ASMENŲ, JAUČIANČIŲ APATINĖS NUGAROS DALIES SKAUSMĄ, GILIŲJŲ IR PAVIRŠINIŲ LIEMENS RAUMENŲ AKTYVUMO BEI LIEMENS STABILUMO VERTINIMAS

Transcription

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS SIGITA ŠUKĖ ASMENŲ, JAUČIANČIŲ APATINĖS NUGAROS DALIES SKAUSMĄ, GILIŲJŲ IR PAVIRŠINIŲ LIEMENS RAUMENŲ AKTYVUMO BEI LIEMENS STABILUMO VERTINIMAS Magistrantūros studijų programos Sveikatinimas ir reabilitacija fiziniais pratimais baigiamasis darbas Darbo vadovas Dr. V. Poškaitis KAUNAS, 2014

2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS TVIRTINU: Slaugos fakulteto dekanas.. Data ASMENŲ, JAUČIANČIŲ APATINĖS NUGAROS DALIES SKAUSMĄ, GILIŲJŲ IR PAVIRŠINIŲ LIEMENS RAUMENŲ AKTYVUMO BEI LIEMENS STABILUMO VERTINIMAS Magistrantūros studijų programos Sveikatinimas ir reabilitacija fiziniais pratimais baigiamasis darbas Konsultantas Vidmantas Zaveckas Data.. Darbo vadovas Dr. Vytautas Poškaitis Data. Recenzentas.. Data. Darbą atliko: 1 gr. studentė Sigita Šukė Data. KAUNAS, 2014

3 TURINYS LITERATŪROS APŽVALGA Apatinės nugaros dalies skausmas Rizikos veiksniai Liemens raumenų vaidmuo Liemens raumenų stabilizacinė funkcija Motorinės veiklos pakitimai Skausmo teorijos Egzistuojančios teorijos Esamų teorijų trūkumai Nauja teorija motorinė adaptacija į skausmą Raumenų aktyvumo vertinimo metodai Elektromiografija Liemens dubens stabilumo matavimo metodika TYRIMO METODIKA Tyrimo organizavimas Kontingentas Tyrimo metodai Anketinė apklausa Sinchroninis elektromiografinis raumenų aktyvumo ir liemens stabilumo slėgio matavimo prietaisu Stabilizer su diferenciniu slėgio jutikliu tyrimas Testų protokolas Matematinė statistinė analizė REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS Apatinės nugaros dalies skausmo pasiskirstymas tarp tiriamųjų (anketinių duomenų apie nugaros skausmą aptarimas) Skausmo apatinėje nugaros dalyje pobūdžio specifika Liemens paviršinių ir giliųjų raumenų elektrinio aktyvumo bei liemens stabilumo pasiskirstymas tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse Liemens paviršinių ir giliųjų raumenų elektrinio aktyvumo ir liemens stabilumo pasiskirstymas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės, atliekant skersinio pilvo raumens aktyvavimą Testų, atliekamų gulint ant pilvo giliųjų ir paviršinių liemens raumenų elektrinio aktyvumo bei liemens stabilumo pasiskirstymas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės... 49

4 3.5 Testų, atliekamų gulint ant šono giliųjų ir paviršinių liemens raumenų elektrinio aktyvumo bei liemens stabilumo pasiskirstymas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės Testų, atliekamų gulint ant nugaros giliųjų ir paviršinių liemens raumenų elektrinio aktyvumo bei liemens stabilumo pasiskirstymas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės IŠVADOS PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS LITERATŪROS SĄRAŠAS PRIEDAI... 67

5 SANTRUMPOS KMI kūno masės indeksas; EMG elektromiografija; MVRS maksimalus valingas raumens susitraukimas; ES (lot. m. erector spinae) tiesiamojo nugaros raumens juosmeninė dalis; MM (lot. m. multifidus) dauginis raumuo; RA (lot. m. rectus abdominus) tiesiojo pilvo raumens apatinė dalis; TA (lot. m. transversus abdominis) skersinis pilvo raumuo.

6 SANTRAUKA S. Šukė. Asmenų jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, giliųjų ir paviršinių liemens raumenų aktyvumo bei liemens stabilumo vertinimas, magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas V. Poškaitis; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Slaugos fakulteto, Sporto institutas Kaunas, 2014, - 65p. Darbo tikslas: įvertinti, asmenų jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, giliųjų ir paviršinių liemens raumenų aktyvumą ir liemens stabilumą. Pasirinktam darbo tikslui įgyvendinti buvo iškelti šie uždaviniai: 1. Palyginti giliųjų ir paviršinių liemens raumenų aktyvumą bei liemens stabilumą, atliekant izoliuotą skersinio pilvo raumens susitraukimą, asmenų jautusių apatinės nugaros dalies skausmą ir šio nusiskundimo neturėjusių grupėse. 2. Palyginti giliųjų ir paviršinių liemens raumenų aktyvumą bei liemens stabilumą, atliekant testus gulint ant pilvo, asmenų jautusių apatinės nugaros dalies skausmą ir šio nusiskundimo neturėjusių grupėse. 3. Palyginti, giliųjų ir paviršinių liemens raumenų aktyvumą bei liemens stabilumą, atliekant testus gulint ant šono, asmenų jautusių apatinės nugaros dalies skausmą ir šio nusiskundimo neturėjusių grupėse. 4. Palyginti, giliųjų ir paviršinių liemens raumenų aktyvumą, atliekant testus gulint ant nugaros, asmenų jautusių apatinės nugaros dalies skausmą ir šio nusiskundimo neturėjusių grupėse. Tyrimas atliktas poliklinikoje, Kaune. Tyrime dalyvavo 62 tiriamieji (28 vyrai ir 34 moterys). Tyrimo metodai: 1. Anketinė apklausa. 2. Elektromiografas su diferenciniu slėgio jutikliu (4 kanalų EMG + Stabilizer pressure biofeedback). 3.Statistinė analizė. Rezultatai: 1. Atliekant izoliuotą skersinio pilvo raumens susitraukimą, gauta, kad asmenų jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą tiesiamojo nugaros raumens juosmeninės dalies ir tiesiojo pilvo raumens apatinės dalies elektrinis aktyvumas buvo didesnis, o dauginio raumens ir skersinio pilvo raumens mažesnis nei asmenų neturinčių šio nusiskundimo (p<0,05). 2. Atliekant testus gulint ant pilvo: šlaunies tiesimą sulenkta 90 blauzda, šlaunies tiesimą tiesia blauzda, gauta, kad, asmenų, jautusių apatinės nugaros dalies skausmą, tiesiamojo nugaros raumens juosmeninės dalies ir tiesiojo pilvo raumens apatinės dalies elektrinis aktyvumas buvo didesnis, o dauginio raumens - mažesnis nei asmenų, neturinčių šio nusiskundimo (p<0,05), o vidutinė slėgio reikšmė asmenų, jautusių apatinės nugaros dalies skausmą buvo mažesnė nei asmenų, neturėjusių šio nusiskundimo (p<0,05). 3. Atliekant testus gulint ant šono: šlaunies atitraukimą sulenkta 90 blauzda, šlaunies atitraukimą tiesia blauzda, gauta, kad, asmenų, jautusių apatinės nugaros dalies skausmą, tiesiamojo nugaros raumens juosmeninės dalies ir tiesiojo pilvo raumens apatinės dalies elektrinis aktyvumas buvo didesnis, o dauginio raumens - mažesnis nei asmenų, neturinčių šio nusiskundimo (p<0,05), o vidutinė slėgio reikšmė, šlaunies atitraukimo sulenkta 90 blauzda metu buvo mažesnė asmenų jautusių apatinės

7 nugaros dalies skausmą lyginant su šio nusiskundimo neturinčių (p<0,05). 4. Atliekant testus gulint ant nugaros: šlaunies lenkimą sulenkta blauzda, šlaunies lenkimą sulenktomis blauzdomis, gauta, kad, asmenų, jautusių apatinės nugaros dalies skausmą, tiesiamojo nugaros raumens juosmeninės dalies ir tiesiojo pilvo raumens apatinės dalies elektrinis aktyvumas buvo didesnis, o dauginio raumens - mažesnis nei asmenų, neturinčių šio nusiskundimo (p<0,05), o atliekant šlaunies tiesimą - lenkimą, šlaunies lenkimą tiesia blauzda, šlaunų lenkimą tiesiomis blauzdomis, gauta, kad asmenų, jautusių apatinės nugaros dalies skausmą, tiesiamojo nugaros raumens juosmeninės dalies ir tiesiojo pilvo raumens apatinės dalies elektrinis aktyvumas buvo didesnis nei asmenų neturėjusių šio nusiskundimo (p<0,05), o vidutinė slėgio reikšmė, atliekant šlaunies lenkimą sulenkta blauzda ir šlaunies lenkimą tiesia blauzda asmenų jautusių apatinės nugaros dalies skausmą buvo didesnė, o atliekant šlaunies tiesimą-lenkimą - mažesnė nei asmenų, neturėjusių šio nusiskundimo (p<0,05). Išvados: 1. Atliekant skersinio pilvo raumens susitraukimą asmenų jaučiančių skausmą paviršinių liemens raumenų aktyvumas buvo didesnis, o giliųjų mažesnis nei asmenų nejaučiančių skausmo, (p<0,05). 2. Atliekant testus gulint ant pilvo, asmenų jaučiančių skausmą paviršinių liemens raumenų aktyvumas buvo didesnis, o giliųjų mažesnis nei asmenų nejaučiančių skausmo, (p<0,05), asmenų, nejautusių skausmo stabilizacinė funkcija buvo geresnė nei asmenų, jautusių skausmą (p<0,05). 3. Atliekant testus gulint ant šono, asmenų jaučiančių skausmą paviršinių liemens raumenų aktyvumas buvo didesnis, o giliųjų mažesnis nei asmenų nejaučiančių skausmo (p<0,05). Asmenų jautusių apatinės nugaros dalies skausmą, 1 iš 2 testų atlikimo metu stabilizacinė funkcija buvo geresnė nei asmenų, nejautusių skausmo (p<0,05). 4. Atliekant testus gulint ant nugaros, asmenų jaučiančių skausmą paviršinių liemens raumenų aktyvumas buvo didesnis, o giliųjų mažesnis nei asmenų nejautusių skausmo (p<0,05), asmenų jautusių apatinės nugaros dalies skausmą, 3 iš 5 testų atlikimo metu stabilizacinė funkcija buvo geresnė nei asmenų, nejautusių skausmo (p<0,05).

