522 VISUOMENĖS SVEIKATA Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas tarp studentų 2005 2006 m. Antanas Goštautas, Romualdas Povilaitis 1, Ina Pilkauskienė, Irayda Jakušovaitė 2, Svetlana Statkevičienė 1 Vytauto Didžiojo universitetas, 1 Lietuvos žemės ūkio universitetas, 2 Kauno medicinos universitetas Raktažodžiai: studentai, priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, tabakas, alkoholis. Santrauka. Tyrimo tikslas. Nustatyti studentų priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo paplitimą vienerių metų laikotarpiu, įvertinti esamą situaciją, pagrįsti prevencijos priemonių reikalingumą. Tyrime dalyvavo Lietuvos žemės ūkio universiteto studentai: 2005 m. 1475 studentai, 2006 m. 1575. Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodai. Tyrimui naudotas klausimynas, sudarytas iš 26 standartinių klausimų, pateikiamų respondentui savo sveikatai ir su sveikata susijusiam elgesiui vertinti. Rezultatai. Gauti tyrimo rezultatai patvirtino studentų priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo pastovumą. 2005 2006 m. vidutiniškai kasdien rūkančių studentų buvo 33,6 proc., studenčių 20,4 proc., padidėjo procentas metusiųjų rūkyti, o niekada nerūkiusiųjų išliko toks pat kaip prieš metus. Alkoholinių gėrimų vartojimas per vienerius metus nepakito: tarp vaikinų vyrauja savaitinis 38,5 proc., mėnesinis 39,5 proc. alkoholinių gėrimų vartojimas; tarp merginų mėnesinis 55,9 proc., t. y. kartą ar kelis per mėnesį. Vartojusių kitokias nei tabakas ir alkoholis priklausomybę sukeliančias medžiagas vaikinų buvo 35,9 proc., merginų 17,7 proc. Studentų suvartojamų alkoholio, tabako kiekis nepasikeitė ir išlieka pavojingai didelis. Vaikinai išgeria per vakarą apie 400 ml degtinės, 280 ml kitų stiprių alkoholinių gėrimų, 2 l alaus, tačiau sumažėjo vidutinis suvartojamo vyno kiekis nuo 383 ml iki 308 ml. Merginos per vakarą išgeria apie 200 ml degtinės, 150 ml kitų stiprių alkoholinių gėrimų, 300 ml vyno, 750 ml alaus. Vaikinai surūko apie 11 cigarečių per dieną, merginos 7. Išvada. Pagal studentų priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo pastovumą galima daryti prielaidą, kad yra nusistovėjusi pusiausvyra tarp šių medžiagų socialinės pasiūlos bei platinimą ir vartojimą stabdančių priemonių tai didina riziką susirgti lėtine liga. Įvadas Etanolio, tabako, opioidų ir kitų priklausomybės ligas sukeliančių medžiagų poveikio organizmui patofiziologinis mechanizmas ištirtas ir patvirtintas daugybe įvairiose šalyse atliktų tyrimų. Žinoma, kad priklausomybę sukeliančių medžiagų pavartojusio žmogaus organizmo sutrikimai ir pasekmės sveikatai priklauso nuo vartojamos medžiagos cheminės sudėties, vartojimo būdo, kiekio, periodiškumo ir trukmės. Šių medžiagų vartojimas labai didina lėtinių neinfekcinių ligų ir priešlaikinių mirčių skaičių, blogėja asmens ir visuomenės gyvenimo kokybė. Todėl etanolis, tabakas, opioidai ir kitos priklausomybę sukeliančios medžiagos įtrauktos į kenksmingų ribojamo vartojimo medžiagų sąrašus nacionalinėse farmakopėjose, ligų klasifikavimo vadovuose JAV ir Europoje (1, 2). Lietuvos alkoholio kontrolės įstatymo bendruosiuose nuostatuose konstatuojama, jog etilo alkoholis narkotinio veikimo medžiaga, galinti lemti pripratimą ir priklausomybę nuo jos (3). Pradinėje tabako kontrolės įstatymo redakcijoje buvo teigiama, kad tabako gaminiai... sukeliantys nikotinizmą (priklausomybę nuo nikotino), tačiau naujoje redakcijoje, galiojančioje nuo 2004 m. gegužės 1 d., šio teiginio neliko, bet rašoma, kad tabako gaminiai yra priskiriami specialiems gaminiams [...], kuriems taikomas ypatingas valstybinis teisinis reglamentavimas (4). Konstitucinio teismo 1997 m. buvo išaiškinta, jog įstatymais Adresas susirašinėti: I. Jakušovaitė, KMU Filosofijos ir socialinių mokslų katedra, A. Mickevičiaus 9, 44307 Kaunas El. paštas: jakusovaite@gmail.com
