rodiklių dažniams. Atlikus mirtingumo rodiklių tiesioginę standartizaciją pagal Europos populiacijos standartą, t. y. eliminavus skirtingo amžiaus struktūros įtaką, vyrų standartizuoti mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos rodikliai visais periodais buvo didesni už paprastus (nuo 27,2 proc. 1968 1972 m. iki 1,47 proc. 2003 2007 m.). Tai reiškia, kad vyrų mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos sekuliariniams pokyčiams reikšmės turėjo amžiaus struktūros pasikeitimai. Vyrų kumuliacinės rizikos kaitai buvo būdinga ta pati tendencija kaip ir standartizuotam mirtingumo rodikliui: nuo 1968 1972 m. (0,092 proc.) iki 2003 2007 m. (2,68 proc.), t. y. padidėjo atitinkamai 29,13 karto. Vadinasi, jeigu įtakos neturėtų kitos mirties priežastys, o vyrai išgyventų visą gyvenimo trukmę, tai 2003 2007 m. nuo alkoholinės kepenų ligos rizikuotų numirti apie 2,7 proc. šalies vyrų. Moterų mirčių nuo alkoholinės kepenų ligos skaičius taip pat sparčiai augo per visą tiriamąjį laikotarpį, t. y. mirčių skaičius nuo 1968 1972 m. (24) iki 2003 2007 m. (863) padidėjo net 35,96 karto, o paprastas mirtingumo rodiklis nuo 0,3/100 000 1968 1972 m. iki 9,5/100 000, t. y. padidėjo 31,67 karto. Tai rodo absoliutų moterų mirtingumo dėl alkoholio vartojimo problemos didėjimą ir santykinio rodiklio augimą, kuris atspindi realią situaciją. Mirčių skaičius ir paprastas mirtingumo rodiklis nuo šios ligos augo iki 1978 1982 m. periodo, 1983 1987 m. ir 1988 1992 m. laikotarpiais mažėjo, vėliau ėmė sparčiai augti. Moterų standartizuotų mirtingumo rodiklių tendencijos atitiko paprastų mirtingumo rodiklių tendencijas (1 pav.). Moterų standartizuotas mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos rodiklis nuo 1968 1972 m. (0,3/100 000) iki 2003 2007 m. (9,1/100 000) padidėjo 30,33 karto, arba 2933,33 proc. Šis padidėjimas buvo statistiškai reikšmingas (p < 0,05). 26 2010/2(49)

Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI 35 30 Mirtingumas, 100 tūkst. gyventojų Lytis Vyrai Moterys 25 20 15 10 5 0 1970 1975 1980 1985 1990 Periodo vidurys 1995 2000 2005 1 pav. Mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos sekuliariniai pokyčiai 1968 2007 m. Mirtingumas, 100 tūkst. gyventojų 25 20 Lytis Vyrai Moterys 15 10 5 0 1970 1975 1980 1985 1990 Periodo vidurys 1995 2000 2005 2 pav. Mirtingumo nuo kepenų cirozės sekuliariniai pokyčiai 1968 2007 m. Moterų mirtingumo tendencijos panašios į vyrų: nuo 1968 1972 m. iki 1978 1982 m. (2,1/100 000) didėjo kas penkmetį; lyginant su pirmojo periodo duomenimis, padidėjo net 7 kartus, arba 600 proc. Vėliau 1988 1992 m. (0,6/100 000) moterų standartizuotas mirtingumo nuo alkoholinės kepenų cirozės rodiklis sumažėjo 3,5 karto, tačiau nuo 1993 1997 m. (2,9/100 000) iki 2003 2007 m. (9,1/100 000) augo ir padidėjo dar apie 3,14 karto. Beveik visais periodais moterų standartizuoti mirtingumo rodikliai buvo tokie patys ar šiek tiek didesni už paprastus mirtingumo rodiklius, tačiau 2003 2007 m. periodu paprastas mirtingumo rodiklis tapo 4,2 proc. didesnis už standartizuotą rodiklį. Tai reiškia, kad moterų mirtingumo sekuliariniams pokyčiams reikšmės turėjo amžiaus struktūros pokyčiai. Moterų kumuliacinė rizika kito taip, kaip ir standartizuotas mirtingumo rodiklis: nuo 1968 1972 m. (0,032 proc.) iki 2003 2007 m. (0,905 proc.), t. y. padidėjo 28,28 karto. Jeigu įtakos neturėtų kitos mirties priežastys, o moterys išgyventų visą gyvenimo trukmę, tai 2003 2007 m. nuo alkoholinės kepenų ligos rizikuotų numirti apie 0,9 proc. šalies moterų. 2010/2(49) 27

ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata 3 lentelė. Vyrų ir moterų mirtingumas nuo kepenų cirozės 1968 2007 m. periodais (100 000 gyventojų, Europos standartas) Lytis Metai Vyrai Moterys n PR SR ± m KR ± m n GR SR ± m KR ± m 1968 1972 62 0,8 1,1 0,14 0,108 0,014 24 0,3 0,3 0,07 0,032 0,007 1973 1977 218 2,8 3,5 0,24 0,347 0,024 97 1,1 1,2 0,13 0,123 0,013 1978 1982 385 4,8 5,8 0,3 0,577 0,03 175 1,9 2,1 0,16 0,205 0,016 1983 1987 284 3,4 4 0,24 0,398 0,026 123 1,3 1,4 0,12 0,136 0,012 1988 1992 143 1,6 1,9 0,16 0,19 0,016 58 0,6 0,6 0,08 0,06 0,008 1993 1997 741 8,7 9,7 0,36 0,968 0,0345 280 2,9 3 0,18 0,298 0,018 1998 2002 1153 14,1 15 0,45 1,49 0,045 517 5,5 5,5 0,25 0,552 0,025 2003 2007 2126 26,7 27,1 0,59 2,68 0,059 863 9,5 9,1 0,31 0,905 0,031 n mirtys, PR paprastas mirtingumo rodiklis, SR standartizuotas mirtingumo rodiklis, KR kumuliacinės rizikos rodiklis, ± m svertinė paklaida. Analizuojant vyrų ir moterų mirtingumo dinamiką skirtingais periodais, matyti, kad sparčiausias mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos augimas įvyko 1978 1982 m. ir 2003 2007 m. periodais, o didžiausias sumažėjimas buvo 1986 1992 m. Vadinasi, vyrų ir moterų mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos tendencijas tiriamuoju laikotarpiu lėmė tie patys rizikos veiksniai ir aplinkybės. Vyrų mirčių nuo alkoholinės kepenų ligos mirties atvejų skaičius per tiriamąjį laikotarpį buvo didesnis negu moterų. Pavyzdžiui, 1968 1972 m. vyrų mirčių skaičius buvo 2,56 karto, o 2003 2007 m. 2,46 karto didesnis nei moterų. Vyrų standartizuotas mirtingumo rodiklis taip pat buvo statistiškai reikšmingai didesnis negu moterų: 1968 1972 m. 3,33 karto (p < 0,05), o 2003 2007 m. 2,98 karto (p < 0,05). Vyrų kumuliacinės rizikos rodiklis tiek pirmuoju, tiek paskutiniuoju periodais buvo apie tris kartus statistiškai reikšmingai didesnis už moterų (p < 0,05). Vadinasi, vyrai tiriamuoju laikotarpiu rizikavo numirti nuo alkoholinės kepenų ligos tris kartus dažniau negu moterys. Tai leidžia daryti prielaidą, kad vyrai tiriamuoju periodu piktnaudžiavo alkoholiu žymiai dažniau negu moterys. Mirtingumo nuo kepenų cirozės kitimo periodais analizė 1968 2007 m. Vyrų mirčių nuo kepenų cirozės skaičius tiriamuoju laikotarpiu augo (3 lentelė). Iš viso nuo 1968 1972 m. (353) iki 2003 2007 m. (1288) jis padidėjo net 3,65 karto. Paprastas jų mirtingumo rodiklis taip pat augo per visą tiriamąjį laikotarpį: nuo 4,8/100 000 1968 1972 m. iki 16,6/100 000, t. y. padidėjo 3,46 karto. Mirčių skaičius ir paprastas mirtingumo rodiklis nuo šios ligos augo iki 1988 1992 m., išskyrus nedidelį jo sumažėjimą 1973 1977 m. periodu. 