KLAIPĖDOS MIESTO GYVENTOJŲ GYVENSENOS YPATUMAI: PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS

KLAIPĖDOS MIESTO GYVENTOJŲ GYVENSENOS YPATUMAI: PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS Rožė Perminienė, Natalja Istomina, Ineta Pačiauskaitė, Danguolė Drungilienė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas Santrauka Tikslas išanalizuoti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą tarp Klaipėdos miesto gyventojų ir išsiaiškinti jų požiūrį į sveikatos priežiūros specialistų daromą įtaką suaugusių asmenų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimui. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimo metu apklausti 1 062 Klaipėdos miesto savivaldybėje gyvenantys suaugę asmenys. Respondentai atrinkti naudojant kvotinę atranką, remiantis gyventojų pasiskirstymu pagal amžių ir lytį. Apklausa vykdyta tiesioginio interviu metodu, naudojant tyrimui sukurtą originalų klausimyną ir laikantis tyrimų kokybės standartų. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant Microsoft EXEL ir SPSS 17.00 programas. Kokybinių duomenų skirtumų patikimumas nustatytas pagal chi kvadrato kriterijų. Statistinio reikšmingumo lygmuo p < 0,05. Tyrimo rezultatai. Alkoholinių gėrimų vartoja 85,9 proc. Klaipėdos suaugusių gyventojų. Bent kartą per savaitę silpnųjų alkoholinių gėrimų išgeria 29,9 proc. apklausos dalyvių, o stipriųjų 10,7 proc. respondentų. Stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojančių asmenų reikšmingai daugiau yra 46 59 m. amžiaus grupėje. Silpnųjų alkoholinių gėrimų vartojimas dažnesnis 18 29 m. amžiaus asmenų grupėje. 31,3 proc. klaipėdiečių rūko. Statistiškai reikšmingai daugiausia rūkančiųjų yra 30 45 m. amžiaus grupėje. 39,9 proc. rūkančių asmenų yra bandę mesti rūkyti. Tik 6,8 proc. asmenų tokį apsisprendimą paskatino ir rėmė gydytojai, 1,5 proc. visuomenės sveikatos specialistai. 1,9 proc. Klaipėdos gyventojų nurodė per paskutinius 12 mėn. vartoję kitų psichoaktyviųjų medžiagų (hašišo, marihuanos ir kt.). Respondentų nuomone, didžiausią įtaką sveikatai turi ligoninės (50,9 proc.) ir šeimos gydytojai (48,7 proc.), visuomenės sveikatos biurai tik 5,6 proc. 77 proc. klaipėdiečių nurodo, kad jiems svarbiausias informacijos apie sveiką gyvenseną šaltinis yra žiniasklaida, 70,1 proc. draugai bei šeima ir tik 38,6 proc. sveikatos priežiūros specialistai. Išvados. 85,9 proc. Klaipėdos miesto suaugusių gyventojų vartoja alkoholinių gėrimų, 31,3 proc. rūko, 1,9 proc. per paskutinius 12 mėn. yra vartoję ir kitų psichoaktyviųjų (narkotinių) medžiagų. Sveikatos priežiūros specialistų įtaka sveikai gyvensenai (kartu ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimui) yra mažesnė nei tokių šaltinių, kaip žiniasklaida ir draugai, artimieji. Reikšminiai žodžiai: psichoaktyviosios medžiagos, rūkymas, alkoholio vartojimas, sveikatos priežiūros specialistai. ĮVADAS Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas tiesiogiai ir netiesiogiai siejamas su įvairiais neigiamais padariniais sveikatai ir socialinei gerovei. Kad ir kokios būtų vartojamos psichoaktyviosios medžiagos (tabakas, alkoholis, kitos narkotinės medžiagos), jų vartotojams kyla gerokai didesnė rizika mirti nuo infekcinių ligų, kurio nors organo ligos, savižudybės, patyrus nelaimingą atsitikimą ar traumą [1]. Įvairios šalys, siekdamos stebėti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tarp savo valstybės gyventojų situaciją, atlieka reprezentatyvius tyrimus, kurie teikia Adresas susirašinėti: Rožė Perminienė Klaipėdos universitetas H. Manto g. 84, LT-92294 Klaipėda El. p. roze.perminiene@klaipeda.lt duomenų apie tai, kiek apklaustų žmonių per tam tikrą laiką vartojo įvairių psichoaktyviųjų medžiagų. Be to, atliekant tokius tyrimus gaunama naudingos informacijos apie vartojimo būdus, socialines ir demografines vartotojų charakteristikas, narkotikų prieinamumą. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo netolygumų tarp atskirų lyties, amžiaus bei socialinių ir ekonominių grupių vertinimas leidžia identifikuoti tas visuomenės grupes, kurioms turi būti skiriamas ypatingas dėmesys formuojant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo kontrolės politiką ir prevencines priemones bei siekiant veikti ir mažinti neigiamas šių medžiagų vartojimo pasekmes [2]. Klaipėdos mieste tokio pobūdžio tyrimas, kurio rezultatai pateikiami šiame straipsnyje, pirmą kartą atliktas 2012 metais. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas reglamentuoja įvairių specialistų 2013/priedas Nr. 1 29