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas tarp studentų 2005 2006 m. 523 gali būti ribojamas verslas, jei platinama medžiaga yra pavojinga visuomenės gerovei. Kita vertus, visuotinai pripažinta, jog visokeriopas priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo mažinimas gali padėti milijonams žmonių išvengti psichikos bei kūno ligų, išlikti sveikesniems. 23-oji Pasaulio Sveikatos Asamblėja 1970 m. gegužės mėn. paskelbė, kad išsivysčiusiose šalyse ligos, susijusios su rūkymu, yra tokios svarbios neįgalumo ir priešlaikinių mirčių priežastys, jog cigarečių rūkymo kontrolė šiose šalyse gali pagerinti sveikatą ir pratęsti gyvenimą daugiau nei gali bet kokia atskira veikla visoje prevencinės medicinos srityje (5). Beje, priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo problema yra kompleksinė, o priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo paplitimas Europos valstybėse kinta lėtai. Pastarųjų metų tarptautiniai dokumentai, tokie kaip PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencija (6), Alkoholio tyrimų instituto Jungtinėje Karalystėje ataskaita Europos Komisijai (7) teikia prioritetą socialinėms priemonėms, mažinančioms tabako ir alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimą. Didžiausi visuomenės sveikatos nuostoliai susiję su priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo paplitimu. Kuo daugiau priklausomybę sukeliančių medžiagų vartotojų, tuo skaudesnės pasekmės visuomenėje: daugiau lėtinių somatinių ir psichikos ligų, daugiau mirčių, tarp jų ir savižudybių, prastesnė visuomenės su sveikata ir materialine bei moraline būkle susijusi gyvenimo kokybė (8, 9). Tabako ir alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas yra bent trijų socialinių reiškinių: elgesio, šių medžiagų platinimo ir ribojančių veiksnių funkcija. Tabako ir alkoholio gamintojų ir platintojų veikla bei pastangos didinti vartotojų skaičių: kuo daugiau tabako ir alkoholio vartotojų, tuo gaunamas didesnis pelnas, sudarantis galimybę didinti šių medžiagų gamybą ir apyvartą. Taigi, Lietuvoje 2006 m. alkoholinių gėrimų vienam gyventojui teko vidutiniškai 11 litrų, o vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui 13,2 litro absoliutaus alkoholio, atitinkamai 0,3 litro daugiau nei 2005 m. (10). Tabako gaminių 2006 m. parduota už 595,6 mln. litų arba 29 proc. daugiau palyginti su 2005 m., nors tabako gaminių mažmeninės kainos sumažėjo 0,5 proc. (11). Per prekybos tinklus alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai pasiekia visus galimus vartotojus, ne tik liguistai linkusius juos vartoti. Tenka pripažinti verslo, susijusio su tabako ir alkoholio platinimu, dviprasmiškumą moralės ir ekonominės žmonių gerovės atžvilgiu: viena vertus, tabako ir alkoholio platinimas įvardijamas kaip įprastas verslas, skirtas tenkinti žmonių poreikius ir stiprinti jų gerovę. Kita vertus, tabako ir alkoholio platinimas didina sveikatos nuostolius ir sukelia pasekmes, priešingas valstybės misijai ir visuomenės sveikatą saugantiems Konstitucijos straipsniams. Taigi, tabako ir alkoholio platinimas prieštarauja valstybės siekiams gerinti gyventojų sveikatą ir gyvenimo kokybę, įtvirtintą Konstitucijoje. Tabako, alkoholio ir kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo paplitimo tyrimai atskleidžia tabako, alkoholio ir kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų gamintojų ir vartojimą skatinančių institucijų veiklos aktyvumą, priklausomybę sukeliančių medžiagų vartotojų ypatybes ir šių medžiagų vartojimą stabdančių institucijų, organizacijų veiklos sėkmingumą. Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, Lietuvoje priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas pavojingai paplitęs (12). Siekiant sumažinti lėtinių ligų skaičių bei priešlaikinių mirčių, tarp jų ir savižudybių skaičių bei pagerinti visuomenės gyvenimo kokybę, tenka mažinti priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo paplitimą. Šioje sudėtingoje situacijoje svarbu įvertinti priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo paplitimo kitimą įvairaus amžiaus, lyties ir išsimokslinimo socialinėse grupėse (13). Šiame straipsnyje analizuojamas priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo paplitimas tarp Lietuvos žemės ūkio universiteto studentų (14). Tyrimo tikslas nustatyti priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo paplitimą tarp studentų vienerių metų laikotarpiu, įvertinti esamą situaciją, pagrįsti prevencijos priemonių reikalingumą. Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodai Tyrime dalyvavo Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) penkių fakultetų ketvirtųjų kursų studentai. Į klausimus 2005 m. atsakė 1475 studentai, 713 vaikinų ir 762 merginos tai sudarė 70 proc. viso numatyto apklausti studentų skaičiaus. 2006 m. tyrime dalyvavo 1557 studentai (1 lentelė). Apklausti visi tą dieną paskaitose dalyvavę studentai. Tyrimo dalyviai į klausimus atsakė raštu. Tiriamųjų apklausai naudotas klausimynas, sudarytas iš 26 standartinių klausimų, pateikiamų respondentui savo sveikatai ir elgesiui įvertinti (A. Goštautas, 1999). Klausimai surinkti ir jų tinkamumas buvo patikrintas ankstesnių tarptautinių PSO organizuotų populiacijos tyrimų metu: Kauno-Roterdamo programa, Daugiafaktorinė miokardo infarkto ir smegenų insulto programa. Klausimų pateikimo raštu ir panašių klausimų pateikimas žodžiu tiems patiems respondentams sveikatos patikrinimo metu parodė, jog 96 proc. atsakymų apie rūkymą sutampa (13). Šiame straipsnyje analizuojami studentų atsakymai į klausimus apie
524 Antanas Goštautas, Romualdas Povilaitis, Ina Pilkauskienė ir kt. jų požiūrį į rūkymą, alkoholinių gėrimų ir kitokių priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą, suvartojimą medžiagų kiekį ir vartojimo dažnumą (atsakymai į klausimus pateikiami lentelėse). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programinį paketą SPSS 13.0. Atsakymų į klausimą dažnis vertintas procentais, jų palyginimui grupėse naudotos kontingencijos lentelės ir chi kvadrato (χ 2 ) kriterijus. Vidurkiams palyginti taikytas Studento (t) kriterijus. Statistiniam hipotezių patikrinimui taikytas 0,05 reikšmingumo lygmuo. Rezultatai Studentų rūkymo ypatybės ir jų pokytis pateikiami 2 lentelėje. Rūkančių vaikinų grupėje per metus sumažėjo neketinančių keisti rūkymo įpročių, kurie teigė, kad rūkau ir nebandžiau mesti, ir padidėjo procentas metusiųjų rūkyti (2 lentelė). Tačiau nepakito per metus procentas studentų, kurie nurodė, jog jie niekada nerūkė vidutiniškai 41,9 proc. vaikinų ir 56,5 proc. merginų. Ryškių rūkymo paplitimo pokyčių neįvyko studenčių grupėje. Niekada nerūkiusioms save priskyrė 56,5 proc. studenčių. Tabako ir alkoholio vartojimo dažnumų pokytis pateikiamas 3 ir 4 lentelėse. Vienerių metų laikotarpiu studentų rūkymo dažnumas (3 lentelė). Tiek pirmojo, tiek antrojo tyrimo duomenimis, didžiausią procentą respondentų sudaro rūkantieji kasdien, vidutiniškai 33,6 proc. vaikinų ir 20,4 proc. merginų. Panašus procentas po vienerių metų liko vaikinų ir merginų 1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal kursą ir lytį 2005 ir 2006 m. Vaikinai Merginos Kursas 2005 m. 2006 m. 2005 m. 2006 m. 2005 m. 2006 m. abs. sk. (proc.) abs. sk. (proc.) abs. sk. (proc.) abs. sk. (proc.) abs. sk. (proc.) abs. sk. (proc.) Pirmas 265 (37,2) 264 (39,8) 249 (32,7) 271 (30,3) 514 (34,8) 535 (34,3) Antras 176 (24,7) 161 (24,3) 219 (28,7) 231 (25,8) 395 (26,8) 392 (25,2) Trečias 151 (21,2) 100 (15,1) 183 (24,0) 200 (22,4) 334 (22,6) 300 (19,3) Ketvirtas 121 (17,0) 138 (20,8) 111 (14,6) 192 (21,5) 232 (15,7) 330 (21,2) 713 (100) 663 (100) 762 (100) 894 (100) 1475 (100) 1557 (100) 2 lentelė. Studentų rūkymo savitumai pagal atsakymus į klausimą Ar Jūs kada nors mėginote atsisakyti rūkymo? Atsakymas Lytis Respondentai (abs. sk., proc.) 2005 metai 2006 metai Niekada nerūkiau Vaikinai 299 (42,1) 273 (41,7) 572 (41,9) Merginos 417 (55,0) 512 (57,7) 929 (56,5) Rūkiau, bet visiškai mečiau Vaikinai 108 (15,2) 130 (19,9) 238 (17,4) Merginos 113 (14,9) 108 (12,2) 221 (13,4) Rūkau, bet mažiau nei anksčiau Vaikinai 76 (10,7) 65 (9,9) 141 (10,3) Merginos 90 (11,9) 77 (8,7) 167 (10,2) Rūkau, bet trumpam mesdavau Vaikinai 83 (11,7) 73 (11,2) 156 (11,4) Merginos 57 (7,5) 90 (10,1) 147 (8,9) Bandžiau apriboti, bet nesėkmingai Vaikinai 69 (9,7) 76 (11,6) 145 (10,6) Merginos 52 (6,9) 65 (7,3) 117 (7,1) Rūkau ir nebandžiau mesti Vaikinai 75 (10,6) 37 (5,7) 112 (8,2) Merginos 29 (3,8) 35 (3,9) 64 (3,9) Vaikinai 710 (100,0) 654 (100,0) 1364 (100,0) Merginos 758 (100,0) 887 (100,0) 1645 (100,0) Vaikinai: χ 2 15,673; laisvės laipsnių skaičius 5; p=0,008. Merginos: χ 2 46,784; laisvės laipsnių skaičius 5; p=0,07.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas tarp studentų 2005 2006 m. 525 grupėse, nurodžiusių, jog jie rūko kartą ar kelis kartus per savaitę, atitinkamai 7,9 ir 8,4 proc. Ketvirtoje lentelėje pateiktais duomenimis, per metus nepakito studentų alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumo modelis: tarp vaikinų vyrauja savaitinis 38,5 proc., mėnesinis 39,5 proc. alkoholinių gėrimų vartojimas, merginų mėnesinis 55,9 proc., atitinkantis vartojimą kartą ar kelis per mėnesį. Vartojančių alkoholinius gėrimus kasdien vidutiniškai buvo 4,6 proc. vaikinų ir 0,6 proc. merginų, o 5,6 proc. vaikinų ir 8,1 proc. merginų nurodė, jog jie alkoholinių gėrimų nevartoja. Šie duomenys rodo, kad yra nusistovėjusi pusiausvyra tarp alkoholinių gėrimų pasiūlos, geriančių studentų elgesio paklausos ir alkoholinių gėrimų vartojimą stabdančių priemonių. Studentų bandymai pakeisti alkoholinių gėrimų vartojimo modelį 2006 m. iš esmės nepakito (5 lentelė). Niekada nevartojantiems per abu tyrimus vidutiniš- 3 lentelė. Studentų rūkymo dažnumas pagal atsakymus į klausimą Kaip dažnai Jūs rūkote? Rūkymo dažnumas Lytis Respondentai (abs. sk., proc.) 2005 metai 2006 metai Kasdien Vaikinai 255 (36,0) 203 (30,9) 458 (33,6) Merginos 152 (20,0) 183 (20,7) 335 (20,4) Kartą ar kelis per savaitę Vaikinai 53 (7,5) 55 (8,4) 108 (7,9) Merginos 70 (9,2) 68 (7,7) 138 (8,4) Kartą ar kelis per mėnesį Vaikinai 21 (3,0) 19 (2,9) 40 (2,9) Merginos 28 (3,7) 29 (3,3) 57 (3,5) Kartą ar kelis per metus Vaikinai 14 (2,0) 15 (2,3) 29 (2,1) Merginos 22 (2,9) 35 (4,0) 57 (3,5) Nerūkau Vaikinai 365 (51,6) 364 (55,5) 729 (53,4) Merginos 487 (64,2) 568 (64,3) 1055 (64,3) Vaikinai 708 (100,0) 656 (100,0) 1364 (100,0) Merginos 759 (100,0) 883 (100,0) 1642 (100,0) Vaikinai: χ 2 4,100; laisvės laipsnių skaičius 4; p=0,39. Merginos: χ 2 2,751; laisvės laipsnių skaičius 4; p=0,6. 4 lentelė. Alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumas pagal atsakymus į klausimą Kaip dažnai Jūs geriate alkoholį? Alkoholinių gėrimų Respondentai (abs. sk., proc.) Lytis vartojimo dažnumas 2005 metai 2006 metai Kasdien Vaikinai 38 (5,3) 25 (3,8) 63 (4,6) Merginos 3 (0,4) 7 (0,8) 10 (0,6) Kartą ar kelis per savaitę Vaikinai 288 (40,4) 239 (36,4) 527 (38,5) Merginos 135 (17,8) 134 (15,1) 269 (16,3) Kartą ar kelis per mėnesį Vaikinai 273 (38,3) 268 (40,8) 541 (39,5) Merginos 409 (54,0) 513 (57,6) 922 (55,9) Kartą ar kelis per metus Vaikinai 76 (10,7) 86 (13,1) 162 (11,8) Merginos 139 (18,3) 174 (19,6) 313 (19,0) Negeriu Vaikinai 37 (5,2) 39 (5,9) 76 (5,6) Merginos 72 (9,5) 62 (7,0) 134 (8,1) Vaikinai 712 (100,0) 657 (100,0) 1369 (100,0) Merginos 758 (100,0) 890 (100,0) 1648 (100,0) Vaikinai: χ 2 5,754; laisvės laipsnių skaičius 4; p=0,21. Merginos: χ 2 7,470; laisvės laipsnių skaičius 4; p=0,11.