1993 1997 m. mirčių nuo kepenų cirozės skaičius ir paprastas mirtingumo rodiklis sumažėjo, o vėliau ėmė sparčiai augti iki pat tiriamojo laikotarpio pabaigos. Vyrų standartizuotų mirtingumo nuo kepenų cirozės rodiklių pokyčių tendencijos atitiko paprastų mirtingumo rodiklių tendencijas (2 pav.). Standartizuotas mirtingumo nuo kepenų cirozės rodiklis nuo 1968 1972 m. (6,3/100 000) iki 2003 2007 m. (16,6/100 000) padidėjo net 2,63 karto, arba 163,5 proc. (3 lentelė). Šis padidėjimas buvo statistiškai reikšmingas (p < 0,05). Vyrų mirtingumas nuo 1968 1972 m. iki 1988 1992 m. (11/100 000) didėjo kas penkmetį (išskyrus sumažėjimą 1973 1977 m.); lyginant su pirmojo periodo duomenimis, jis išaugo 1,74 karto, arba 74,6 proc. Tačiau vyrų standartizuotas mirtingumo nuo kepenų cirozės rodiklis sumažėjo 1993 1997 m. (5,7/100 000) beveik du kartus. Iki 2003 2007 m. (16,6/100 000), palyginti su 1993 1997 m., mirtingumas vėl padidėjo 2,91 karto. Vyrų standartizuoti mirtingumo nuo kepenų cirozės rodikliai visais periodais buvo didesni už paprastus (nuo 23,8 proc. 1968 1972 m. iki 8,6 proc. 1998 2002 m.), tik paskutiniuoju periodu tapo lygūs. Tai reiškia, kad vyrų mirtingumo sekuliariniams pokyčiams reikšmės turėjo amžiaus struktūros skirtumai skirtingais periodais, o paskutiniuoju periodu ši struktūra tapo tokia pati kaip Europos standarto. Vyrų kumuliacinė mirtingumo rizika kito ir varijavo taip, kaip ir standartizuotas mirtingumo rodiklis. Jei vyrams neturėtų įtakos kitos mirties priežastys, o jie išgyventų visą gyvenimo trukmę, tai 2003 2007 m. nuo kepenų cirozės rizikuotų numirti apie 1,65 proc. visų šalies vyrų. 28 2010/2(49)

Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Moterų mirčių nuo kepenų cirozės skaičius taip pat augo per visą tiriamąjį laikotarpį, t. y. mirčių skaičius nuo 1968 1972 m. (194) iki 2003 2007 m. (839) padidėjo 4,32 karto, o paprastas mirtingumo rodiklis nuo 2,3/100 000 1968 1972 m. iki 9,2/100 000, t. y. padidėjo 4 kartus. Mirčių skaičius ir paprastas mirtingumo rodiklis nuo šios ligos augo iki 1988 1992 m., išskyrus nedidelį sumažėjimą 1973 1977 m., 1993 1997 m. periodu šie rodikliai sumažėjo, o vėliau ėmė sparčiai augti iki pat tiriamojo laikotarpio pabaigos. Moterų standartizuotų mirtingumo nuo kepenų cirozės rodiklių tendencijos atitiko paprastų mirtingumo rodiklių tendencijas (2 pav.). Moterų standartizuotas mirtingumo nuo kepenų cirozės rodiklis nuo 1968 1972 m. (2,4/100 000) iki 2003 2007 m. (8,1/100 000) padidėjo 3,38 karto, arba 237,5 proc. Šis padidėjimas buvo statistiškai reikšmingas (p < 0,05). Moterų mirtingumo pokyčių tendencijos buvo panašios į vyrų: nuo 1968 1972 m. iki 1988 1992 m. (4,7/100 000) didėjo kas penkmetį (išskyrus sumažėjimą 1973 1977 m.); lyginant su pirmojo periodo duomenimis, padidėjo 1,96 karto, arba 95,8 proc. Vėliau 1993 1997 m. moterų standartizuotas mirtingumo nuo kepenų cirozės rodiklis sumažėjo (2,9/100 000) 1,62 karto, tačiau iki 2003 2007 m. (8,1/100 000) augo ir padidėjo 2,79 karto, arba 179,31 proc. Moterų standartizuoti mirtingumo nuo kepenų cirozės rodikliai iki 1978 1982 m. buvo vienodi su paprastais rodikliais, o nuo 1983 1987 m. standartizuoti mirtingumo rodikliai tapo mažesni už paprastus. Paprasti mirtingumo rodikliai buvo didesni už standartizuotus nuo 4,65 proc. 1983 1987 m. iki 11,96 proc. 2003 