8 SUMMARY S. Šukė. Evaluation of deep and surface torso muscle activity and stability between individuals with and without lower back pain, Master s work / research supervisor V. Poškaitis; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Institute of Sport - Kaunas 2014, - 65p. The aim of the Master s work is to assess the deep and surface torso muscle activity and lumbo stability of individuals suffering from lower back pain. The achievement of the works goal consists of the following tasks: 1. To compare deep and surface muscle activity and lumbo stability of the torso in groups of healthy individuals and those who suffer from lower back pain during isolated transverse abdominal muscle contraction. 2. To compare deep and surface muscle activity and lumbo stability of the torso in both the healthy and suffering from lower back pain groups of individuals, during tests while lying on the abdomen. 3. To compare deep and surface muscle activity and lumbo stability of the torso in both the healthy and suffering from lower back pain groups of individuals, during tests while lying on the side. 4. To compare deep and surface muscle activity and lumbo stability of the torso in both the healthy and suffering from lower back pain groups of individuals, during tests while lying on the back. The study was conducted at a clinic in Kaunas. The study included 62 subjects (28 men and 34 women). Methods used within the study: 1. A questionnaire. 2. Electromyograph with a differential pressure sensor (4 channel EMG + Stabilizer pressure biofeedback). 3.Statistic analysis. The results: 1. It was found that while performing an isolated contraction of the transverse abdominal muscle, individuals with lower back pain had a considerably smaller electrical muscle activity of the muscle (m.) extensor spinae and m. rectus abdominis, but a bigger electrical muscle activity of the m. multifidus and the m. transversus abdominis than the individuals from the control group (p<0,05). 2. The test of hip extension with a bent knee at 90 degrees and the same test but with a straight knee, have revealed that the individuals with lower back pain had a considerably bigger electrical muscle activity of the m. extensor spinae and m. rectus abdominis, but a smaller electrical muscle activity of the m. multifidus than the individuals from the control group (p<0,05). 3. While performing tests lying on the side (hip abduction with a bent knee and with a straight knee) it has been noticed that individuals with lower back pain had a considerably bigger electrical muscle activity of the m. extensor spinae and m. rectus abdominis, but a smaller electrical muscle activity of the m. multifidus than the individuals from the control group (p<0,05), in addition the average pressure reading, while performing hip abduction with a bent knee, was smaller of those individuals, who suffered from lower back pain than those who didn t (p<0,05). 4. Tests while lying on the back

9 (flexion of the hip with a bent knee and flexion of both hips with bent knees) have revealed that individuals with lower back pain had a bigger electrical muscle activity of the m. extensor spinae and m. rectus abdominis, but a smaller electrical muscle activity of the m. multifidus than the individuals from the control group (p<0,05). The tests of hip extension flexion, hip flexion with a straight knee and flexion of both hips with straight knees have shown that individuals with lower back pain had bigger electrical muscle activity of the m. extensor spinae and m. rectus abdominis than the individuals from the control group (p<0,05), in addition the average pressure reading in the group of individuals with lower back pain while performing hip flexion with a bent or straight knee was higher and while performing hip flexion extension lower than in the group of individuals without back pain (p<0,05). Conclusions: 1. While performing contraction of the transversus abdomen muscle, individuals with lower back pain had a bigger surface torso muscle activity, but smaller deep torso muscle activity than the healthy individuals (p<0,05). 2. While performing tests which require lying on the abdomen, it has been noticed that individuals with back pain had a bigger surface muscle and smaller deep muscle activity of the torso than the individuals without back pain (p<0,05), in addition, individuals without back pain had a better lumbo pelvic stability than those who had lower back pain (p<0,05). 3. While performing tests which require lying on the side, it has been noticed that individuals with back pain had a bigger surface muscle and smaller deep muscle activity of the torso than the individuals without back pain (p<0,05). Individuals with lower back pain had a better lumbo pelvic stability during one out of two tests than individuals without back pain (p<0,05). 4. While performing tests which require lying on the back, it has been noticed that individuals with back pain had a bigger surface muscle and smaller deep muscle activity of the torso than the individuals without back pain (p<0,05). Individuals with lower back pain had a better lumbo pelvic stability during three out of five tests than individuals without lower back pain (p<0,05).

10 10 ĮVADAS Apatinės nugaros dalies skausmas yra viena opiausių šiuolaikinės medicinos problemų, kurią bent kartą savo gyvenime patiria 60% - 85% visų gyventojų, o dešimtadaliui iš jų nugaros skausmas tampa lėtiniu [25]. Pirmi simptomai dažniausiai pasireiškia tarp metų amžiaus žmonių [7]. Apatinės nugaros dalies skausmas labiausiai paplitusi kaulų - raumenų sistemos problema [34]. Manoma, kad 26 37% visų skausmo atvejų atsiranda dėl darbo, 11 12% - dėl neaiškios priežasties. Dėl didelio šios ligos paplitimo ir sergamumo masto sveikatos apsaugos sistemos patiria dideles išlaidas diagnostikai bei gydymui [12]. Apatinės nugaros dalies skausmą gali sąlygoti daugelis veiksnių: darbas, emocijos, degeneraciniai pakitimai, viršsvoris ir pan. Prie rizikos veiksnių priskiriamas amžius, lytis, paveldimumas, antropometriniai duomenys, fizinis aktyvumas, raumenų ištvermė ir kt. [4]. Esant apatinės nugaros dalies skausmui, pacientai dažniausiai nurodo tokias iškilusias problemas kaip nedarbingumą, kasdienės veiklos pakitimus bei asmeninio gyvenimo ribotumą. Esant skausmui asmenys juda kitaip nei sveiki, kadangi veikia apsauginė organizmo reakcija, kuri siekia apsisaugoti nuo gresiančio ar patiriamo skausmo. Apsauginės organizmo reakcijos vyksta skirtingais būdais: gali pakisti eisena, laikysena bei raumenų aktyvumas [62]. Egzistuoja keletas motorinių adaptacijos teorijų į skausmą, tačiau jos negali visiškai paaiškinti organizme vykstančių pokyčių, turi nemažai trūkumų, todėl kuriamos naujos teorijos, siekiančios atskleisti bei paaiškinti visus niuansus. Nemažai mokslininkų vykdo įvairius tyrimus, kuriais bandoma išsiaiškinti koks ryšys veikia tarp skausmo ir raumenų aktyvo (reguliacinės bei vykdančiosios sistemų santykį) [15]. Vienas apatinės nugaros dalies skausmo diagnostikos būdų raumenų aktyvumo matavimas. Šis matavimas leidžia nustatyti įvairius, dažnai nepastebimus raumenų veiklos sutrikimus, būdingus asmenims, jaučiantiems apatinės nugaros dalies skausmą. Dažniausiai naudojamas metodas nustatyti raumenų aktyvumą elektromiografija. Elektromiografu matuojamas elektrinis raumenų aktyvumas, kuris dažnai naudojamas siekiant nustatyti raumenų nuovargio pradžią. Paviršinė elektromiografija yra neinvazinis, gana paprastas, nebrangus ir patogus metodas. Esant apatinės nugaros dalies skausmui, pakitimai gali būti prognozuojami, naudojant paviršinę elektromiografiją, juosmens srityje siekiama nustatyti raumenų nuovargį ir/ar raumenų veiklos pokyčius, liemens stabilumo sutrikimams vertinti dažnai naudojamas stabilizer prietaisas [64].

11 11 Tyrimo problema ir aktualumas Apatinės nugaros dalies skausmas yra labai dažna sveikatos problema visame pasaulyje ir pagrindinė nedarbingumo priežastis, sukeliama daugelio veiksnių, todėl ją diagnozuoti sunku. Apatinės nugaros dalies skausmas pasireiškia visose amžiaus grupėse, nuo vaikų iki vyresnio amžiaus žmonių - tai labai dažna medicininių konsultacijų priežastis metai pasaulinės ligų organizacijos atliktais tyrimais, nustatyta, kad apatinės nugaros dalies skausmas patenka į dešimtuką ligų, kuriomis dažniausiai sergama visame pasaulyje. Vaikų ir paauglių sergamumas apatinės nugaros dalies skausmu mažesnis lyginant su suaugusiųjų, nors nuolat auga [56], nuo 11 metų proc. sergamumas apatinės nugaros dalies skausmu iki 15 metų išaugo proc. [4]. Apatinės nugaros dalies skausmas pastebimas nuo 5 iki 80 ir daugiau metų, daugiausiai besiskundžiančių apatinės nugaros dalies skausmu, sudaro metų amžiaus grupė. Vertinant apatinės nugaros skausmo paplitimą Europoje pastebima, kad didžiausias paplitimas yra vakarų Europoje ir jis 2-3 kartus didesnis lyginant su rytų ir centrine Europa [56]. Daugybė straipsnių nagrinėja apatinės nugaros dalies skausmo atsiradimo priežastis, raumenų veiklos pakitimus, liemens raumenų ištvermę bei stabilizacinės funkcijos pokyčius. Taigi šio magistro darbo tyrimo objektas asmenų, jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą giliųjų ir paviršinių liemens raumenų aktyvumo bei liemens stabilumo pasiskirstymo specifika lyginant su asmenimis, neturinčiais šio nusiskundimo.

12 12 DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI Tyrimo tikslas įvertinti, asmenų jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, giliųjų ir paviršinių liemens raumenų aktyvumą ir liemens stabilumą. Tyrimo uždaviniai: 1. Palyginti giliųjų ir paviršinių liemens raumenų aktyvumą bei liemens stabilumą, atliekant izoliuotą skersinio pilvo raumens susitraukimą, asmenų jautusių apatinės nugaros dalies skausmą ir šio nusiskundimo neturėjusių grupėse. 2. Palyginti giliųjų ir paviršinių liemens raumenų aktyvumą bei liemens stabilumą, atliekant testus gulint ant pilvo, asmenų jautusių apatinės nugaros dalies skausmą ir šio nusiskundimo neturėjusių grupėse. 3. Palyginti, giliųjų ir paviršinių liemens raumenų aktyvumą bei liemens stabilumą, atliekant testus gulint ant šono, asmenų jautusių apatinės nugaros dalies skausmą ir šio nusiskundimo neturėjusių grupėse. 4. Palyginti, giliųjų ir paviršinių liemens raumenų aktyvumą, atliekant testus gulint ant nugaros, asmenų jautusių apatinės nugaros dalies skausmą ir šio nusiskundimo neturėjusių grupėse.