526 Antanas Goštautas, Romualdas Povilaitis, Ina Pilkauskienė ir kt. kai save priskiria 9,1 proc. vaikinų ir 15,9 proc. merginų. Didžiausia grupė studentų 49 proc. vaikinų ir 47,8 proc. merginų vartoja alkoholinius gėrimus ir nebandė jų atsisakyti. Tik nedidelis procentas (3,3 proc.) studentų yra visiškai nutraukę alkoholinių gėrimų vartojimą, tačiau 20,6 proc. vaikinų ir 22,9 proc. merginų nurodė, jog alkoholinių gėrimų vartoja mažiau nei anksčiau. Studentų bandymų vartoti kitas (ne tabaką ir etanolį) priklausomybę sukeliančias medžiagas dažnumas pateikiamas 6 lentelėje. Kitokių narkotinių medžiagų (ne alkoholiniai gėrimai ar tabakas) vartojimo dažnumas per metus nepakito (6 lentelė). Bandžiusių vartoti kitokias narkotines medžiagas buvo 35,9 proc., merginų 17,7 proc. Studentų suvartojamų priklausomybę sukeliančių medžiagų kiekio palyginimas pateikiamas 7 lentelėje. Vidutiniškas suvartojamų medžiagų kiekis alko- 5 lentelė. Studentų atsakymų į klausimą Kaip Jūs vertinate alkoholinių gėrimų vartojimą? pasiskirstymo dažnumas Vartojimo ypatybės Lytis Respondentai (abs. sk., proc.) 2005 metai 2006 metai Niekada nevartojau Vaikinai 60 (8,5) 63 (9,7) 123 (9,1) Merginos 129 (17,2) 120 (13,8) 249 (15,9) Vartojau, bet visai nutraukiau Vaikinai 16 (2,3) 29 (4,4) 45 (3,3) Merginos 31 (4,1) 23 (2,6) 54 (3,3) Vartoju mažiau nei anksčiau Vaikinai 145 (20,6) 134 (20,6) 279 (20,6) Merginos 167 (22,3) 203 (23,3) 370 (22,9) Vartoju, bet kartais visai nutraukdavau Vaikinai 108 (15,1) 109 (16,7) 215 (15,9) Merginos 63 (8,4) 206 (7,6) 129 (8,0) Bandžiau visai nevartoti Vaikinai 21 (3,0) 9 (1,4) 30 (2,2) Merginos 18 (2,4) 25 (2,9) 43 (2,7) Vartoju ir niekada nebandžiau atsisakyti Vaikinai 356 (50,6) 308 (47,2) 664 (49,0) Merginos 340 (45,5) 434 (49,8) 774 (47,8) Vaikinai 704 (100,0) 652 (100,0) 1356 (100,0) Merginos 748 (100,0) 871 (100,0) 1619 (100,0) Vaikinai: χ 2 10,596; laisvės laipsnių skaičius 5; p=0,06. Merginos: χ 2 8,342; laisvės laipsnių skaičius 5; p=0,13. 6 lentelė. Studentų bandymų vartoti kitas nei tabakas ir alkoholiniai gėrimai priklausomybę sukeliančių medžiagas dažnumas Bandymas vartoti kitas nei tabakas ir etanolis Respondentai (abs. sk., proc.) Lytis priklausomybę sukeliančias medžiagas 2005 metai 2006 metai Dažnai Vaikinai 26 (3,7) 21 (3,3) 47 (3,5) Merginos 6 (0,8) 5 (0,6) 11 (0,7) Keletą kartų Vaikinai 134 (19,1) 122 (19,1) 256 (19,1) Merginos 41 (5,5) 62 (7,0) 103 (6,3) Vieną kartą Vaikinai 85 (12,1) 93 (14,5) 178 (13,3) Merginos 78 (10,4) 96 (10,9) 174 (10,7) Neteko Vaikinai 455 (65,0) 404 (63,1) 859 (64,1) Merginos 624 (83,3) 718 (81,5) 1342 (82,3) Vaikinai 700 (100,0) 640 (100,0) 1340 (100,0) Merginos 749 (100,0) 881 (100,0) 1630 (100,0) Vaikinai: χ 2 1,799; laisvės laipsnių skaičius 3; p=0,6. Merginos: χ 2 2,143; laisvės laipsnių skaičius 3; p=0,5.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas tarp studentų 2005 2006 m. 527 7 lentelė. Studentų suvartojamų priklausomybę sukeliančių medžiagų kiekiai Vartojama medžiaga Lytis Vidutinis suvartojamų medžiagų kiekis (X ± SD) p 2005 metai N 2006 metai N Cigaretės Vaikinai 11,9±7,3 280 11,1±6,5 246 0,18 (skaičius per dieną) Merginos 6,9±4,9 209 7,0±5,0 247 0,78 Degtinė Vaikinai 409,4±235,3 430 404,5±219,1 431 0,75 (g/ml per vakarą) Merginos 210,4±146,3 250 208,8±130,2 327 0,89 Vynas, šampanas Vaikinai 383,3±415,6 202 307,6±375,2 224 0,049 (g/ml per vakarą) Merginos 318,4±252,3 456 299,6±201,6 587 0,18 Alus (g/ml per vakarą) Vaikinai 1921,8±1448,1 519 1888,9±1449,4 507 0,71 Merginos 750,2±555,7 254 757,5±702,3 300 0,89 Kiti stiprūs alkoholiniai Vaikinai 274,2±203,7 192 280,4±219,1 226 0,76 gėrimai (g/ml per vakarą) Merginos 149,9±131,6 205 156,1±116,6 259 0,58 holinių gėrimų ir tabako per metus nepakito (7 lentelė). Vaikinai per dieną vidutiniškai surūko 11 12 cigarečių, merginos 