2007 m. Tai reiškia, kad moterų mirtingumo sekuliariniams pokyčiams reikšmės turėjo amžiaus struktūros pokyčiai skirtingais periodais. Moterų kumuliacinės mirtingumo rizikos rodiklis kito ta pačia tendencija, kaip ir standartizuotas mirtingumo rodiklis. Jei moterims neturėtų įtakos kitos mirties priežastys ir jos išgyventų visą gyvenimo trukmę, tai 2003 2007 m. nuo kepenų cirozės rizikuotų numirti apie 0,81 proc. visų šalies moterų. Analizuojant vyrų ir moterų mirtingumo dinamiką skirtingais periodais, matyti, kad sparčiausias mirtingumo nuo kepenų cirozės augimas įvyko 1978 1982 m. ir 2003 2007 m. laikotarpiais, o didžiausias sumažėjimas 1993 1997 m. Vadinasi, moterų mirtingumo nuo kepenų cirozės tendencijas tiriamuoju laikotarpiu lėmė tie patys, kaip ir vyrų, rizikos veiksniai bei aplinkybės. Vyrų mirčių nuo kepenų cirozės mirties atvejų skaičius per tiriamąjį laikotarpį buvo didesnis negu moterų. Pavyzdžiui, 1968 1972 m. vyrų mirčių skaičius buvo 1,67 karto, o 2003 2007 m. 1,54 karto didesnis nei moterų. Vyrų standartizuotas mirtingumo rodiklis taip pat buvo statistiškai reikšmingai didesnis negu moterų: 1968 1972 m. 2,4 karto, o 2003 2007 m. 2,05 karto (p < 0,05). Kumuliacinės rizikos rodiklis parodė, kad 2003 2007 m. periodu vyrai rizikuotų mirti nuo kepenų cirozės du kartus dažniau negu moterys. Vadinasi, tiriamuoju laikotarpiu rizikos veiksniai, kurie lemia kepenų cirozės išsivystymą, vyrus veikė žymiai labiau negu moteris. REZULTATŲ APTARIMAS Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozės per 40 metų laikotarpį svyravo. Tai priklausė nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių priežasčių, tarp jų mirties priežasčių kodavimo netikslumų ir Tarptautinės ligų klasifikacijos pokyčių, alkoholio suvartojimo kiekio ir alkoholinių gėrimų vartojimo įpročių, alkoholio prieinamumą ribojančios politikos arba, atvirkščiai, jos liberalizavimo, sergamumo virusiniais hepatitais dinamikos, mitybos įpročių pokyčių, sveikatos apsaugos, švietimo politikos ir pagaliau nedarbo bei skurdo masto, bendros šalies ekonominės situacijos bangavimų. Mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozės sparčiausiai augo 1978 1982 m. ir 2003 2007 m. periodais, kai, palyginti su ankstesniuoju periodu, mirtingumo rodikliai išaugo dvigubai. Kadangi neturime duomenų apie alkoholio suvartojimą šalyje 1978 1982 m., todėl tik galime daryti prielaidą, kad mirtingumas didėjo, augant alkoholio suvartojimui. Aišku, kita galima priežastis pagerėjęs diagnostikos ir mirties priežasčių kodavimas. Staigus mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos sumažėjimas 1986 1992 m. laikotarpiu gali būti siejamas su tuometinės šalies valdžios vykdyta vadinamąja M. Gorbačiovo antialkoholine kampanija [16]. Tačiau jau nuo 1993 1997 m. mirtingumas nuo šios ligos stipriai išaugo (5,1 karto), kaip manoma, liberalizavus alkoholio rinką. Tačiau, priešingai, mirtingumas nuo kepenų cirozės šiuo periodu ženkliai sumažėjo. Galbūt tai galėjo būti latentinis (uždelstas) 1986 m. antialkoholinės politikos poveikis. Užsienio mokslininkų tyrimai parodė, kad mirtingumo rodikliai mažėja tik po keleto metų, kai sumažėja vartojimas [11, 18, 19]. Mirtingumo nuo kepenų cirozės sumažėjimo 1993 1997 m. periodu viena iš priežasčių galėjo būti ta, jog dėl pagerėjusio mirčių priežasčių kodavimo dalis mirusiųjų nuo kepenų 2010/2(49) 29

ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata cirozės buvo perrašyti į mirusiųjų nuo alkoholinės kepenų cirozės sąrašą. Mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozės 2003 2007 m., palyginti su 1993 1997 m. periodu, padažnėjo 3 kartus, kai stipriai išaugo alkoholio prekyba ir jo vartojimas. Lietuvos mokslininkų tyrimų rezultatai rodo, kad šį alkoholio vartojimo ir mirtingumo šuolį lėmė politinės permainos šalyje [16]. 1999 m. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus įstatymo pataisą, kuria buvo sumažintas akcizo mokestis alkoholiui (stipriesiems alkoholiniams gėrimams net 44 proc.), 2000 m. spiritinių gėrimų gamyba padidėjo 60 proc., mažmeninės kainos sumažėjo 27 proc., pardavimas padidėjo net 64 proc., dėl to 16 proc. išaugo bendrojo alkoholio suvartojimas. Vėlesni šalies politikų sprendimai dar labiau padidino alkoholio vartojimą ir jo prieinamumą: 2001 m. įteisinta alkoholinių gėrimų prekyba naktį ir degalinėse, 2004 m. panaikintas valstybės monopolis stipriųjų gėrimų gamybai. Visi šie politiniai sprendimai turėjo neigiamų pasekmių gyventojų sveikatai ir padažnėjusiam mirtingumui nuo alkoholio sukeltų ligų [16]. Didelį nerimą taip pat kelia išaugusi silpnųjų alkoholinių gėrimų (alaus, sidro, silpnų kokteilių) pasiūla, kurios taikinys jaunimas. Nustatyta, kad jaunimas iš pradžių pradeda vartoti silpnesnius alkoholinius gėrimas, tačiau, laikui bėgant, pereina prie stipresnių, dėl ko atsiranda skaudžių pasekmių [20]. Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai atskleidė, kad silpnuosius alkoholinius gėrimus pradedama ragauti esant gana jauno amžiaus trečdalis respondentų nurodė, kad būdami 11 metų jau ragavo alaus, šampano, vyno [21]. Shultz ir kt. tyrimo duomenimis, apie 50 proc. mirčių nuo kepenų cirozės ir fibrozės JAV yra nulemtos alkoholio vartojimo [22]. Tačiau šios vienodos vertės negalime pritaikyti visoms šalims, ypač toms, kuriose pagrindinė mirtingumo nuo kepenų cirozės priežastis yra virusinės infekcijos ir kuriose alkoholio suvartojimas yra palyginti nedidelis. Pavyzdžiui, nustatyta, kad Kinijoje 7,6 proc. kepenų cirozės atvejų yra dėl alkoholio vartojimo, o Suomijoje 90 proc. Šie skirtumai priklauso nuo kitų kepenų cirozės priežasčių nebuvimo, skirtingų alkoholio vartojimų įpročių ir paplitimo, kitokių mirties liudijimo įrašų reikalavimų kiekvienoje šalyje [4]. Todėl mūsų tyrime šių kepenų ligų skirstymas į dvi grupes yra daugiau santykinis. Tuo norėta dėl alkoholio vartojimo įvykusias mirtis labiau atskirti nuo kitų galimų mirties priežasčių. Kai kurie autoriai savo tyrimuose tokio skirstymo atsisakė dėl anksčiau minėtų priežasčių, laikydamiesi prielaidos, kad abi šios mirties priežastys yra nulemtos alkoholio vartojimo [11, 18, 19, 23]. Tiek Europoje, tiek ir JAV nuo 1970 m. pastebimas mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos sumažėjimas [4, 19], kuris iš dalies gali būti paaiškinamas sumažėjusiu alkoholio suvartojimu, tačiau pastebėta, kad mirtingumas pradėjo