13 13 LITERATŪROS APŽVALGA 1.1 Apatinės nugaros dalies skausmas 1 pav. Apatinės nugaros dalies skausmo lokalizacija [1] Apatinės nugaros dalies skausmas 1 pav. dažniausiai apibūdinamas kaip skausmas, raumenų įtampa ar sustingimas esantis žemiau šonkaulių lankų ir aukščiau sėdmenų raukšlių su ar be skausmo kojose [25]. Skausmas gali būti ūmus ar tapti lėtiniu, jei tęsiasi ilgiau nei 6 mėn. ir yra susijęs su lėtiniais patologiniais procesais. Skausmo pradžia dažnai nėra tiksli, būdingi paūmėjimo ar pagerėjimo (remisijos) periodai [2]. Pacientai, patiriantys apatinės nugaros dalies skausmą pagal skausmo etiologiją skirstomi į atitinkamas grupes: rimta stuburo patologija, nervų šaknies suspaudimas/užspaudimas, nespecifinis nugaros skausmas [12]. Nepaisant to, kad medicinos srityje gausėja įvairių diagnostinių bei gydymo priemonių, asmenų, jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, skaičius vis sparčiai auga. Tai svarbi klinikinė, socialinė ir ekonominė visuomenės problema, kuri būdingiausia ekonomiškai aktyvaus amžiaus tarpsnio gyventojams ir tai dažnai tampa nedarbingumo priežastimi [29]. Apatinės nugaros dalies skausmas, tapęs lėtiniu paveikia kasdienį asmeninį gyvenimą bei jo kokybę [12]. Naujausi tyrimai parodė, kad pacientų, patiriančių lėtinį apatinės nugaros dalies skausmą būdinga sumažėjusi laikysenos kontrolė ir pusiausvyros problemos [2]. Apatinės nugaros dalies skausmo gydymas tampa iššūkiu vakarų visuomenėje, kuris gali būti laikoma, kad pasiekė epideminį lygį. Skausmo kilmė ir veiksniai, kurie paverčia jį lėtiniu ir pasikartojančiu lieka sunkiai suprantami. Tiriant asmenis, patiriančius lėtinį apatinės nugaros dalies skausmą randami motorinės kontrolės ir liemens raumenų funkcijos pakitimai. Daugelis tyrimų rodo, kad esant apatinės nugaros dalies skausmui, liemens ir pilvo gilieji raumenys, ypač dauginis ir skersinis pilvo raumuo, rodo lėtą aktyvaciją, silpnumą ir sumažėjusią ištvermę judesių metu. Šie pokyčiai išlieka net ir tada, kai vyksta skausmo remisija ir prisideda prie epizodinio apatinės nugaros dalies skausmo pasikartojimo [62].

14 Rizikos veiksniai Apatinės nugaros dalies skausmą gali sąlygoti daug priežasčių bei rizikos veiksnių tiek vertinimo procese, tiek diagnostikos komplekse. Rizikos veiksnių supratimas ir nuodugnus įvertinimas būtinas pacientams, besiskundžiantiems apatinės nugaros dalies skausmu. Daugelis veiksnių yra susiję tiek su specifiniu, tiek nespecifiniu apatinės nugaros dalies skausmu, tačiau manoma, kad psichosocialinė ir profesinė pasekmė yra dažniausi rizikos veiksniai susiję su progresuojančiu lėtiniu nugaros skausmu [12]. Prie rizikos veiksnių priskiriamas amžius, lytis, paveldimumas, antropometriniai duomenys, fizinis aktyvumas, raumenų ištvermė ir kt. Asmenų, jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, skaičius auga kartu su amžiumi: nuo 11 metų proc. sergamumas apatinės nugaros dalies skausmu iki 15 metų išaugo proc. [4], daugiau apatinės nugaros dalies skausmą jaučia mergaitės nei berniukai [45]. Pastebimas reikšmingas ryšys tarp suaugusių, kurie skundėsi apatinės nugaros dalies skausmu ir jų vaikų sergamumo - vaikai, kurių tėvai buvo gydomi nuo apatinės nugaros dalies skausmo, dažniau skundėsi šia problema lyginant su tais, kurių tėvai neturėjo nusiskundimų dėl apatinės nugaros dalies skausmo [45]. Dar vienas rizikos veiksnių, turintis įtakos atsirasti apatinės nugaros dalies skausmui tai antropometriniai parametrai didesnio svorio asmenys dažniau skundžiasi apatinės nugaros dalies skausmu, be to buvo pastebėta, kad 15 metų berniukai, jautę apatinės nugaros dalies skausmą taip pat buvo aukštesni nei sveiki. Fizinio aktyvumo reikšmė: tarp mažo fizinio aktyvumo asmenų pastebima raumenų atrofija bei sumažėjusi raumenų ištvermė, o tai, taip pat gali būti apatinės nugaros dalies skausmo priežastimi [4]. Sjolie [63], pastebi teigiamą ryšį tarp paauglių fizinio aktyvumo ir apatinės nugaros skausmo paplitimo: paaugliai praleidžiantys 15 ir daugiau valandų per savaitę žiūrint televiziją, dažniau nurodo jaučiantys apatinės nugaros dalies skausmą tai gali būti susiję su ilgalaike sėdima padėtimi, bloga laikysena ir fizinio aktyvumo stoka. Esant geresnei raumenų ištvermei pastebima mažesnė apatinės nugaros dalies skausmo atsiradimo galimybė [4]. Viena pagrindinių visuomenės sveikatos problemų pramonės šalyse nutukimas, dažnai siejamas su įvairiais raumenų skeleto sistemos sutrikimais įskaitant apatinės nugaros dalies skausmą. Kai kurie tyrimai parodė, kad yra reikšmingas ryšys tarp nutukimo ir stuburo funkcijos sutrikimo, tokio kaip juosmens raumenų silpnumas, sustingimas. Mažas stuburo lankstumas ir padidėjęs nugaros raumenų sustingimas taip pat pastebimas asmenims esant antsvoriui. Kiekybinių tyrimų rezultatai rodo, kad antsvoris paveikia žmogaus pagrindines judėjimo funkcijas: stojimąsi, ėjimą ir bėgimą. Pakitusi kūno forma, kūno masės perteklius gali apkrauti sąnarius, paveikti judesių amplitudę, padidinti kaulų - raumenų sistemos apkrovą [73].

15 15 Pastebima, kad liemens ir pilvo giliųjų raumenų silpnumas [6] gali būti taip pat viena iš priežasčių apatinės nugaros dalies skausmo atsiradimui, dažnai šių raumenų stiprinimas siejamas su žymiu sveikatos pagerėjimu bei pagerėjusiu funkciniu pajėgumu. Taip pat dažnai pastebimas giliųjų raumenų motorinės kontrolės sutrikimas, tokių kaip juosmens dauginio raumens, skersinio pilvo raumens. Ferreira et al. [18] pastebėjo, kad asmenys jaučiantys apatinės nugaros dalies skausmą, turėjo prastesnę skersinio pilvo raumens kontrolę bei mažesnį susitraukimo greitį lyginant su sveikais asmenimis. 1.2 Liemens raumenų vaidmuo Vis dažniau kyla diskusijos apie giliųjų liemens raumenų: skersino pilvo (m. transversus abdominis) ir nugaros dauginio (m.multifidi) vaidmenį (2 pav.) ir svarbą liemens dubens srities stabilumui bei apatinės nugaros dalies skausmui. Pvz., skersinis pilvo raumuo kontroliuoja liemens - dubens padėtį nepriklausomai nuo kitų pilvo raumenų aktyvumo ir atliekamų užduočių pobūdžio. Skersinis pilvo raumuo gali prisidėti prie liemens - dubens stabilumo, sukuriant intraabdominalinį slėgį, susidariusį dėl fascijos įtampų įtakos. Be to skersinis pilvo raumuo atlieka svarbų vaidmenį liemens - dubens srityje, laikant svorį [35]. Skersinis pilvo raumuo veikia kaip natūralus korsetas, kuris suteikia stabilumą juosmeninei nugaros daliai. Dauginis raumuo tvirtinasi tarp kiekvieno slankstelio, susitraukdamas padidina stuburo stabilumą [54]. 2 pav. Skersinis pilvo ir dauginis raumuo [54] Gautais tyrimo duomenimis, kuriuose dalyvavo asmenys, besiskundžiantys apatinės nugaros dalies skausmu, buvo pastebėti pilvo raumenų motorinės kontrolės pokyčiai, taip pat užfiksuota įrodymų apie uždelstą skersinio pilvo raumens aktyvumą, keliamos hipotezės, kad skersinio pilvo raumens funkcijos sutrikimas yra susijęs su ilgalaikiu apatinės nugaros dalies skausmo sergamumu [23].