Visuomenės sveikata veiklą, skirtą visuomenės sveikatai gerinti: sveikatos stiprinimą, ligų profilaktiką, sveikatos saugos užtikrinimą, poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kontrolę ir kt. [3]. Šias funkcijas įgyvendina ne tik visuomenės sveikatos specialistai, bet ir asmens sveikatos priežiūros atstovai. Lietuvos medicinos normoje MN 14:2005 Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė nurodyta, kad šeimos gydytojas turi propaguoti sveiką gyvenseną, sveikatos ugdymo ir ligų profilaktikos priemones, turi kompetencijos atlikti ir mokyti pacientus profilaktikos įgūdžių, atlikti ligų profilaktiką, mažinti bendruosius rizikos veiksnius, mokėti sveikos gyvensenos principus ir sveikatos mokymo metodikas [4]. Taigi asmens ir visuomenės sveikatos sektoriai turi bendrą tikslą užtikrinti visapusę dvasinę, fizinę ir socialinę gyventojų gerovę, ir visi sveikatos priežiūros specialistai prisideda prie visuomenės sveikatos uždavinio padėti formuoti aktyvią ir už savo sveikatą atsakingą bendruomenę įgyvendinimo [5]. Šiandien žmonės, gyvenantys informacinės visuomenės laikmečiu, vis aktyviau patys domisi sveika gyvensena, aktyviai dalyvauja priimant jų sveikatinimą lemiančius sprendimus ir stengiasi papildyti savo žinias iš kitų prieinamų šaltinių: skaito informacinius / šviečiamuosius lankstinukus, specializuotus ir gyvenimo būdo žurnalus, žiūri televizijos laidas, atkreipia dėmesį į reklamas, tariasi su šeimos nariais ir draugais, varto specializuotą literatūrą bei naudojasi įvairiausiais elektroniniais šaltiniais internete [6]. Tikėtina, kad šiandien sveikatos priežiūros specialistai nebėra vieninteliai ir pagrindiniai informaciją apie sveiką gyvenseną bei būdus, kaip atsisakyti žalingų įpročių, teikiantys šaltiniai. Tyrimo tikslas išanalizuoti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą tarp Klaipėdos miesto gyventojų ir išsiaiškinti jų požiūrį į sveikatos priežiūros specialistų daromą įtaką suaugusių asmenų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimui. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI Tyrimas atliktas 2012 m. spalio 3 18 d. Apklausa buvo vykdoma tiesioginio interviu (angl. Face-toface) metodu, naudojant originalų klausimyną. Šis klausimynas parengtas remiantis literatūros šaltiniuose pateiktų standartinių klausimynų, kurie jau buvo naudoti tyrimuose, susijusiuose su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problema, pavyzdžiais. Tyrimo metu laikytasi ICC/ESOMAR International Code of Marketing and Social Research Practice taisyklių bei tyrimų kokybės standartų [7]. Respondentai atrinkti taikant kvotinę atranką, remiantis gyventojų pasiskirstymu pagal amžių ir lytį. Gyventojų kvotoms nustatyti panaudoti 2011 m. Lietuvos statistikos departamento duomenys apie Klaipėdos miesto gyventojų pasiskirstymą pagal lytį ir amžių. Nustačius kvotas respondentai buvo apklausiami patogiosios atrankos principu. Tyrime dalyvavo 1 062 Klaipėdos miesto savivaldybėje gyvenantys vyresni nei 18 metų asmenys, vyrai sudarė 46,1 proc. (n = 490), moterys 53,9 proc. (n = 572). Pagal amžiaus grupes tiriamieji pasiskirstė šitaip: 18 29 m. 23,1 proc. (n = 245), 30 45 m. 30,9 proc. (n = 328), 46 59 m. 27,7 proc. (n = 294), 60 m. ir vyresni 18,3 proc. (n = 195). 55,6 proc. (n = 591) apklausos dalyvių buvo vedę / ištekėjusios / gyvena kartu nesusituokę, 44,4 proc. (n = 471) asmenų kita šeiminė padėtis. 52 proc. (n = 552) respondentų buvo įgiję aukštesnįjį ar aukštąjį, 48 proc. (n = 510) žemesnį išsilavinimą. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft EXEL ir SPSS 17.00 programas. Kokybinių duomenų skirtumų patikimumas nustatytas pagal chi kvadrato kriterijų. Statistinio reikšmingumo lygmuo p < 0,05. REZULTATAI Tyrimo duomenimis, alkoholinių gėrimų vartoja 85,9 proc. Klaipėdos miesto suaugusių gyventojų. Bent kartą per savaitę silpnųjų alkoholinių gėrimų (alaus, sidro) išgeria 29,9 proc. apklausos dalyvių, o stipriųjų (degtinės, trauktinės, brendžio ir pan.) 10,7 proc. respondentų (1 pav.). Tiek stipriųjų, tiek silpnųjų alkoholinių gėrimų kartą per savaitę daugiau Kitus alkoholinius gėrimus (alkoholiniai kokteiliai) Silpnuosius alkoholinius gėrimus 5,0 4,0 10,6 29,9 2,6 3,6 Spirituotą vyną 3,6 5,8 16,9 Sausą vyną Stipriuosius alkoholinius gėrimus 25,5 29,0 15,9 Bent kartą per savaitę 2 3 kartus per mėnesį 20,4 8,1 90,2 32,7 65,5 61,4 41,6 27,7 Kelis kartus per metus Niekada negeriu 1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal įvairių alkoholio rūšių vartojimo dažnį (proc.) 30 2013/priedas Nr. 1