7. Vaikinai per vakarą išgeria maždaug du kartus daugiau degtinės (apie 400 ml) nei merginos (apie 200 ml). Vidutiniškai suvartojami tabako ir alkoholinių gėrimų kiekiai trikdo psichikos veiklą ir didina lėtinių neinfekcinių ligų riziką. Rezultatų aptarimas Etanolio, tabako ir kitokių priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo paplitimo pakartotinis tyrimas vienerių metų laikotarpiu patvirtino pirmojo tyrimo (14) duomenų stabilumą. Patvirtinta, jog priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas priklauso nuo šių medžiagų savybių daugiausia paplitęs alkoholinių gėrimų vartojimas: vartotojai yra 94,4 proc. studentų vaikinų ir 91,9 proc. merginų. Labai panašūs alkoholio vartojimo paplitimo tarp studentų rezultatai gauti ištyrus Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) pirmakursius 2005 m., buvo ragavę alkoholio 93,3 proc. vyrų ir 87,8 proc. moterų (15), Narkotikų kontrolės departamento (2008) tyrimo duomenimis, 91,7 proc. studentų nurodė, kad vartojo alkoholį per paskutinius 12 mėnesių (16). Taigi, daugelis studentų savo elgesiu (vartojimu) palaiko ir prisideda prie alkoholinių gėrimų plitimo visuomenėje. Pavojingiausia vartojimo forma, sukeliančia priklausomybės ir lėtines somatines ligas kasdieniniu alkoholinių gėrimų vartojimu pasižymi palyginti nedaug studentų 4,6 proc. vaikinų ir 0,6 proc. merginų. Pavojingai alkoholį vartoja 78 proc. vaikinų ir 72,2 proc. merginų kas savaitę, kartą ar kelis kartus per mėnesį. Retą alkoholio vartojimą kartą ar kelis kartus per metus praktikuoja 11,8 proc. vaikinų ir 19,0 proc. merginų. Reto alkoholio vartojimo modelis reiškia žymiai mažesnę lėtinių ligų riziką. Deja, net vienkartinis alkoholio pavartojimas gali sąlygoti neigiamas situacines socialines pasekmes asmeniui ir aplinkiniams dėl sutrikusios elgesio kontrolės apsvaigus nuo alkoholio. Individualių pasekmių grėsmę sukelia didelis vidutiniškai suvartojamas degtinės kiekis per vakarą: vaikinams 400 ml, merginoms 200 ml, t. y. pakankamas sutrikdyti psichinę sveikatą. Pradėjusių vartoti kitokias nei tabakas ir alkoholis priklausomybę sukeliančias medžiagas yra 25,9 proc. LŽŪU studentų 36 proc. vaikinų ir 18 proc. merginų. Šis studentų procentas yra didesnis nei VPU pirmakursių, kurių 2005 m. bandžiusių bet kokių narkotikų buvo 18 proc.: 37,0 proc. vyrų ir 12,2 proc. moterų (16). Narkotikų kontrolės departamento 2008 m. atlikto studentų tyrimo duomenimis, pamėginusių bet kokių narkotinių medžiagų buvo 36,9 proc. (16). Dažnai jas vartojusių tarp LŽŪU studentų buvo 3,5 proc. vaikinų ir 0,7 proc. merginų. Pradėjusiems rūkyti priskiria save 58 proc. vaikinų ir 43 proc. merginų. Kasdienį, pavojingą, skatinantį lėtines plaučių, širdies ir kraujagyslių ir kitas lėtines ligas tabako rūkymą praktikuoja 33,6 proc. studentų ir 20,4 proc. studenčių. Per paskutinius 12 mėnesių rūkiusių buvo 40,7 proc. LŽŪU studentų. Tai atitinka Narkotikų kontrolės departamento 2008 m. atlikto studentų tyrimo nustatytą rūkymo paplitimą 44,1 proc. (14), tačiau yra didesnis nei tarp VPU pirmakursių 37,4 proc. (50,4 proc. vyrų ir 33,4 proc. moterų) (13). Didelis vidutiniškai per dieną surūkomų cigarečių skaičius: vaikinų 11, merginų 7 cigaretės ypač didina jų riziką susirgti plaučių vėžiu ir didina kitokias cigarečių rūkymo sukeliamas neigiamas socialines pasekmes. Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo pokyčių nebuvimas vienerių metų laikotarpiu gali