16 16 Taip pat yra nemažai svarbių įrodymų, kad dauginiai raumenys turi įtakos juosmeninės dalies stabilumui. Dauginio raumens pajėgumas susitraukti ties L5 slankstelio sritimi buvo priklausomas nuo skersinio pilvo raumens gebėjimo susitraukti. Dauginio raumens susitraukimas buvo kelis kartus didesnis tų asmenų, kurių skersinio pilvo raumens susitraukimas buvo geresnis lyginant su tais, kurių susitraukimas buvo mažas. Tyrimų rezultatai parodė mažesnį dauginio raumens susitraukimą asmenų, kurie skundžiasi apatinės nugaros dalies skausmu L5 srityje lyginant su sveikais, egzistuoja teigiamas ryšys tarp skausmo ir galimybės įtraukti - sutraukti juosmens raumenis [23, 35, 36] Liemens raumenų stabilizacinė funkcija Nespecifinis apatinės nugaros dalies skausmas yra siejamas su juosmeninės stuburo dalies nestabilumu [7]. Stuburo nestabilumas dažnai siejamas su sumažėjusiu nervų - raumenų sistemos pajėgumu atsakyti į fiziologines apkrovas. Skirtinga raumenų aktyvacija gali turėti reikšmingos įtakos tarpslankstelinių diskų apkrovos dydžiui ir krypčiai, taip pat stuburo stabilumui. Stuburo stabilumas dažniausiai apibrėžiamas kaip organizmo gebėjimas kontroliuoti stuburą (išlaikyti pusiausvyrą) reaguojant į vidines ir išorines jėgas. Panjabi [51], pristatė pagrindinę stabilumo koncepciją, remiantis trimis kontrolės sistemomis: aktyvia (raumenys), pasyvia (kaulų ir raiščių struktūros, sukuria pasyvų stabilumą, jie suteikia pasyvią atramą baigiantis judesiui [6] ir nervine. Borghuis [9], atvirkščiai, stuburo stabilumą matė kaip motorinės kontrolės ir raumenų pajėgumo juosmens dubens klubo srityje kompleksinį produktą. Dviejų giliųjų raumenų skersinio pilvo ir dauginio raumens svarba jie įvardijami kaip pagrindiniai stabilizatoriai. Visų pirma skersiniam pilvo raumeniui daugiausia dėmesio buvo skiriama kaip pagrindiniam priekinės sienos stabilizatoriui, tuo tarpu dauginis raumuo suteikia dinaminį stabilumą, esant segmentiniams tarpslanksteliniams judesiams ir neutraliai padėčiai. Šių raumenų susitraukimas padidina pilvo viduje slėgį (intraabdominį slėgį), ir suteikia stabilumą bei standumą juosmeninei stuburo sričiai [39]. Liemens raumenų aktyvumas, motorinės kontrolės ir liemens raumenų funkcijų skirtumai dažnai aprašomi tarp žmonių, jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą ir sveikų asmenų [17, 10]. Šie skirtumai gali būti rimtu veiksniu apatinės nugaros dalies traumoms ar kompensaciniams mechanizmams atsirasti, siekiant stabilizuoti juosmeninę stuburo dalį [16]. Pastebima, kad asmenims, nejaučiantiems skausmo apatinėje nugaros dalyje, būdingi mažesni intraabdominalinio slėgio pokyčiai, be to, būdinga ankstyvesnė pilvo skersinio ir dauginio raumenų aktyvacija [8]. Yra daug atliktų tyrimų apie skersinio pilvo ir juosmens dauginio raumens įtaką liemens - dubens stabilumui bei nugaros skausmui. Nemažai atliktų tyrimų apie juosmens dauginį raumenį, jo

17 17 svarbą stabilizuojant juosmeninę stuburo dalį. Atlikti biomechaniniai tyrimai pabrėžė dauginio raumens vaidmenį teikiant segmentinį standumą, kontroliuojant stuburo segmentus neutralioje padėtyje, ir gebėjimą kontroliuoti stuburą, kai stuburo stabilumas kinta [23, 24]. Pakitusi liemens stabilizacinė funkcija dažniausiai yra motorinės veiklos pakitusio raumenų aktyvumo pasekmė Motorinės veiklos pakitimai Lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas dažnai lydimas motorinės veiklos pakitimų. Dažnai šie pakitimai yra įvardijami kaip fizinė adaptacija į skausmą, tačiau kiti atlikti tyrimai parodo, kad motorinių pakitimų poveikį geriau gali paaiškinti su skausmu susijusi būklė. Remiantis baimės - vengimo modeliu, santykis tarp skausmo ir motorinės veiklos pajėgumo yra apibūdinamas kaip neigiamas užburtas ratas vengiamų judesių ir padidėjusio skausmo, kuris išlaikomas dėl baimės. Įvairiais tyrimais patvirtinta, kad pacientai esant lėtiniam apatinės nugaros dalies skausmui, surenkantys didelį kineziofobijos taškų skaičių, atlieka motorines užduotis blogiau nei tie, kurių baimė mažesnė. Šiuo metu dauguma mokslinių tyrimų yra apie motorines užduotis, tiesiogiai įtraukiant apatinę nugaros dalį, pvz., atliekant siekimą, lenkimą. Kadangi šios apatinės nugaros dalies motorinės užduotys pacientams yra dažnai skausmingos ir pavojingos, sunku atskirti ar motoriniai pokyčiai turėtų būti siejami su patiriamu skausmu ar su skausmu susijusiomis būklėmis. Apatinės nugaros dalies skausmas kai kuriems asmenims tampa pasikartojančiu, kai kuriems - ne. Tikėtina, kad pasikartojančio nugaros skausmo veiksnys gali būti nugaros raumenų veikla. Juosmeninės nugaros dalies raumenys suteikia judesio metu stabilumą ir kontrolę - tai ypač svarbu sveikam stuburui. Be to buvo pastebėti juosmeninės nugaros dalies raumenų veiklos pokyčiai esant apatinės nugaros dalies skausmui. Gilieji nugaros raumenys buvo mažiau aktyvūs asmenų su lėtiniu apatinės nugaros dalies skausmu lyginant su sveikais, o paviršiniai nugaros raumenys labiau aktyvūs asmenų jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą nei sveikų asmenų, atliekant liemens judesius [13]. Skersinis pilvo raumuo yra vienas iš dinaminių stabilizatorių, kuriam būdinga ankstyva aktyvacija, atliekant viršutinių galūnių judesius, tačiau asmenų, kurie jautė apatinės nugaros skausmą aktyvacija vėlavo [48]. Tyrimai parodė, kad pacientai jaučiantys apatinės nugaros dalies skausmą, gali turėti giliųjų liemens raumenų uždelstos veiklos pradžią (pvz., skersinis pilvo raumuo, dauginis raumuo), kai stuburo stabilumas tiriamas dinaminių užduočių metu. Morfologiškai ištyrus asmenis jaučiančius apatinės nugaros dalies skausmą ir sveikus asmenis buvo pastebėtas mažesnis dauginio raumens skerspjūvio plotas ir didesnė procentinė dalis tarpraumeninių riebalų, pasiskirsčiusių tarp dauginio

18 18 raumens, asmenų jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą. Be to, buvo nustatyta kad pacientai kurie jaučia apatinės nugaros dalies skausmą, raumenys linkę labiau įsitempti, kompensuojant stabilumo trūkumus paviršiniais raumenimis [41]. Esant ilgalaikei juosmeninės stuburo dalies sulenktai padėčiai, dauginis raumuo pirmiausia reaguoja spazmu, kuris nustatomas matuojant elektromiografu, bet po 2-3 valandų apkrovos, šis aktyvumas sumažėja ir atsiranda stuburo nestabilumo rizika [30, 38]. Statinė apkrova esant pasilenkus 20-iai minučių, sąlygoja žymų dauginio raumens aktyvumo sumažėjimą, kurio aktyvumas nebeaptinkamas artimiausias 7 valandas [32]. Segmentiniai raumenys - dauginis raumuo, skersinis pilvo raumuo aktyvuojasi apie 50 ms anksčiau nei prasideda judesys, tačiau [27, 57], skausmas trikdo raumenų veikimo mechanizmą [40]. Paviršinių ir giliųjų raumenų koordinavimas pasikeičia esant pasikartojančiam nugaros skausmui. Juosmens dauginio raumens funkcija išnyksta arba sumažėja. Priešingai juosmens dauginio raumens atvejui, paviršinių liemens raumenų veikla dažnai padidėja, nors tai priklauso nuo individualių savybių ir nuo užduočių. Juosmens dauginis raumuo prisideda prie tarpslankstelinių judesių kontrolės. Išnykęs ar sumažėjęs aktyvumas šių raumenų ir kartu padidėjęs aktyvumas didelių paviršinių raumenų yra stuburo apkrovos ir judėjimo pokyčių priežastis, kuri gali prisidėti prie pasikartojančių apatinės nugaros dalies simptomų [21]. Buvo keliamos įvairios hipotezės ir siūlymai paaiškinti pasekmes ir mechanizmus esant apatinės nugaros dalies skausmui, tačiau dauguma jų galima suskirstyti į dvi pagrindines teorijas: pokyčiai atsiradę raumenyse sukelia stuburo skausmą (skausmas - spazmas modelis) ir raumenų aktyvumo pokyčiai, ribojant stuburo judesius (skausmo adaptacijos modelis) [16]. Darant prielaidą, kad pakitęs raumenų aktyvavimo modelis asmenų, jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą (pakitęs aktyvumas, sumažėjęs aktyvumas, nesimetriškas raumenų aktyvumas ir kt.), mokslininkai fiksavo jų raumenų elektrinį aktyvumą elektromiografu įvairiomis sąlygomis (skirtingi raumenų susitraukimo tipai, sudėtingai ir kompleksiniais judesiais) [33, 49, 60, 68]. Gauti rezultatai parodė, kad skersinis pilvo ir dauginis raumuo turi įtakos apatinės nugaros dalies skausmui, taip pat, kad asmenys, jaučiantys apatinės nugaros dalies skausmą lyginant su sveikais turi sumažėjusį pajėgumą aktyvuoti giliuosius raumenis atliekant liemens lenkimą [50], kai kurie mokslininkai pabrėžia, kad skirtumai tarp giliųjų ir paviršinių raumenų aktyvumo, bei raumenų silpnumas gali būti skausmo atsiradimo ir neveiklumo priežastimi [37]. Esant apatinės nugaros dalies skausmui, pastebimi reikšmingi raumenų aktyvumo skirtumai, reaguojant į staigias apkrovas. Vienas tyrėjų pastebėjo [61], kad pridedant išorinę apkrovą užduoties atlikimo metu, padidėja tiesiamojo nugaros raumens, dauginio raumens ir tiesiojo pilvo raumens aktyvumas, tačiau išorinio ar vidinio įstrižinio pilvo raumens aktyvumas nekinta. Pilvo ir tiesiamųjų sinergistų aktyvumo rodikliai sumažėja, tačiau tiesiamojo nugaros raumens aktyvumas daug labiau