vartoja vyrai (apie 70 proc.) nei moterys (30 proc.). Nustatytas panašus stipriųjų alkoholinių gėrimų kartą per savaitę vartojančių asmenų skaičius visose amžiaus grupėse (nuo 7 iki 10 proc.). Taip pat ir silpnųjų alkoholinių gėrimų vartojimas kartą per savaitę visose amžiaus grupėse buvo panašus (nuo 19 iki 22 proc.). 29 proc. respondentų stipriųjų alkoholinių gėrimų vartoja 2 3 kartus per mėnesį, reikšmingai daugiau tokių asmenų yra 46 59 m. amžiaus grupėje (p = 0,000). Silpnųjų alkoholinių gėrimų vartojimas dažnesnis 18 29 m. amžiaus asmenų grupėje. Stipriųjų alkoholinių gėrimų reikšmingai dažniau 2 3 kartus per mėnesį geria vyrai (62,7 proc.) nei moterys (37,3 proc.) (p = 0,009). 16,1 proc. respondentų nurodė, jog 2 3 kartus per mėnesį jie vieno pobūvio metu išgeria tokį alkoholio kiekį, kuris prilygsta šešioms standartinėms porcijoms (1 porcija 0,33 l alaus arba 150 g vyno, arba 40 g degtinės), reikšmingai daugiau tokių asmenų yra 30 45 m. amžiaus grupėje (p = 0,009). Nustatyta tendencija, kad tiek stipriųjų, tiek silpnųjų alkoholinių gėrimų įvairiais dažniais daugiau vartoja vedę ir dirbantys asmenys. Dažniau stipriųjų alkoholinių gėrimų geria asmenys, turintys žemesnį išsilavinimą, nei aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą įgiję respondentai. Tyrime 61,4 proc. apklaustų asmenų teigė niekada nerūkę. Niekada nerūkiusiųjų grupėje daugiau moterų (66 proc.) nei vyrų (34 proc.). 31,3 proc. Klaipėdos miesto suaugusių gyventojų rūko. 18 29 m. amžiaus grupėje rūko 26 proc. asmenų, 30 45 m. 38,1 proc., 46 59 m. 27,1 proc., 60 m. ir vyresni 8 proc. Tarp visų rūkančiųjų pagal lytį reikšmingai dominuoja vyrai (p = 0,000) 66,3 proc., moterų 33,7 proc. Tarp visų rūkančių asmenų daugiau yra žemesnio išsilavinimo (53,6 proc.) respondentų nei rūkančių asmenų, įgijusių aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą (46,4 proc.), bei nustatyta statistiškai reikšmingai daugiau rūkančių dirbančių asmenų grupėje (76 proc.) nei neturinčių darbo (24 proc.) (p = 0,000). 85,2 proc. rūkančiųjų rūko kiekvieną dieną. 38,6 proc. šių rūkančių asmenų per dieną surūko iki 10 cigarečių, 58,2 proc. 11 20 cigarečių, o 3,2 proc. daugiau nei 20 cigarečių. Vidutiniškai rūkantys respondentai surūko po 14 cigarečių per dieną (vyrai po 16 cigarečių per dieną, moterys po 11) ir tai statistiškai reikšmingai nepriklausė nuo amžiaus, šeiminės padėties, išsimokslinimo ir pajamų. 39,9 proc. Klaipėdos miesto savivaldybės rūkančių gyventojų yra bandę mesti rūkyti, 32,5 proc. respondentų norėtų mesti rūkyti per ateinančius metus. Tarp bandžiusiųjų mesti rūkyti daugiau buvo vyrų (60,6 proc.) nei moterų (39,4 proc.). Tik 6,8 proc. asmenų apsisprendimą bandyti mesti rūkyti paskatino ir rėmė gydytojai, 1,5 proc. visuomenės sveikatos specialistai, 3 proc. kiti sveikatos priežiūros specialistai. Daugiausia patarimų ir paramos bandę mesti rūkyti respondentai sulaukė iš šeimos narių (41,7 proc.), kas penktas (19,7 proc.) mesti rūkyti bandęs apklausos dalyvis sulaukė draugų ir bendradarbių paramos. Tyrimo duomenimis, 1,9 proc. tyrime dalyvavusių Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojų nurodė per paskutinius 12 mėn. vartoję kitų psichoaktyviųjų medžiagų (pvz., hašišo, marihuanos, amfetamino, heroino ir kt.). Iš vartojusiųjų vyrai (75 proc.) tai darė dažniau nei moterys (25 proc.) (p = 0,019). Didžiausias skaičius asmenų, per paskutinius 12 mėn. vartojusių narkotinių medžiagų, nustatytas 18 29 m. amžiaus grupėje (65 proc.). Didžioji jų dalis buvo nevedę (75 proc.) ir žemesnį išsilavinimą (60 proc.) įgiję asmenys. Iš tai dariusiųjų per paskutinius 12 mėn. 80 proc. respondentų šių medžiagų vartojo kelis kartus per metus, 15 proc. 2 3 kartus per mėnesį, 5 proc. kartą per savaitę. Tyrime respondentai įvertino, kaip stipriai kai kurios institucijos daro įtaką jų sveikatai bei pataria sveikiau gyventi (pvz., mesti