528 Antanas Goštautas, Romualdas Povilaitis, Ina Pilkauskienė ir kt. reikšti nusistovėjusią pusiausvyrą tarp paklausos, pasiūlos ir profilaktinių priemonių pavojingu studentų ir visuomenės sveikatai lygmeniu. Vartojimo paplitimui mažinti PSO rekomenduoja įstatymo tvarka mažinti tabako ir alkoholio įsigijimo prieinamumą, kainų ir mokesčių didinimą, uždrausti šių medžiagų reklamą. Galima tikėtis, kad Lietuvoje šią pusiausvyrą palankia ligų profilaktikai kryptimi paveiks 2007 m. sausio mėnesio priimtas draudimas rūkyti kavinėse, baruose ir restoranuose, akcizo cigaretėms ir kartu kainų tabako gaminiams padidinimas nuo 2008 m. kovo mėnesio, nuo 2008 m. sausio įsigalioję alkoholinių gėrimų reklamos apribojimai bei Narkotikų kontrolės departamento ir kitų institucijų veikla, stabdanti priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą. Todėl prasmingesnė tampa mokytojų, psichoterapeutų, psichologų, socialinių darbuotojų ir gydytojų veikla, įgyvendinamųjų ir vykdomųjų valstybės politikoje numatytą įstatymais ir Konstitucijoje įteisintą visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros misiją. Išvados 1. Tarp studentų 2005 2006 m. vyravo kasdienis rūkymo modelis: vaikinų rūkė 33,6 proc., merginų 20,4 proc. Sumažėjo neketinančių keisti savo rūkymo įpročių procentas, padidėjo procentas metusiųjų rūkyti; niekada nerūkiusių procentas išliko toks pat kaip prieš metus. 2. Alkoholinių gėrimų vartojimo modelis 2005 2006 m. nepakito: didžiausias procentas studentų vaikinų gėrimo dažnis kas savaitę 38,5 proc., kas mėnesį 39,5 proc.; merginų kas mėnesį 55,9 proc. 3. Procentas studentų, bandžiusių vartoti kitokias priklausomybę sukeliančias medžiagas nei alkoholis ir tabakas vienerių metų laikotarpiu vidutiniškai buvo 35,9 proc. vaikinų ir 17,7 proc. merginų. 4. Suvartojamų medžiagų kiekis alkoholinių gėrimų ir tabako išliko pavojingai didelis. Per vakarą vaikinų išgeriamos degtinės kiekis apie 400 ml, merginų 200 ml. Apie 12 cigarečių per dieną surūko vaikinai, 7 merginos. Prevalence of the use of psychoactive substances among students during 2005 2006 Antanas Goštautas, Romualdas Povilaitis 1, Ina Pilkauskienė, Irayda Jakušovaitė 2, Svetlana Statkevičienė 1 Vytautas Magnus University, 1 Lithuanian University of Agriculture, 2 Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words: students; use of addictive substances; tobacco; ethanol. Summary. The aim of this study was to determine the prevalence of addictive substance use among students during one-year period, to evaluate the present situation, and to substantiate the necessity of prevention. Material and methods. The participants of the study were students of the Lithuanian University of Agriculture: 1475 students were inquired in 2005 and 1575 in 2006. The study was performed by applying a questionnaire consisting of 26 standard questions for the evaluation of respondents health and health-related behavior. The obtained results showed the stability of addictive substance usage among students during oneyear period: on the average, 33.6% of males and 20.4% of females were daily smokers. No changes were found in the number of nonsmokers, but the number of students who quit smoking was increased. There were no changes in the pattern of ethanol use during one-year period: the highest percentage of male students used alcoholic beverages once or several times per week (38.5%) and several times per month (39.5%). The highest percentage of female students used ethanol several times per month (55.9%). Ethanol and tobacco consumption per day was high, and there were no changes during one year. The rates of drug use were 35.9% among male students, and 17.7% among female. The amount of psychoactive substances used by students (ethanol per one evening and tobacco per one day) did not change and remained dangerously high. Male students consumed 400 ml of vodka, 280 ml of other strong alcoholic beverages, and 2 liters of beer per one evening, while the mean consumption of wine decreased from 383 ml to 308 ml. The respective findings for female students were as follows: 200 ml of vodka, 150 ml of other strong alcoholic beverages, 300 ml of wine, and 750 ml of beer. Male students smoked 11 and females 7 cigarettes per day, on the average. Conclusions. It seems that the stability of addictive substance use among students demonstrates that high risk of chronic diseases is related to the balance between social supply of these substances, and prevention of their distribution and usage. Correspondence to I. Jakušovaitė, Department of Philosophy and Social Sciences, Kaunas University of Medicine, A. Mickevičiaus 9, 44307 Kaunas, Lithuania. E-mail: jakusovaite@gmail.com