19 19 padidėja nei tiesiojo pilvo raumens [33]. Manoma, kad asmenų jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą būdingas didesnis pradinis tiesiamojo nugaros ir tiesiojo pilvo raumens aktyvumas. Tiriant asmenis, jaučiančius apatinės nugaros dalies skausmą, naudojant vaizdo tyrimus magnetinio rezonanso tomografiją ir ultragarsinį vaizdo fiksavimą, parodė pilvo raumenų motorinės kontrolės pakitimus. Skersinio pilvo raumens disfunkcija yra susijusi su didesniu ilgalaikiu apatinės nugaros dalies sergamumu. Rasta, kad asmenų, jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą buvo mažesnis dauginio raumens skerspjūvio plotas, kuris rodo raumens atrofiją lyginant su kitais liemens - dubens raumenimis [23, 24]. 1.3 Skausmo teorijos Kai skauda žmonės juda kitaip. Nors šis teiginys neabejotinas, tačiau veikiantys mechanizmai mažai žinomi. Esamos teorijos yra paprastos ir nors pagrįstos eksperimentais bei klinikiniais tyrimais, tačiau yra daug trūkumų, kurie negali būti tinkamai paaiškinti. Taigi, naujos teorijos yra būtinos. Jose buvo siekiama atsižvelgti į motorinius pokyčius prisitaikant prie skausmo tiek mikro (neuronų), tiek makro (raumenų) lygmenyse, kurie paaiškintų motorinius pokyčius prisitaikant prie skausmo [67] Egzistuojančios teorijos Užburto rato ir skausmo adaptacijos teorijos 3 pav. Užburto rato teorija iškeliama hipotezė, kad raumenų aktyvumas padidėja stereotipinių judesių metu nepriklausomai nuo užduoties, patiriama veikla veda išemijos link, kaupiamos algesic medžiagos, sukeliančios skausmą [72]. 3 pav. Egzistuojančios skausmo teorijos [52]

20 20 Skausmo adaptacijos teorija aiškinama pakitusiu raumenų aktyvumu susijusiu su skausmu. Teorija pagrįsta eksperimentiniais stebėjimais: buvo manoma, kad raumens aktyvumas sumažėja skausmingoje srityje ar sukeliant skausmą, tačiau antagonisto aktyvumas padidėja. Šios adaptacijos metu sumažėja skausmingo judesio amplitudė, greitis, sukeliantys skausmingus judesius ir sumažėja raumenų jėga. Be to, dinaminių kojos judesių metu skausmas sumažina agonisto raumens aktyvumą, tačiau padidina antagonisto aktyvumą. Mikro lygmenyje sumažėja motoneurono (judamojo neurono) iškrovos dažnis (lemiantis raumens jėgą). Skausmo adaptacijos teorijoje pastebima, kad slopinimas ir sužadinimas susijęs su nugaros smegenimis (per interneuronus arba tiesiogiai nuo nociceptorių aferentų iki motoneuronų) arba smegenų kamiene nors mechanizmai nėra aiškiai apibrėžti [14, 28] Esamų teorijų trūkumai Skausmas neturi vienodo poveikio motoriniu jaudrumo keliu. Eksperimentinio nugaros skausmo metu sumažėja motorinių sužadintų potencialų skaičius giliuosiuose pilvo raumenyse (transversus abdominis), bet padidėja motorinių sužadinimo impulsų amplitudė paviršiniuose pilvo raumenyse (obliquus externus abdominis) ir juosmens tiesiamajame raumenyje (erector spinae) [66]. Esant lėtiniam nugaros skausmui, padidėja tiesiamojo nugaros raumens sužadinimo slenkstis. Negalime remtis duomenimis apie esamas modelių prognozes, kad bus vienodas raumenų slopinimas (adaptacija į skausmą) ar palengvinimas (užburtas ratas), kai yra skausmo šaltinis ar produkuojamas skausmingas judesys. Atsakai tarp raumenų ir užduočių skiriasi, tai aprašoma teorijose, siekiant paaiškinant prisitaikymą prie skausmo [69]. Motorinės kontrolės pokyčiai esant skausmui nėra visada vienodi ar nuspėjami. Esamos teorijos prognozuoja stereotipinius pokyčius visų raumenų elgsenoje, bet tyrimų metu tai pastebėta nebuvo. Teorijos esant skausmui taip pat nepaaiškina sumažėjusios ar uždelsto aktyvumo kai kurių giliųjų liemens raumenų, tokių kaip skersinio pilvo ir dauginio raumens. Tai nutinka nepriklausomai nuo judėjimo krypties. Kadangi šie raumenys padeda kontroliuoti stuburo judėjimą, užburto rato teorija gali numatyti, kad jų aktyvumas padidės, siekiant įtverti skausmingą stuburo sritį [42]. Teorijos nepaaiškina pokyčių visuose judesių lygiuose. Skausmo adaptacijos teorija daro tik prognozes dėl valingų judesių ir nepaiso pokyčių kitų automatinių funkcijų tokių kaip padėties kontrolė. Šios teorijos šalininkai teigia, kad skausmas sukelia šiek tiek pakitusias kūno laikysenos funkcijas. Yra įrodymų apie pusiausvyros pokyčius ir visų raumenų numatomus ir reaktyvius laikysenos mechanizmus eksperimentinio ir klinikinio skausmo metu. Teorijos negali paaiškinti jėgos pokyčių, kai motoneuronų aktyvumas sumažėja esant skausmui. Sumažėjęs motoneuronų, įnervuojančių skausmingo raumens raumenines skaidulas,

21 21 iškrovos dažnis buvo aiškinamas tuo, kad turi būti suderinimas su motoneuronų baseino slopinimu pagal adaptacijos į skausmą teoriją [70] Nauja teorija motorinė adaptacija į skausmą Siūloma nauja teorija, grindžiama esamais duomenimis mikro ir makro lygmenyse. Teorija turi penkis pagrindinius elementus, kurie leidžia daryti prielaidą, kad prisitaikymas prie skausmo yra pagrindas sumažinti skausmą ir apsaugoti skaudamą sritį, tai kiek lankstesnis sprendimas nei buvo siūloma anksčiau. Siūloma, kad prisitaikymas prie skausmo apima aktyvumo persiskirstymą raumenyse ir tarp jų (4 pav. ), pakinta mechaninės savybės tokios kaip pakitęs judesys ar sustingimas, vedantis į apsaugojimą nuo tolimesnio skausmo ar sužalojimo, ar gresiančio skausmo ir traumos. Tai nepaaiškinama paprastais dirglumo - jaudrumo pokyčiais, bet apima daugelio lygmenų pokyčius motorinėje sistemoje. Šie pokyčiai gali būti papildyti ar konkurencingi bei turėti trumpalaikę naudą, tačiau turi potencialių ilgalaikių pasekmių, susidariusių dėl tokių veiksnių kaip padidėjusi apkrova, sumažėjęs judrumas, sumažėjęs kintamumas [26]. 4 pav. Aktyvumo persiskirstymas raumenyse [52] Skausmas sukelia pakitusį aktyvumą raumenyje ir tarp raumenų. Motoneuronų impulsai gali būti pasiskirstę raumenyje ar tarp raumenų netolygiai ar individualiai, priklausomai nuo specifinių užduočių, kurių metu siekiama apsaugoti skausmingą sritį nuo tolimesnio skausmo ar traumos. Raumens aktyvumo persiskirstymas suteikia alternatyvų paaiškinimą sumažėjusį motoneuronų iškrovos dažnį esant skausmui. Prieš skausmą ir skausmo metu motoneuronų iškrovos dažnio aktyvumas palaipsniui mažėja arba visiškai nutrūksta. Tai gali pasireikšti vienodai slopinant visą motoneuronų baseiną ir gali būti aiškinama tiesioginiu motoneuronų kaitos pokyčiu, įdarbinant didesnius vienetus, pakeičiant mažesnes jėgas (padidėjęs jėgos dydis kaip išgąsčio atsakas) arba esant pakitusiam aktyvumui raumens viduje veiklos persiskirstymas (geriausia aktyvuoti raumenų

22 22 skaidulas esant konkrečiai jėgos krypčiai, keičiant apkrovos paskirstymą skausmingos struktūros srityje) [53]. Anksčiau įdarbinant didesnius vienetus gali būti naudinga leidžiant spartesnę jėgos plėtrą, kad būtų galima lengviau išvengti grėsmes, pvz., skausmo ar sužalojimo. Nevienodas sužadinimo ir slopinimo impulsų balansas gali tvarkingai sąveikauti įdarbinant, nuo nociceptorių aferentų iki motoneuronų. Kai kuriose kūno sistemose, ypač tose, didelio darbingumo, tokio kaip liemens raumenys, buvo pastebėtas erdvinis aktyvumo persiskirstymas tarp raumenų, pvz., atidėta/sumažėjusi skersinio pilvo raumens veikla lydi kitų pilvo ir nugaros raumenų aktyvumo padidėjimą. Liemens raumenų aktyvumas, esant eksperimentiniam skausmui padidėja skirtingais modeliais. Mechaniniai pokyčiai prisitaikant prie skausmo. Naujos teorijos pagrindinė prielaida ta, kad raumenyje ir tarp raumenų aktyvumo persiskirstymas pakeičia mechaninius susitraukimo rezultatus. Vaikštant - einant normalus krūtinės ląstos ir pilvo priešpriešinis rotacinis judesys (priešinantis rotacijai) pakinta į labiau vieningą judesį klinikinių ir eksperimentinių skausmų atveju pastebimas sustingimas (pvz., poslinkio kontrolė); sumažėjęs liemens judesys pasitinkantis rankos judesį [53]. Prisitaikymas prie skausmo veda į apsaugą nuo skausmo ar traumos ar gresiančio skausmo ir sužalojimo. Raumens viduje ir tarp raumenų vyksta aktyvumo persiskirstymo pokyčiai - mechaninės elgsenos pokyčiai, siekiant apsaugoti nuo tolimesnio skausmo ar sužalojimo ar abiejų. Nervų sistema ieško judėjimo modelio, kuris yra mažiau skausmingas. Padidėjęs liemens sustingimas ir sumažėjęs priešpriešinis krūtinės ląstos ir dubens sukamasis judesys eisenos metu, sąlygoja tai, kad stuburas būtų lyg įtvare ir būtų užkertamas kelias nuolatiniam jautrių įjautrintų struktūrų dirginimui. Naujos teorijos siūloma unikali funkcija, kad nervų sistema turi galimybių spektrą, kuriomis būtų pasiektas apsaugos tikslas, ir tai gali būti įvykdoma padidėjusiu, sumažėjusiu ar persiskirstytu raumenų aktyvumu [71].