mažėti, kai alkoholio suvartojimas vis dar augo. Įrodyta, kad dalyvavimas Anoniminių alkoholikų programoje ir kiti alkoholizmo gydymo būdai atliko svarbų vaidmenį mažinant mirtingumą nuo kepenų cirozės [24, 25]. Kiti tyrinėtojai teigia, kad mirtingumo nuo kepenų cirozės pokyčiai yra susiję su pasikeitusiais alkoholinių gėrimų vartojimo įpročiais, o ypač sumažėjusiu stipriųjų spiritinių gėrimų, kurie turi didžiausią poveikį kepenų cirozei išsivystyti, vartojimu [26, 27]. Mirtingumas nuo kepenų cirozės Europoje mažėjo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metais, kai alkoholio vartojimas buvo draudžiamas, taip pat JAV sausojo įstatymo metais (1919 1932 m.), tačiau liberalizavus alkoholio rinką šie rodikliai vėl sugrįžo į pradinį lygį [28]. Kitų tyrimų rezultatai taip pat parodė, kad mirtingumas nuo kepenų cirozės kai kuriose šalyse mažėjo dėl pagerėjusio alkoholizmo gydymo [19, 24, 25]. Tai reiškia, kad svarbi mirtingumo nuo kepenų cirozės mažėjimo priežastis yra didėjanti alkoholikų, gaunančių gydymą, proporcija ir augantis savipagalbos organizacijų, kurios palengvina abstinencijos nuo alkoholio laikotarpį, skaičius. Todėl šalyse, kuriose pastebėtas trumpas latentinis laikotarpis tarp sumažėjusių bendro alkoholio vartojimo ir mirtingumo nuo kepenų cirozės, gali būti dėl pagerėjusio alkoholizmo gydymo. Gydymas neapsaugo nuo kepenų cirozės išsivystymo, tačiau pagerina alkoholikų išgyvenamumo prognozę [19]. IŠVADOS 1. Vyrų standartizuotas mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos rodiklis nuo 1968 1972 m. iki 2003 2007 m. padidėjo 24,63 karto, o moterų 30,33 karto. Abiejų lyčių standartizuoti mirtingumo nuo kepenų cirozės rodikliai šiuo laikotarpiu išaugo apie 9 kartus mažiau, t. y. vyrų 2,63 karto, o moterų 3,38 karto. 2. Vyrų ir moterų standartizuoti mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozės rodikliai sparčiausiai augo 1978 1982 m. ir 2003 2007 m. periodais. Gyventojų mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos mažėjimo tendencijos pastebimos 1986 1992 m., o nuo kepenų cirozės 1993 1997 m. periodais. 30 2010/2(49)

Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI 3. Gyventojų mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozės pokyčiams, manoma, daugiausia reikšmės turėjo šalies valdžios priimti politiniai sprendimai, darantys įtaką alkoholio vartojimui ir jo prieinamumui. Liberalizavus alkoholio rinką, padidėjus alkoholio gamybos ir prekybos mastams, augo alkoholio suvartojimas, kuris didino gyventojų mirtingumą nuo alkoholio sukeltų ligų. 4. Norint geriau suvokti mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozės tendencijas reikalinga papildoma informacija apie alkoholio vartojimo įpročius, asmenų, gaunančių antialkoholinį gydymą, skaičių, virusinių hepatitų ir kitų etiologinių veiksnių paplitimo rodiklius, išsamesnė mirtingumo dinamikos analizė amžiaus grupėse ir gyventojų kohortose. Straipsnis gautas 2010-05-19, priimtas 2010-06-15 Literatūra 1. Mladovsky Ph, Allin S, Masseria C, Hernandez-Quevedo C, McDaid D. Health in the European Union. Trends and analysis. WHO, 2009. 2. Šumskienė J. Alkoholis ir kepenų ligos. Gydymo menas. 