rūkyti, saikingiau vartoti alkoholį) (2 pav.). Respondentų nuomone, didžiausią įtaką sveikatai turi ligoninės (50,9 proc.) ir šeimos gydytojai (48,7 proc.), savivaldybių visuomenės sveikatos biurai tik 5,6 proc. Statistiškai reikšmingai didelį šeimos gydytojų (62,1 proc.) ir ligoninėje dirbančių sveikatos priežiūros specialistų (63,1 proc.) Sporto klubai Ligoninės 34,2 50,9 48,7 Pirminės sveikatos priežūros įstaigos, šeimos gydytojai Maisto ir veterinarijos tarnyba 19,5 24,6 12,0 16,9 21,3 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 5,6 9,2 8,8 11,8 Visuomenės sveikatos biurai 7,6 16,3 13,5 11,8 Visuomenės sveikatos centrai Didelė Vidutinė Maža 37,7 22,3 18,3 28,8 33,1 64,6 9,5 2,7 15,9 12,3 50,8 6,9 2,3 11,1 8,3 2,1 7,8 31,5 21,3 Visai neturi įtakos Sunku pasakyti 2 pav. Respondentų nuomonė apie institucijas, darančias įtaką jų sveikatai (proc.) 2013/priedas Nr. 1 31

Visuomenės sveikata Pagalba telefonu Sveikatos mokymas darbovietėje, mokymo įstaigoje Viešieji renginiai (paskaitos, seminarai, akcijos) Lankstinukai, informaciniai lapeliai Knygos, žurnalai Sveikatos priežiūros specialistai Internetas Draugai ir / ar šeima Žiniasklaida (radijas, televizija, laikraščiai) 6,4% 10,1% 11,9% 17,2% 32,4% 38,6% 46,4% 70,1% 77,0% 3 pav. Respondentų įvardyti svarbiausi informacijos apie sveiką gyvenseną šaltiniai (proc.) poveikį sveikatai nurodė 60 m. ir vyresni repondentai. 44,1 proc. jaunesnio amžiaus (18 29 m.) asmenų mano, kad didžiausią poveikį jų sveikatai daro sporto klubai. Net 64,7 proc. apklausos dalyvių neturėjo nuomonės apie savivaldybių visuomenės sveikatos biurų daromą įtaką gyventojų sveikatai, kartu ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimui. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, iš kokių informacijos šaltinių asmenys sužino apie sveiką gyvenseną ir būdus, kaip atsisakyti žalingų įpročių (3 pav.). 77 proc. klaipėdiečių nurodo, kad jiems svarbiausias informacijos apie sveiką gyvenseną šaltinis yra žiniasklaida (radijas, televizija, laikraščiai), 70,1 proc. draugai bei šeima ir tik 38,6 proc. sveikatos priežiūros specialistai. Nustatyta tendencija, kad tiek žiniasklaidos, tiek draugų ir artimųjų teikiama informacija apie sveiką gyvenseną dažniausiai naudojasi 30 45 m. ir 46 59 m. vedę ir dirbantys Klaipėdos miesto gyventojai. Internetą, kaip svarbiausią tokios informacijos šaltinį, nurodė jaunesnio amžiaus (18 29 m.) respondentai (69,8 proc.) (p = 0,000). Sveikatos priežiūros specialistai, kaip svarbiausi informacijos apie sveiką gyvenseną teikėjai, buvo nurodyti vyresnio amžiaus (60 m. ir daugiau) asmenų (46,7 proc.), pagal lytį tai daugiau įvardijo moterys, pagal išsilavinimą aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai. REZULTATŲ APTARIMAS Rizikingas alkoholinių gėrimų vartojimas viena iš dažnų priešlaikinių mirčių, ligų ir traumų priežasčių. Alkoholinių gėrimų vartojimas turi įtakos susirgti alkoholine kepenų liga, atsitiktinai apsinuodyti, išsivystyti psichikos ir elgesio sutrikimams bei alkoholinei kardiomiopatijai, taip pat yra vienas iš rizikos veiksnių, didinančių tikimybę susirgti širdies kraujagyslių ir kraujotakos sistemos ligomis, kepenų ciroze, onkologinėmis ligomis (ypač virškinamojo trakto ir krūties vėžiu) ir kt. Didžioji dalis išorinių priežasčių sukeltų mirčių yra laikomos mirtimis, iš dalies nulemtomis perteklinio alkoholinių gėrimų vartojimo [8]. Higienos instituto duomenimis, 2011 m. Lietuvoje dėl alkoholio vartojimo mirė 927, 2010 m. 962 asmenys. 2011 m. daugiausia žmonių mirė nuo alkoholinės kepenų ligos 454 atvejai (49 proc.), nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu 308 (33,2 proc.) ir nuo alkoholinės kardiomiopatijos 118 atvejų (12,7 proc.) [9, 10]. Tabako, alkoholio ir kanapių vartojimo paplitimo tarp suaugusiųjų Lietuvos gyventojų, jų požiūrio į tabako prevencijos priemones tyrimo (2011) duomenimis, per paskutinius 12 mėnesių Lietuvoje alkoholinių gėrimų vartojo 83 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų (91 proc. vyrų ir 77 proc. moterų) [11]. Įvairiuose populiacijos tyrimuose, naudojant skirtingus metodus, nustatytas panašus alkoholio vartojimo paplitimas tarp Lietuvos gyventojų. Duomenys rodo, kad Lietuvoje alkoholio vartojimas yra paplitęs reiškinys: alkoholio vartoja apie 90 proc. vyrų ir apie 70 proc. moterų [12]. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo duomenys rodo, kad 2012 m. daugiau nei aštuoni iš dešimties 15 64 m. amžiaus asmenų per paskutinius 12 mėn. yra vartoję alkoholinių gėrimų (82 proc.) [13]. Mūsų tyrimo duomenimis, panašus skaičius Klaipėdos miesto gyventojų (85,9 proc.), kaip ir Lietuvos gyventojų, vartoja alkoholinių gėrimų. Klaipėdoje taip pat nustatyta ta pati tendencija, jog alkoholinių gėrimų labiau linkę vartoti vyrai nei moterys. Atlikto tyrimo duomenimis, didesnio Klaipėdos miesto gyventojų alkoholinių gėrimų kartą per savaitę vartojimo kurioje nors amžiaus grupėje nenustatyta: panašus skaičius klaipėdiečių visose amžiaus grupėse kartą per savaitę vartoja tiek stipriųjų (7 10 proc.), tiek silpnųjų alkoholinių gėrimų (19 22 proc.). Tačiau Klaipėdos mieste stipriųjų alkoholinių gėrimų 2 3 kartus per mėnesį vartojančių asmenų daugiau yra 46 59 m. amžiaus grupėje, o vartojančių silpnųjų alkoholinių gėrimų daugiau nustatyta 18 29 m. amžiaus asmenų grupėje. Mūsų atlikto tyrimo rezultatai atskleidė tendenciją, kad tiek stipriųjų, tiek silpnųjų alkoholinių gėrimų įvairiais dažniais daugiau vartoja vedę ir dirbantys asmenys, bet stipriųjų alkoholinių gėrimų dažniau išgeria asmenys, turintys žemesnį išsilavinimą, nei aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą įgiję respondentai. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas (2010) nustatė, kad 2010 m. vyrai per savaitę 32 2013/priedas Nr. 1

vidutiniškai suvartojo 13,5 standartinio alkoholio vieneto, moterys 6,1 [14]. Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad nedidelė Klaipėdos miesto gyventojų dalis (16,1 proc.) 2 3 kartus per mėnesį vieno pobūvio metu išgeria tokį alkoholio kiekį, kuris prilygsta šešioms standartinėms porcijoms. Daugiau tokių asmenų yra 30 45 m. amžiaus grupėje. Tabako gaminių vartojimas turi įtakos mirtingumui dėl širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, diabeto, lėtinių kvėpavimo takų ligų ir kt. Rūkymas sukelia rimtą žalą aplinkiniams (pasyvusis rūkymas) ir laikomas plaučių vėžio bei kitų lėtinių plaučių ligų rizikos veiksniu [8]. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 2011 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 645 (51,1 / 100 000 gyventojų) asmenys, 2010 m. 1 577 (48 / 100 000 gyventojų); 2011 m. nuo lūpų, burnos ertmės ir ryklės piktybinių navikų mirė 255 asmenys, 2010 m. 275; 2011 m. nuo trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų mirė 1 390 asmenų, 2010 m. 1 302 žmonės [10]. Tačiau rūkymas yra labai paplitęs tarp Lietuvos gyventojų. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas (2010) nustatė, kad 2010 m. kasdien rūkė 34,2 proc. vyrų ir 15 proc. moterų. Niekada nerūkė 30,4 proc. vyrų ir 62,2 proc. moterų [14]. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2011 m. atlikto Tabako, alkoholio ir kanapių vartojimo paplitimo tarp suaugusiųjų Lietuvos gyventojų, jų požiūrio į tabako prevencijos priemones tyrimo duomenimis, Lietuvoje rūko beveik trečdalis (31 proc.) 18 74 m. gyventojų. Visose amžiaus grupėse tabako vartojimo paplitimas tarp vyrų yra didesnis nei tarp moterų, o didžiausias rūkymo paplitimas tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų yra 25 34 m. amžiaus grupėje [11]. Tyrime nustatėme, kad trečdalis Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojų rūko. Tiek Lietuvos mastu, tiek Klaipėdoje dažniau ir daugiau rūko vyrai nei moterys ir didžiausias rūkymo paplitimas yra jaunesnio amžiaus suaugusių asmenų grupėse (iki 40 m.). Rūkymo įpročiai susiję ir su socialiniais veiksniais. Tabako vartojimas labiau paplitęs tarp klaipėdiečių, turinčių darbą ir disponuojančių didesnėmis pajamomis, nei tarp darbo neturinčių asmenų. Tyrimai Lietuvoje rodo, kad aukštesnio išsilavinimo asmenys rūko rečiau nei žemesnio [11, 13, 14]. Tai patvirtino ir mūsų tyrimas: tarp visų Klaipėdos miesto rūkančių gyventojų daugiau yra asmenų, turinčių žemesnį išsilavinimą, lyginant su aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą įgijusiais žmonėmis. Narkotinių medžiagų vartojimas turi įtakos psichikos ir elgesio sutrikimams, apsinuodijimams, užkrečiamųjų ligų ir AIDS plitimui, nusikalstamumo, traumų ir savižudybių didėjimui bei su tuo susijusiam mirtingumui [8]. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. reprezentatyvaus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo duomenimis, per pastaruosius metus narkotikų vartojo 2,6 proc. respondentų [13]. Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad mažesnė Klaipėdos miesto gyventojų dalis (1,9 proc.) per pastaruosius metus vartojo narkotinių medžiagų lyginant su Lietuvos rodikliu. Tiek šio tyrimo, tiek mūsų tyrimo duomenimis, narkotinių medžiagų vartojimas labiau paplitęs tarp vyrų nei tarp moterų ir jaunesnio amžiaus asmenų (18 30 m.) grupėje. Didžioji Klaipėdos miesto narkotinių medžiagų vartojusių gyventojų dalis buvo nevedę ir žemesnį išsilavinimą turintys asmenys. Asmenų sveikatą įvairiais aspektais veikia visi sveikatos priežiūros sektoriaus specialistai tiek iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tiek iš visuomenės sveikatos biurų. Visuomenės sveikatos priežiūra siekiama pailginti visuomenės narių gyvenimą ir sustiprinti jų sveikatą organizuotomis prevencinėmis priemonėmis, skatinant žmones sveikai gyventi ir kurti sveiką aplinką, kartu užkertant kelią ligoms ir traumoms bei sudarant sąlygas žmonėms būti sveikiems [15]. Lietuvoje tabako, alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų kontrolė ir vartojimo prevencija yra nepakankama. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. patvirtino Priklausomybės ligų prevencijos, gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų sistemos sukūrimo koncepciją (gaires), kurioje numatyta dar labiau stiprinti pirminę (bendrąją, atrankinę ir tikslinę) psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją [16]. Sveikatos ekonomikos centro kartu su partneriais UAB e-sveikata įgyvendinamo ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų poreikio, apimties, išteklių ir prieinamumo tyrimas 10 savivaldybių metu atlikta Klaipėdos miesto savivaldybėje teikiamų sveikatos stiprinimo paslaugų grupei priskirtų paslaugų analizė. Susumavus Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro ir asmens sveikatos sektoriaus teiktas sveikatos stiprinimo paslaugas nustatyta, kad 2009 2011 m. didžiąją dalį sveikatos stiprinimo paslaugų Klaipėdos miesto savivaldybėje teikė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras (apie 90 proc.). Tačiau Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro teiktų sveikatos stiprinimo paslaugų analizė pagal poveikio sritis parodė, jog 2009 2011 m. tarp 2013/priedas Nr. 1 33

Visuomenės sveikata visų teiktų sveikatos stiprinimo paslaugų Klaipėdos miesto savivaldybėje rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo prevencija nebuvo tarp dominuojančių sričių: 2009 m. 11 proc., 2010 m. 5 proc., 2011 m. 2 proc. Atlikus 2009 2011 m. atskirų sveikatos paslaugų pagal poveikio sritis analizę nustatyta, kad rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo klausimais informacinės paslaugos sudarė 9 proc., mokymo paslaugos 13 proc., konsultacijos rūkymo bei narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos klausimais 0 proc., alkoholio vartojimo 1 proc. Sveikatos stiprinimo paslaugų dalyvių analizės rezultatai parodė, kad 2009 2011 m. didžiausios paslaugų dalys teko vaikams (84 proc.), o suaugusiesiems suteiktos sveikatos stiprinimo paslaugos sudarė tik 13 proc. nuo visų sveikatos stiprinimo paslaugų [17]. Mūsų tyrime vertinant sveikatos priežiūros specialistų įtaką suaugusių asmenų sveikesniam gyvenimui ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimui, pusės Klaipėdos miesto gyventojų nuomone, jų sveikatai didžiausią įtaką daro ligoninėse dirbantys sveikatos priežiūros specialistai ir šeimos gydytojai. Šių specialistų paskatinimą sveikiau gyventi labiau jautė vyresnio amžiaus (60 m. ir vyresni) asmenys. Sveikatos priežiūros darbuotojai yra gerai informuoti apie rūkymo žalą ir jų patarimai galėtų padėti nemažai daliai žmonių mesti rūkyti. Pasaulio sveikatos priežiūros specialistų tyrimas (angl. Global Health Professionals Survey) nustatė, kad, gydytojų apklausos duomenimis, Lietuvoje kasdien rūkė 36 proc. vyrų ir 15 proc. moterų. Rūkantys gydytojai rečiau pataria pacientams mesti rūkyti, o pacientai jais mažiau tiki [18]. Mūsų tyrimas atskleidė faktą, kad beveik pusė 18 29 m. respondentų mano, kad jų sveikatai įtaką daro ir sveikiau gyventi skatina sporto klubai. Ir tik 5,6 proc. tyrime dalyvavusių Klaipėdos miesto gyventojų šiuo aspektu paminėjo