23 23 5 pav. Skausmo poveikio mechanizmas [52] Prisitaikymas prie skausmo apima kelis motorinės sistemos lygius. Motoneuronų jaudrumas gali būti padidėjęs, bet kartu sumažėjęs žievės jaudrumas ir padidėjęs tarpžievinis (intracortical) slopinimas. Mechanizmai kiekvienoje vietoje gali būti skirtingi, pavyzdžiui, poveikis stuburui gali būti susijęs su tiesioginiu motorinių nociceptinių aferentų įėjimu ar funkciniu nugaros smegenų plastiškumu - pirminių nociceptorių aferentų impulsais (centrinis jautrinimas), o pokyčiai žievėje gali atsirasti dėl motorinių planavimo pokyčių, tokių kaip apsaugos strategijos numatomo judesio (liemens raumenų sekos aktyvavimas prieš rankos judesį tikintis skausmo grėsmės dar nesant nociceptorių išėjimo arba reorganizavimo žievės regionuose). Prisitaikymas prie skausmo turi trumpalaikę naudą, tačiau yra potencialios ilgalaikės pasekmės 5 pav. Galutinis adaptacijos aspektas yra tas, kad nors adaptacijos trumpalaikis efektas yra apsaugoti nuo tolimesnio skausmo, traumų ar abiejų, prisitaikymas gali turėti pasekmių, kurios gali sukelti papildomų problemų ateityje. Persiskirsčiusi ar padidėjusi raumenų veikla, kaip įtvaras gali apsaugoti skausmingas sritis ūmiu periodu pakeis ar padidins apkrovą skausmingoms dalims ir tai gali

24 24 turėti ilgalaikį neigiamą poveikį, pvz., didelė kaupiamoji apkrova stuburo diskams (sustingstant - įsitempiama kad būtų sukuriamas įtvaro efektas) gali sukelti mechaninius ir fiziologinius diskų pokyčius [53]. 1.4 Raumenų aktyvumo vertinimo metodai Šiandieninė medicina pažengusi išties labai daug, tačiau nuolatinis technikos ir technologijų tobulėjimas lemia vis naujesnių modernesnių pacientų gydimo, ligų diagnozavimo ir jų profilaktikos metodų atsiradimą. Vienas iš būdų identifikuoti pacientų apatinės nugaros dalies skausmą - eisenos analizė. Žmogaus eisena susideda iš chaotiškų, bet ritmiškų ir koordinuotų galūnių, dubens, liemens ir galvos judesių. Esant apatinės nugaros dalies skausmui, asmenims būdingas ankstyvas raumenų nuovargis bei jų eisena lėtesnė lyginant su sveikais [64]. Kitas ankstyvosios ligų diagnostikos (tinkantis ir ligos eigos stebėsenai) metodas raumenų aktyvumo matavimas. Šis matavimas leidžia nustatyti įvairius, plika akimi dažnai nepastebimus raumenų veiklos sutrikimus, būdingus vienai ar kitai ligai. Elektromiografu matuojamas elektrinis raumenų aktyvumas, kuris dažnai naudojamas siekiant nustatyti raumenų nuovargio pradžią [64] Elektromiografija Elektromiografija (dar kitaip žinoma trumpiniu EMG) yra raumenų ar raumens skaidulos elektrinio aktyvumo, susijusio su raumenų susitraukimu, matavimas. Elektromiogramos registruojamos paviršiniais elektrodais, uždedamais ant odos virš raumens arba adatiniais vieliniais elektrodais, smeigiamais į raumenį. Bendrų EMG signalų dažniai svyruoja nuo 1 iki 2000 Hz. Matuojant paviršiniais elektrodais medianinis dažnis būna apie Hz. Paprastai elektromiograma esant atpalaiduotam ir įtemptam raumeniui atrodo taip, kaip pateikta 6 pav.: matomas aiškus raumens aktyvumo amplitudės skirtumas (kai raumuo aktyvuotasamplitudė išauga) [76].

25 25 6 pav. Užfiksuotos raumens elektromiogramos vaizdas [76] Elektromiografai raumenų aktyvumui stebėti naudojami dažniausiai, kadangi tai vienas paprasčiausių ir pigiausių (reikalingos įrangos atžvilgiu) būdų tyrimams atlikti. Nepaisant to, jog esminiai veikimo principai visų elektromiografų yra vienodi, tačiau esama ir skirtumų, kurie priklauso nuo įrangos panaudojimo specifikos, bei, žinoma, kainos. 7 pav. Elektromiografo veikimo principas [76] Praktiškai kiekvienas elektromiografas privalo turėti (7 pav.) elektrodus (raumenų biopotencialų fiksavimui), analoginį stiprinimo bloką (biopotencialų amplitudžių sustiprinimui ir išskyrimui) ir duomenų registravimo įrenginį (signalo fiksavimui analoginėje arba skaitmeninėje formoje) [78] Liemens dubens stabilumo matavimo metodika Liemens dubens stabilumas nustatomas naudojant prietaisus, primenančius kraujospūdžio matuoklius. Taip yra dėl panašios prietaisų sandaros. Liemens dubens stabilumo matuoklis sudarytas iš rankinės pompos, slėgio sistemoje matuoklio ir trijų kamerų pagalvėlės, kuri dedama po atitinkama tiriamojo kūno vieta. Firmos Chattanooga Group raumenų stabilumo matavimo įrenginys Stabilizer pavaizduotas žemiau esančiame 8 pav. :

26 26 8 pav. Stabilizer prietaisas [65] Matuojant liemens dubens stabilumą oro slėgis sistemoje kinta raumenims neišlaikant pastovios padėties pvz.: gulint ant pilvo ir laikant iškeltą koją, kai tuo tarpu matuoklio pagalvėlė padėta po tiriamojo pilvu. Tikslas yra išlaikyti, kuo stabilesne pozą, kurioje atliekamas tyrimas [54]. Esant apatinės nugaros dalies skausmui, juosmeninės stuburo dalies stabilizuojančių giliųjų raumenų funkcijos sutrikimai dažnai tiriami, naudojant Stabilizer [58]. Tačiau prietaisas savo pirminiame pavidale fiksuoja tik slėgio pokyčius, kurie beje, gali kisti, o tai sudaro gana didelių sunkumų siekiant tikslesnio rodmenų fiksavimo ir užrašymo. Norint įsitikinti ar slėgio pokyčiai tikrai susiję su giliųjų pilvo raumenų aktyvumo pokyčiais siūloma palpuoti tam tikrą pilvo sritį prie priekinio klubo dyglio ir, žinoma, tenka sekti testavimui skirtą laiką ir judesio atlikimo taisyklingumą. Taigi tai tikrai nėra labai paprasta.

27 27 TYRIMO METODIKA 2.1 Tyrimo organizavimas Tyrimas atliktas vienoje iš Kauno miesto poliklinikų. Tyrimui atlikti 2012 metų gruodžio 20dieną buvo gautas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas (5 priedas). Taip pat gauti tiriamųjų sutikimai dalyvauti tyrime. 2.2 Kontingentas Tyrime dalyvavo 62 tiriamieji (28 vyrai ir 34 moterys). Tiriamieji darbingo amžiaus žmonės, apsilankę poliklinikoje, kurie pagal atliktos anketos klausimus (1 priedas) buvo suskirstyti į dvi grupes (1 lentelė). Asmenys priskirti tiriamajai grupei turėjo nurodyti jaučiamo skausmo lokalizaciją skausmas žemiau šonkaulių lankų ir aukščiau sėdmenų raukšlių be skausmo kojose. Asmenys, jaučiantys skausmą apatinėje nugaros dalyje (n=30; 13 vyrų, 17 moterų) Asmenys, nejaučiantys skausmo apatinėje nugaros dalyje (n=32; 15 vyrų, 17 moterų) Reikšmingumo lygmuo (p<0,05) 1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse Kūno masės indeksas Amžiaus vidurkis (KMI ± SEM standartinė (amžiaus intervalas [18-54]) vidurkio įverčio paklaida) 25,33±0,32 kg/m² 35 m 24,24±0,67 kg/m² 33 m p 0,05 p 0,05 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis Lietuvoje iki 1995 m darbingo amžiaus gyventojų grupei priklausė

28 m vyrai ir moterys. Nuo 1995 m darbingas amžius ilginamas 2 mėn. per metus vyrams ir 4 mėn. per metus moterims. 2.3 Tyrimo metodai Anketinė apklausa Anketinė apklausa buvo atliekama, naudojant nusiskundimų dėl apatinės nugaros dalies skausmo ir gyvenimo veiklos sutikimų klausimynus bei žodinę skaitinę skausmo skalę (1-4 priedas). Naudoti klausimynai skirti išsiaiškinti, kokia skausmo specifika, ar skausmas riboja kasdienę veiklą bei susieti šias esamas apatinės nugaros dalies problemas su fizinės veiklos aktyvumu Sinchroninis elektromiografinis raumenų aktyvumo ir liemens stabilumo slėgio matavimo prietaisu Stabilizer su diferenciniu slėgio jutikliu tyrimas Naudojamas keturių kanalų elektromiografas (EMG) su diferenciniu slėgio jutikliu skirtas keturių pasirinktinių raumenų bioelektrinio aktyvumo ir liemens dubens stabilumo matavimui bei vienalaikiam gaunamų rezultatų fiksavimui duomenų laikmenoje. Raumenų aktyvumo matavimo principas paremtas vietinių tiriamojo paviršinio raumens biopotencialų, susidarančių aktyvuojant (įtempiant) raumenį, skirtumu. Šis elektrinis skirtumas leidžia įvertinti raumens aktyvavimo amplitudę pagal biopotencialų elektrinius signalus, susidarančius raumens skaidulose. Norint užfiksuoti minėtus elektrinius signalus reikalingi paviršiniai elektrodai (klijuojami ant tiriamojo raumens odos paviršiuje), jungiamieji kabeliai (nuo elektrodų iki analoginių signalų stiprintuvo) ir analoginių signalų stiprintuvas. Visos šios pakopos leidžia suformuoti apčiuopiamą elektrinį signalą, leidžiantį atlikti tolimesnius matavimus ir naudingo signalo apdorojimą. EMG signalo dažnių ruožas platus nuo 0 iki 500Hz, tačiau naudingas EMG signalo ruožas yra nuo 50 iki 150Hz. Elektroninės grandinės bei filtrai, realizuoti analoginių signalų stiprintuve leidžia išskirti švariausią ir informaciniu pobūdžių naudingiausią EMG signalo sritį apie 106Hz. Diferencialinis slėgio jutiklis, esantis matuoklyje, reikalingas tam, kad būtų galima užfiksuoti liemens stabilumo pokyčius, prie matuoklio prijungiant pneumatinį stabilizer prietaisą. Diferencinis slėgio jutiklis naudojamas vietoj absoliutinio todėl, kad būtų eliminuota adityvioji paklaida, kuri gali atsirasti atliekant matavimus esant skirtingam atmosferos slėgiui.