2006;9(132):33-4. 3. Pearl R. Alcohol and longevity. New York: Knopf, 1926. 4. Mann RE, Smart RG, Govoni R. The epidemiology of alcoholic liver disease. Alcohol Research & Health. 2003; 27(3):209-19. 5. Brunn K, Edwards G, Lumio M. et al. Alcohol Control Policies in Public Health Perspective. Helsinki, 1975. 6. Edwards G, Anderson P, Babor TF et al. Alcohol Policy and the Public Good. New York: Oxford University Press, 1994. 7. Chaloupka FJ, Grossman M, Saffer H. The effects of price on alcohol consumptionand alcohol-related problems. Alcohol Research & Health. 2002;26:22-34. 8. Cook PJ, Tauchen G. The effect of liquor taxes on heavy drinking. Bell Journal of Economics. 1982;13(2):379-90. 9. Ramstedt M. Per capita alcohol consumption and liver cirrhosis mortality in 14 European countries. Addiction. 2001;96:S19-S34. 10. Smart RG, Mann RE. The impact of programs for high-risk drinkers on population levels of alcohol problems. Addiction. 1991;95:37-52. 11. Corrao G. Liver cirrhosis mortality trends in Eastern Europe, 1970 1989. Analyses of age, period and cohort effects and of latency with alcohol consumption. Addiction Biology. 1998;3(4):413-22. 12. Skog OJ. Liver cirrhosis epidemiology: Some methodological problems. British Journal of Addiction. 1980;75:227-43. 13. Alcoholic liver disease (per capita) (most recent) by country. WHOSIS, 2010. Available from: http://www nationmaster com/ graph/mor_alc_liv_dis_percap-alcoholic-liver-disease-per-capita [cited 2010 Apr 29]. 14. Alkoholio vartojimas ir padariniai 2007 m. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 2010 January 26. Available from: http://www stat gov lt/lt/news/view/?id=2621 [cited 2010 Apr 29]. 15. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas, 2008. Lietuvos žmonių sveikata ir lėtinių neiinfekcinių ligų kontrolė. Vilnius, 2009. 16. Grabauskas V, Prochorskas R, Veryga A. Lietuvos gyventojų mirtingumo sąsajos su alkoholinių gėrimų vartojimu. Medicina. 2009;45(12):1000-12. 17. Statistinių duomenų apie mirusius rinkimo ir apdorojimo metodika. 2010. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Available from: http://www.stat.gov.lt/uploads/1112963867_mirus_metod.doc? 18. Corrao G, Torchio P, Carli A, Galatola G et al. Effect of Age, Birth Cohort and Period of Death on Italian Liver Cirrhosis Mortality, 1972 1986. Int J Epidemiol. 1993;22(3):475-82. 19. Corrao G, Ferrari P, Zambon A, Torchio P et al. Trends of liver cirrhosis mortality in Europe, 1970 1989: age-period-cohort analysis and changing alcohol consumption. Int J Epidemiol. 1997;26(1):100-9. 20. Zaborskis A, Bielskutė J. Paauglių polinkis vartoti alkoholinius gėrimus ir šį poelgį skatinantys veiksniai. Medicina. 2005;41(5):409-18. 21. Miniauskienė D. Šiaulių apskrities mokinių psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimas ir pirminės prevencijos kryptys. Magistro tezės. Kaunas, 2005. Available from: www.vddb.library.lt/fedora/get/ LT-eLABa-0001:E /DS.005.0.01.ETD. 22. World Health Organization. International guide for monitoring alcohol consumption and harm. Geneva: WHO, 2000. 23. Duffy JC, Latcham RW. Liver cirrhosis mortality in England and Wales compared to Scotland: an age-period-cohort analysis 1941 1981. J R Statist Soc A. 1986;149(1):45-59. 