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas tarp studentų 2005 2006 m. 529 Literatūra 1. Diagnostic and statistical manual of mental disorders, 4 th ed., Text revision. Washington, DC: American Psychiatric Association; 2000. 2. Lietuvos psichiatrų asociacijos leidybos komitetas. PSO. Ženeva. TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika. (ICD-10 mental and behavioural disorders: clinics and diagnostics.) Kaunas: Medicina; 1997. 3. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas. (Law on alcohol control.) Valstybės Žinios 1995;44:1073. 4. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas. (Law on tobacco control.) Valstybės Žinios 1996;11:281. 5. Smoking and its effects to health. Report of a WHO Expert Committee Technical Report Series No. 568. Geneva: WHO; 1975. 6. FCTC. WHO Framework Convention on Tobacco Control. Available from: ULR: http://www.who.int/tobacco/framework/ WHO FCTC english.pdf 7. Anderson P, Baumberg B. Alkoholis Europoje visuomenės sveikatos požiūriu. (Alcohol in Europe. A public health perspective.) Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė; 2006. 8. Matsumoto T, Imamura F. Self-injury in Japanese junior and senior high-school students: prevalence and association with substance use. Psychiatry Clin Neurosci 2008;62:123-5. 9. Thompson B, Coronado G, Chen L, Thompson A, Halperin A, Jaffe R, et al. Prevalence and characteristics of smokers at 30 Pacific Northwest colleges and universities. Nicotine Tob Res 2007;9(3):429-38. 10. Alkoholio vartojimas ir padariniai 2006 m. (Alcohol use and consequences, 2006.) Available from: ULR: http://www.stat. gov.lt/uploads/docs/inf_alkoholis_2006.doc 11. Tabako vartojimas ir padariniai 2006 m. (Tobacco use and consequences, 2006.) Available from: ULR: http://www.stat. gov.lt/uploads/docs/66_inform_tabako_vartojimas_2006.doc 12. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje. Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. (The prevalence of the consumption of psychoactive substances in Lithuania. Drug Control Department at the Government of the Republic of Lithuania.) Vilnius: UAB Baltijos kopija ; 2005. 13. Goštautas A. Tabako ir etanolio vartojimas Lietuvoje 1972 2003 metais ir profilaktikos perspektyva. (The consumption of alcohol and ethanol in Lithuania during 1972 2003, and the prospects of intervention.) Kaunas: VDU leidykla; 2004. 14. Goštautas A, Povilaitis R, Pilkauskienė I, Jakušovaitė I, Statkevičienė S. Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo ypatybės (2005 2006 mokslo metų tyrimo duomenys). (The peculiarities of use of addictive substances among students during 2005 2006.) Medicina (Kaunas) 2007;43(2):153-60. 15. Zlatkuvienė V, Poškuvienė R, Černiauskienė M. Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas tarp VPU pirmo kurso studentų. (Usage of substances causing addiction among first-year students of Vilnius Pedagogical University.) Visuomenės sveikata 2006;34:39-43. 16. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų. Narkotikų kontrolės departamentas, 2008. (The prevalence of the consumption of psychoactive substances among university students in Lithuania. Drug Control Department.) Available from: ULR: http://www.nkd.lt/ files/apklausos_ir_tyrimai/studentu_tyrimas_2008.pps Straipsnis gautas 2008 07 28, priimtas 2009 07 07 Received 28 July 2008, accepted 7 July 2009