29 29 Analoginiai signalai, kurie gaunami analoginio signalų stiprintuvo bei diferencinio slėgio jutiklio pagalba, toliau yra apdorojami ir išsaugomi skaitiniu pavidalų į išorinę duomenų laikmeną (Secure Digital standarto atminties kortelę). Kiekvienas matavimas ir jo duomenys išsaugomi į atskiras duomenų rinkmenas, kurios pavadinimas ir nurodo matavimo testo numerį (Pvz.: 10_MATAVIMAS.txt). Tekstinės rinkmenos pavidalas (plėtinys.txt) užtikriną lengvą duomenų apdorojimą, kopijavimą ir panaudojimą bet kokia programa (Excel, Matlab ir pan.). Apdorojus duomenis pasirinkta programa, galima grafiškai viename laike stebėti keturių raumenų elektrinio aktyvumo bei slėgio kitimo pokyčius, atliekant skirtingus pratimus testus. (9 pav.) 9 pav. Elektromiografo su diferenciniu slėgio jutikliu ir Stabilizer komplektas Naudoti vienkartiniai apvalios formos elektrodai, 4 cm x 4 cm, kiekvieno elektrodo diametras 1 cm, o tarpelektrodinis tarpas 3 cm. Vieta elektrodui tvirtinti paruošiama skutimosi peiliuku pašalinant plaukus bei odą dezinfekuojant spiritu, tokiu būdu kokybiškiau pritvirtinimas elektrodas. Elektrodai buvo tvirtinami ant šių raumenų (10 pav.): 1. Skersinis pilvo raumuo (lot. m. transversus abdominis) elektrodai dedami 2cm aukščiau nuo gaktikaulio, į šoną (lateraliai) nuo vidurio linijos ir lygiagrečiai (paraleliai) su gaktikaulio viršutine šaka, pagal skaidulų kryptį [43]. 2. Tiesiojo pilvo raumens (lot. m. rectus abdominis) apatinė dalis elektrodai dedami viduryje tarp gaktikaulio ir bambos pagal skaidulų kryptį [74].

30 30 3. Dauginio raumens (lot. m. multifidus) elektrodai tvirtinami 2-3cm į šoną (lateraliai) nuo 5-ojo juosmeninio slankstelio keterinės ataugos pagal skaidulų ėjimo kryptį [22, 47]. 4. Tiesiamojo nugaros raumens (lot. m. erector spinae) juosmeninė dalis elektrodai tvirtinami 2-3cm į šoną (lateraliai) nuo 3-iojo juosmeninio slankstelio keterinės ataugos pagal skaidulų ėjimo kryptį [59]. 5. Įžeminti skirtas viengubas elektrodas tvirtinamas ant 9-ojo krūtininio slankstelio keterinės ataugos. 10 pav. Elektrodų tvirtinimo vietos: ĮE įžeminimo elektrodas, ES tiesiamojo nugaros raumens juosmeninė dalis, MM dauginis raumuo, RA tiesiojo pilvo raumens apatinė dalis, TA skersinis pilvo raumuo Maksimaliam valingam testuojamų raumenų susitraukimui pasiekti naudoti judesiai: 1. Liemens lenkimas gulint ant nugaros. 2. Gulint ant nugaros kosėjama, siekiant maksimaliai susitraukti skersiniam pilvo raumeniui. 3. Liemens tiesimas gulint ant pilvo. 4. Šlaunų tiesimas gulint ant nugaros Testų protokolas Tiriamųjų buvo prašoma atlikti 10 testų skirtingose padėtyse: gulint ant pilvo, gulint ant šono, gulint ant nugaros. Atliekant visus šiuos testus buvo matuojami slėgio pokyčiai, dedant trijų kamerų pagalvėlę gulint ant pilvo - ties apatine pilvo dalimi, prietaiso pagalvėlė pripučiama iki 70 mmhg, gulint ant šono ties juosmeniu, prietaiso pagalvėlė pripučiama iki 40 mmhg, gulint ant nugaros - ties juosmenine nugaros dalimi, prietaiso pagalvėlė pripučiama iki 40 mmhg [65]. Tiriamieji buvo instruktuoti, kaip teisingai atlikti užduotis, paaiškinta, kurioje padėtyje reikia išlaikyti slėgio rodyklę stengtis kiek įmanoma labiau ją išlaikyti pradinėje padėtyje. Galima testų atlikimo paklaida ± 10 mmhg nuo pradinės rekomenduojamos normos [44, 46, 65].

31 31 Kiekviena užduotis buvo atliekama po du kartus. Užduoties atlikimo metu, tiriamieji matė slėgio rodyklės kitimą, užduotį turėjo atlikti stengiantis, kad slėgio rodyklės padėtis kistų kiek galima mažiau. Tarp užduoties kartojimo buvo daroma 15s pertrauka Testas nr. 1 Izoliuotas skersinio pilvo raumens aktyvavimas (11 pav.) 11 pav. Testas nr. 1 Izoliuotas skersinio pilvo raumens aktyvavimas Pradinė padėtis gulint ant pilvo, tiriamųjų buvo prašoma atsigulti ant pilvo taip, kad kaklas, galva ir pečiai būtų atpalaiduoti vidurio linijoje, rankos išilgai priglaustos prie liemens, prašoma, nesulaikant kvėpavimo, lėtai įtraukti apatinę pilvo dalį, vengiant pečių, nugaros, klubų ir dubens judesių ir šią padėtį išlaikyti mažiausiai 5 s Testas nr. 2 Šlaunies tiesimas sulenkta 90 blauzda (12 pav.) 12 pav. Testas nr. 2 Šlaunies tiesimas sulenkta 90 blauzda

32 32 Pradinė padėtis gulint ant pilvo, rankos išilgai liemens, sulenkti blauzdą 90 ir tiesti šlaunį iki maksimalios amplitudės ar skausmo Testas nr. 3 Šlaunies tiesimas tiesia blauzda (13 pav.) 13 pav. Testas nr. 3 Šlaunies tiesimas tiesia blauzda Pradinė padėtis gulint ant pilvo, rankos išilgai liemens, atliekamas blauzdos tiesimas iki maksimalios amplitudės ar skausmo Testas nr. 4 Šlaunies atitraukimas sulenkta 90 blauzda (14 pav.) 1414 pav. Testas nr. 4 Šlaunies atitraukimas sulenkta 90 blauzda Pradinė padėtis gulint ant šono, viena ranka po galva, kita atremta į pagrindą, apatinė koja sulenkta per kelio sąnarį, viršutinės kojos blauzda sulenkiama 90, atliekamas šlaunies atitraukimas iki maksimalios amplitudės ar skausmo.

33 Testas nr. 5 Šlaunies atitraukimas tiesia blauzda (15 pav.) pav. Testas nr. 5 Šlaunies atitraukimas tiesia blauzda Pradinė padėtis gulint ant šono, viena ranka po galva, kita atremta į pagrindą, apatinė koja sulenkta per kelio sąnarį, viršutinė koja tiesi, atliekamas šlaunies atitraukimas iki maksimalios amplitudės ar skausmo Testas nr. 6 Šlaunies tiesimas lenkimas (16 pav.) 16 pav. Testas nr. 6 Šlaunies tiesimas lenkimas Pradinė padėtis gulint ant nugaros, rankos išilgai liemens, kojos dubens plotyje sulenktos per kelio sąnarius, atliekamas šlaunų tiesimas lenkimas, neatkeliant kulno nuo paviršiaus.

34 Testas nr. 7 Šlaunies lenkimas sulenkta blauzda (17 pav.) pav. Testas nr. 7 Šlaunies lenkimas sulenkta blauzda Pradinė padėtis gulint ant nugaros, rankos išilgai liemens, kojos dubens plotyje sulenktos per kelio sąnarius, atliekamas šlaunies lenkimas iki maksimalios amplitudės ar skausmo Testas nr. 8 Šlaunų lenkimas sulenktomis blauzdomis (18 pav.) 18 pav. Testas nr. 8 Šlaunų lenkimas sulenktomis blauzdomis Pradinė padėtis gulint ant nugaros, rankos išilgai liemens, kojos dubens plotyje sulenktos per kelio sąnarius, atliekamas šlaunų lenkimas iki maksimalios amplitudės ar skausmo.

35 Testas nr. 9 Šlaunies lenkimas tiesia blauzda (19 pav.) pav. Testas nr. 9 Šlaunies lenkimas tiesia blauzda Pradinė padėtis gulint ant nugaros, rankos išilgai liemens, kojos dubens plotyje, atliekamas šlaunies lenkimas tiesia blauzda iki maksimalios amplitudės ar skausmo Testas nr. 10 Šlaunų lenkimas tiesiomis blauzdomis (20 pav.) 20 pav. Testas nr. 10 Šlaunų lenkimas tiesiomis blauzdomis Pradinė padėtis gulint ant nugaros, rankos išilgai liemens, kojos dubens plotyje, atliekamas šlaunų lenkimas tiesiomis blauzdomis iki maksimalios amplitudės ar skausmo Matematinė statistinė analizė Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS 19.0 statistinės analizės paketu. Rezultatai pateikiami apskaičiuotais vidurkiais su standartiniais nuokrypiais (vid.± SEM).