visuomenės sveikatos biuro specialistus. Tyrimo metu išsiaiškinta, iš kokių informacijos šaltinių Klaipėdos miesto gyventojai gauna informacijos apie sveiką gyvenseną ir būdus, kaip atsisakyti žalingų įpročių. Beveik keturi penktadaliai klaipėdiečių įvardijo, kad jiems svarbiausias šios informacijos šaltinis yra žiniasklaida (radijas, televizija, laikraščiai) bei draugai ir šeima. Ir tik 38,6 proc. klaipėdiečių sveikatos priežiūros specialistus laiko svarbiausiais informacijos apie sveiką gyvenseną teikėjais. Žiniasklaidos, draugų ir artimųjų teikiama informacija apie sveiką gyvenseną dažniausiai naudojasi 30 45 m. ir 46 59 m. vedę ir dirbantys Klaipėdos miesto gyventojai. Internetu, kaip svarbiausiu tokios informacijos šaltiniu, naudojasi jaunesnio amžiaus (18 29 m.) respondentai. Sveikatos priežiūros specialistai, kaip svarbiausi informacijos apie sveiką gyvenseną teikėjai, buvo nurodyti vyresnio amžiaus (60 m. ir daugiau) asmenų, pagal lytį tai daugiau įvardijo moterys, pagal išsilavinimą aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai. Atsižvelgiant į mūsų atlikto tyrimo rezultatus, vykdant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją Klaipėdos miesto suaugusių asmenų grupėje, rekomenduotina priemones orientuoti į 18 29 m. ir 30 45 m. amžiaus asmenis, ypatingą dėmesį skiriant rūkymo ir alkoholio vartojimo mažinimo priemonėms. Sveikatos priežiūros specialistai (ypač visuomenės sveikatos) turėtų vykdyti aktyvesnį prevencinį darbą, siekdami daryti įtaką ir mažinti suaugusių asmenų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. IŠVADOS 1. 85,9 proc. Klaipėdos miesto suaugusių gyventojų vartoja alkoholinių gėrimų. Nustatytas panašus alkoholinių gėrimų vartojimas visose amžiaus grupėse. Bent kartą per savaitę silpnųjų alkoholinių gėrimų vartoja 29,9 proc. Klaipėdos miesto gyventojų, stipriųjų 10,7 proc. Tiek stipriųjų, tiek silpnųjų alkoholinių gėrimų kartą per savaitę daugiau vartoja vyrai (apie 70 proc.) nei moterys (30 proc.). 2. 31,3 proc. klaipėdiečių rūko, iš jų 85,2 proc. tai daro kasdien. Tarp visų rūkančiųjų pagal lytį reikšmingai dominuoja vyrai (66,3 proc.). Didžiausias rūkymo paplitimas nustatytas 30 45 m. amžiaus asmenų grupėje. 3. 1,9 proc. Klaipėdos miesto gyventojų per paskutinius 12 mėn. yra vartoję ir kitų psichoaktyviųjų (narkotinių) medžiagų. Tarp vartojusiųjų vyrai (75 proc.) tai yra darę statistiškai reikšmingai dažniau nei moterys (25 proc.). Daugiau asmenų, vartojančių šių medžiagų, buvo 18 29 m. amžiaus grupėje. 4. Klaipėdos miesto gyventojų nuomone, sveikatos priežiūros specialistų įtaka jų sveikai gyvensenai (kartu ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimui) yra mažesnė nei tokių šaltinių, kaip žiniasklaida ir draugai bei artimieji. Tik vyresnio amžiaus (60 m. ir daugiau) asmenys svarbiausiais informacijos apie sveiką gyvenseną ir būdus, kaip atsisakyti žalingų įpročių, teikėjais nurodė sveikatos priežiūros specialistus. Straipsnis gautas 2013-04-05, priimtas 2013-07-26 34 2013/priedas Nr. 1

Literatūra 1. 2012 m. metinė ataskaita: narkotikų problema Europoje. 2012 Annual report on the state of the drugs problem in Europe. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras. Liuksemburgas, 2012. 2. Dambrauskienė K, Veryga A, Klumbienė J, Petkevičienė J. Suaugusių Lietuvos gyventojų rūkymo įpročiai 1994 2008 metais, atsižvelgiant į lytį, amžių ir išsilavinimą. Visuomenės sveikata. 2010;1(48):38-43. 3. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas. Valstybės žinios. 2002;56-2225. 4. Lietuvos medicinos norma MN 14:2005 Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė. Valstybės žinios. 2006;3-62. 5. Gurevičius R, Kutkaitė S, Valentienė J. Visuomenės sveikatos specialistų požiūris į bendradarbiavimą su pirminės sveikatos priežiūros sektoriumi. Visuomenės sveikata. 2012;2(57):36-44. 6. Kuncaitė G, Radžiūnas R, Daukšienė J. Paciento ieškoma sveikatos informacija internete, požiūris į ją ir bandymas pritaikyti. Sveikatos mokslai. 2011;5(77):70-3. 7. ICC/ESOMAR International Code of Marketing and Social Research Practice. Prieiga per internetą: <http://www.esomar.org/publications-store/codes-guidelines.php>. 8. Lietuvos sveikatos programa 2020 (projektas). Prieiga per internetą: <http://www.sveikatosprojektai.org/node/41>. 