24. Mann RE, Smart RG, Anglin L, Adlaf E M. Reduction in cirrhosis deaths in the United States: asociation with per capita consumption and AA memberships. J Stud Alcohol. 1991;52:361-5. 25. Mann RE, Smart RG, Anglin L, Rush BR. Are decreases in liver cirrhosis rates a result of increased treatment for alcoholism? British Journal of Addiction. 1991;83:683-8. 26. Kerr WD, Fillmore KM, Marvy P. Beverage specific alcohol consumption and cirrhosis mortality in a group of English-speaking beer countries. Addiction. 2010;95:339-46. 27. Roizen R, Kerr WC, Fillmore KM. Cirrhosis mortality and per capita consumption of distilled spirits, United States, 1949 1994: Trends analysis. British Medical Journal. 1999;319:666-70. 28. Saunders JB, Latt N. Epidemiology of alcoholic liver disease. Bailliere s Clin Gastroenterology. 1993;7:555-79. 2010/2(49) 31

ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata Secular trends in mortality from alcoholic liver disease and liver cirrhosis in Lithuania 1968 2007 Ramunė Poliakovienė 1, Romualdas Gurevičius 2 1 Vilniaus University, Faculty of Medicine, Institute of Public Health, 2 Institute of Hygiene, Health Information Center Summary The aim of this study was to describe and to evaluate the secular trends in mortality from alcoholic liver disease and liver cirrhosis in Lithuania from 1968 to 2007. Materials and methods. Official mortality and population data from Statistics Department to the Government of the Republic of Lithuania for the period 1968 2007 were used for analysis. Data were obtained in 5-year age group and grouped by 5-year period intervals. Number of deaths from alcoholic liver disease and liver cirrhosis, crude and age-standardized mortality rates, cumulative risk for total population were calculated. Age adjustment was carried out using the European standard population. Results. Male age-standardized mortality from alcoholic liver disease increased by 2364 % in 2003 2007 compared to 1968 1972 (p < 0,05), and female rate grew even more 2933,33 % (p < 0,05). Male mortality from liver cirrhosis 2003 2007, in comparison with 1968 1972, increased by 163,5 % (p < 0,05) and in female by 237,5 % (p < 0,05). Growth rate of standardized mortality from liver cirrhosis during analysed period was about 9 times smaller than standardized mortality from alcoholic liver disease in both sexes. Conclusion. Country s authorities to take political decisions influenced alcohol consumption and availability. Consequently, these factors affected the secular trends of mortality from alcoholic liver disease and cirrhosis. To better understand these trends, further information on alcohol consumption and habits, alcoholism treatment rates, viral hepatitis rates and other aetiological factors prevalence rates is necessary. Keywords: avoidable death, alcoholic liver disease, liver cirrhosis Correspondence to: Ramunė Poliakovienė, Vilnius University, Faculty of Medicine, Institute of Public Health, M. K. Čiurlionio 21, LT-03101 Vilnius, Lithuania. E-mail: pora@hi.lt Received 19 May 2010, accepted 15 June 2010 32 2010/2(49)