9. Buivydas R, Černiauskas G, Dobravolskas A. Health Studies: Lithuania 2012. Convergence of European Health Systems. Vilnius, 2012. 10. Lietuvos sveikatos rodiklių sistema. Higienos institutas. Kompiuterinė sveikatos statistikos rodiklių vaizdavimo ir analizės sistema. Prieiga per internetą: <http://sic.hi.lt/html/srs.htm>. 11. Metinis pranešimas 2012. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Vilnius, 2012;60-5. 12. Ignatavičiūtė L, Goštautas A, Goštautaitė-Midttun N. Lietuvos gyventojų alkoholio vartojimo paplitimo ir alkoholio vartojimo nuostatų sąsajos su respondentų lytimi, amžiumi ir išsimokslinimu. Sveikatos mokslai. 2012;1(80):21-7. 13. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas bendrojoje populiacijoje. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Prieiga per internetą: <http://www.ntakd.lt/statistika>. 14. Grabauskas V, Klumbienė J, Petkevičienė J, Šakytė E, Kriaučionienė V, Veryga A. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2010 (Health Behaviour among Lithuanian Adult Population, 2010). Kaunas, 2011;8-13. 15. Čelkis P. Asmens teisės į sveikatos priežiūrą realizavimas visuomenės sveikatos priežiūros vadyboje. Sveikatos politika ir valdymas. 2010;1(2):73. 16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl priklausomybės ligų prevencijos, gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų sistemos sukūrimo koncepcijos (gairių) patvirtinimo. Valstybės žinios. 2012;121-6078. 17. Projektas Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų poreikio, apimties, išteklių ir prieinamumo tyrimas 10 savivaldybių. Prieiga per internetą: <http://www.sec.lt/lt/naujienos/projektas-%e2%80%9 Evisuomen%C4%97s-sveikatos-prie%C5%BEi%C5%ABrospaslaug%C5%B3-poreikio-apimties-i%C5%A1tekli%C5%B3-ir>. 18. Veryga A, Klumbienė J, Petkevičienė J, Žemaitienė N. Tabako kontrolė ir pagalba metantiems rūkyti. Mokymo knyga. Kaunas, 2008. Features of lifestyle of Klaipėda city residents: spread of psychoactive substance use Rožė Perminienė, Natalja Istomina, Ineta Pačiauskaitė, Danguolė Drungilienė Faculty of Health Sciences, Klaipėda University Summary Aim of study to analyse the spread of psychoactive substance use among residents of Klaipėda and to find out their attitude towards the influence of healthcare specialists on reduction of psychoactive substance use by adult people. Methods and materials. 1062 residents of Klaipėda city, older than 18, were interviewed during the research. The respondents were selected using quota selection on the basis of residents age and sex. The research was carried out using the direct interview and an original questionnaire developed specially for this research and keeping to standards of research quality. The statistical analysis of the data was performed using Microsoft EXEL and SPSS 17.00 programs. The reliability of differences of the qualitative data was estimated according to χ 2 criterion. The statistical significance level of p<0.05. Results and conclusions. Alcoholic beverages are used by 85.9 % adult residents of Klaipėda. Light alcoholic beverages are used by 29.9 % of the surveyed at least once a week, strong beverages by 10.7 %. There are significantly more respondents in the age group of 46-59 that use strong alcoholic beverages. The use of light alcoholic beverages is more frequent in the age group of 18-29. 31.3 % of Klaipėda residents smoke. Statistically significantly most of smokers are in the age group of 30-45. 39.9 % of smokers have tried to give up smoking. Doctors supported and encouraged decision of giving up smoking only of 6.8 % of respondents, public health specialists 1.5 %. 1.9 % residents of Klaipėda have used other psychoactive substances for the last 12 months. 77 % of residents indicated that the most important source of information about healthy lifestyle is mass media, 70.1 % friends and family and only 38.6 % healthcare specialists. The influence of healthcare specialists on healthy lifestyle (including psychoactive substance) is lesser than that of mass media, friends and relatives. Keywords: psychoactive substances, smoking, use of alcohol, healthcare specialists. Correspondence to Rožė Perminienė Klaipėda University H. Manto 84, LT-92294 Klaipėda, Lithuania E-mail: roze.perminiene@klaipeda.lt Received 05 April 2013, accepted 26 July 2013 2013/priedas Nr. 1 35