36 36 Nepriklausomų ir priklausomų imčių palyginimui buvo naudojamas Stjudento t testas. Duomenų skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

37 37 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 3.1 Apatinės nugaros dalies skausmo pasiskirstymas tarp tiriamųjų (anketinių duomenų apie nugaros skausmą aptarimas) Visi asmenys, dalyvavę tyrime turėjo atlikti anketinę apklausą apie apatinės nugaros dalies skausmo specifiką, lokalizaciją bei gyvenimo veiklos ypatumus. Atlikus anketinę apklausą, pagal gautus rezultatus visi tirti asmenys buvo suskirstyti į dvi grupes: asmenys, kurie jautė apatinės nugaros dalies skausmą į tiriamąją grupę, asmenys, kurie nejautė apatinės nugaros dalies skausmo į kontrolinę grupę. Anketinėje apklausoje didelis dėmesys buvo skiriamas vertinti fizinį darbo sunkumą, pagal gautus duomenis, rezultatai pateikti 2 lentelėje. 2 lentelė. Fizinio darbo sunkumo pasiskirstymas grupėse Fizinis darbo sunkumas Asmenys, nejaučiantys skausmo apatinėje nugaros dalyje (kontrolinė grupė n=32) Asmenys, jaučiantys apatinės nugaros dalies skausmą (tiriamoji grupė n=30) Sėdimas 8 (26,7 proc.) 6 (18,8 proc.) Lengvas 9 (30,0 proc.) 5 (15,6 proc.) Vidutinis 8 (26,7 proc.) 12 (37,5 proc.) Sunkus 5 (16,7 proc.) 9 (28,1 proc.) 2 lentelė vaizduoja fizinio darbo sunkumo pasiskirstymą grupėse (proc.): sėdimas, lengvas, vidutinis ir sunkus darbas. Pateiktos fizinio darbo sunkumo charakteristikos būdingos abiem grupėms. Iš pateiktų duomenų matome, kad tiriamosios grupės (asmenys, jaučiantys skausmą apatinėje nugaros dalyje) didžioji dalis asmenų dirba vidutinio sunkumo ir sunkų fizinį darbą, 37,5 proc. ir 28,1 proc. atitinkamai. Tuo tarpu, kontrolinėje grupėje (asmenys, nejaučiantys apatinės nugaros dalies skausmo) didesnioji asmenų dalis dirba lengvą ir sėdimo pobūdžio fizinį darbą, 30,0 proc. ir 26,7 proc. atitinkamai.

38 3.1.1 Skausmo apatinėje nugaros dalyje pobūdžio specifika 38 Nagrinėjamoje anketoje apie apatinės nugaros dalies skausmą, atsakyti klausimai aktualūs tik tiriamajai grupei, todėl aptarsime gautus rezultatus apie apatinės nugaros dalies skausmo specifiką. 21 pav. Vaizduoja skausmo atsiradimo pradžios pasiskirstymą. 19 proc. 25 proc. 56 proc. Savaitės laikotarpiu Prieš 1-2 savaites Prieš mėnesį ir anksčiau 21 pav. Skausmo apatinėje nugaros dalyje atsiradimo pradžia 21 pav. matoma, kad apatinės nugaros dalies skausmo atsiradimo pradžia įvairi, pagal skausmo tęsimosi trukmę jaučiamas skausmas gali būti skirstomas į ūmų ir lėtinį. Daugelis tiriamųjų ignoruoja ūmų skausmo periodą, nesikreipdami į specialistus jį gydyti, o patys malšiną skausmą vartodami medikamentus. Iš klausimo: Ar vartojate medikamentus gautų rezultatų pastebima, kad beveik visi asmenys vartoja medikamentus skausmui malšinti, išskyrus trys asmenys, jaučiantys silpną skausmą nenurodė jų vartojantys, o visi kiti 2 asmenys, jaučiantys silpną skausmą ir 21 jaučiantys vidutinio intensyvumo skausmą nurodė vartojantys medikamentus retai, o 6 jaučiantys stiprų skausmą nurodė vartojantys medikamentus kasdien. Vartojant medikamentus skausmas tik nuslopinamas, bet nėra ieškoma ir šalinama skausmo sukelta priežastis, todėl ūmus skausmas dažniausiai tampa lėtiniu ar dažnai pasikartojančiu. Pateikus anketoje klausimą: Kaip dažnai kartojasi skausmas apatinėje nugaros dalyje?, net 72% apklaustųjų nurodė, kad skausmas apatinėje dalyje kartojasi dažniau nei du tris kartus per metus.

39 39 19 proc. 15 proc. 22 pav. Skausmo intensyvumas 66 proc. Silpnas Vidutinis Stiprus Daugelis jų nurodė jaučiantys vidutinio intensyvumo skausmą, kiti stipraus arba silpno pobūdžio skausmą (22 pav.). Skausmo intensyvumas balais buvo vertinamas naudojant skaitmeninę ir žodinę analogines skausmo intensyvumo skales (žiūrėti 4 priedas). Skaitinę skalę sudaro dešimt balų, iš kurių 0 kai skausmo nėra, o 10- pats didžiausias įsivaizduojamas skausmas. Penki tiriamieji (15 proc.) jaučiamą skausmą įvertino 2-3 balais (silpnas skausmas), dvidešimt vienas tiriamasis (66proc.) 5 balais (vidutinis skausmas) ir šeši tiriamieji (19 proc.) 7-8 balais (stiprus skausmas). Kitas labai svarbus klausimas paros metas, kada jaučiamas intensyviausias skausmas apatinėje nugaros dalyje. 23 pav. matoma, kad didžioji dalis tiriamųjų intensyviausią skausmą jaučia judesių metu (einant, bėgant, sportuojant ir kt.) ir vakare, kiti tiriamieji nurodo intensyviausią skausmą jaučiantys naktį, keičiant padėtį (verčiantis lovoje, stojantis iš sėdimos padėties, lenkiantis pirmyn, staiga kryptelėjus ir pan.) ir vidurdieny.

40 40 19 proc. 9 proc. 25 proc. 31 proc. 16 proc. Vidurdieny Vakare Naktį Judesių metu Keičiant padėtį 23 pav. Kuriuo paros metu jaučiate intensyviausią skausmą apatinėje nugaros dalyje? Skausmas mūsų gyvenime užima svarbų vaidmenį, kadangi jo intensyvumas gali riboti kasdienę veiklą ar mėgstamus užsiėmimus. Apatinės nugaros dalies skausmo atsiradimas dažnai tampa pagrindinis veiksnys, sąlygojantis fizinio aktyvumo, mobilumo sumažėjimą. Anketoje buvo pateiktas klausimas: Dėl juosmens skausmo didesnę laiko dalį būnu namuose, į kurį 57 proc. tiriamųjų atsakė taip, o likusi dalis ne. Kitas aktualus klausimas: Dėl juosmens skausmo aš vengiu sunkaus darbo namuose, į šį klausimą net 70 proc. tiriamųjų nurodė teigiamą atsakymą taip. Dar vienas svarbus skausimas, apibūdinantis tiriamųjų kasdienę veiklą bei mobilumą, tai: Dėl juosmens skausmo didesnę dalį laiko praleidžiu lovoje 37 proc. nurodė, kad jiems būdingas šis teiginys. Apatinės nugaros dalies skausmas dažnai tampa nedarbingumo priežastimi, kurį sunku diagnozuoti ir gydyti nepaisant gausėjančių priemonių [29]. 3.2 Liemens paviršinių ir giliųjų raumenų elektrinio aktyvumo bei liemens stabilumo pasiskirstymas tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse Moksliniuose tyrimuose bei klinikinėje praktikoje, siekiant įvertinti raumenų elektrinį aktyvumą naudojami įvairūs elektromiografai. Dėka jų, galima pamatyti, kurie raumenys dominuoja tam tikros užduoties testo metu.

41 41 Elektromiografija plačiai naudojama paviršinių bei giliųjų elektrinio aktyvo vertinime esant įvairiems sutrikimams, esant apatinės nugaros dalies skausmui. Vieni autoriai [18] akcentuoja raumenų elektrinio aktyvumo pasiskirstymo sutrikimus esant apatinės nugaros dalies skausmui, kiti savo tyrimuose, tiriant asmenis esant apatinės nugaros dalies skausmui labiau akcentuoja sutrikusią liemens stabilumo funkciją [5]. Baigiamasis darbas atliktas kombinuotai sujungiant tiek raumenų elektrinio aktyvumo, tiek liemens stabilumo funkcijos vertinimą. Pirma aptarsime paviršinių ir giliųjų raumenų elektrinį aktyvumą, kadangi esant apatinės nugaros dalies skausmui manoma, kad paviršiniai nugaros ir pilvo raumenys labiau įsitempę lyginant su giliaisiais, paviršiniai raumenys perima giliųjų raumenų stabilizacinę funkciją, todėl tiek pilvo tiek nugaros gilieji raumenys tampa mažiau aktyvūs lyginant su pilvo ir nugaros paviršiniais raumenimis [13]. Šio tyrimo metu darome prielaidą, kad asmenų jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą nugaros paviršiniai raumenys dominuoja giliųjų atžvilgiu nugaros tiesiamojo raumens juosmeninės dalies elektrinis aktyvumas didesnis nei nugaros dauginio raumens, tiesiojo pilvo raumens apatinės dalies elektrinis aktyvumas didesnis nei skersinio pilvo raumens. 24 pav. vaizduoja liemens giliųjų ir paviršinių raumenų elektrinio aktyvumo pasiskirstymą atliekant izoliuotą skersinio pilvo raumens aktyvavimą (testas nr.1) tiek tiriamojoje (asmenys, jaučiantys apatinės nugaros dalies skausmą), tiek kontrolinėje grupėje (asmenys, nejaučiantys skausmo apatinėje nugaros dalyje). Kontrolinės grupės asmenų, atlikusių šį testą gauta, kad skersinio pilvo raumens elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo maksimalaus valingo raumens susitraukimo (MVRS) buvo didesnis lyginant su tiesiojo pilvo raumens apatinės dalies elektrinio aktyvumo amplitudės santykiu nuo MVRS, (p<0,05), o dauginio raumens elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS didesnis lyginant su tiesiamojo nugaros raumens juosmeninės dalies elektrinio aktyvumo amplitudės santykiu nuo MVRS, (p<0,05).

42 42 24 pav. Liemens paviršinių ir giliųjų raumenų elektrinio aktyvumo pasiskirstymas, atliekant izoliuoto skersinio pilvo raumens aktyvavimą (testas nr.1) tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse Asmenų jautusių apatinės nugaros dalies skausmą tiriamojoje grupėje paviršinių ir giliųjų raumenų elektrinio aktyvumo pasiskirstymas buvo toks: skersinio pilvo raumens elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS buvo mažesnis lyginant su tiesiojo pilvo raumens apatinės dalies elektrinio aktyvumo amplitudės santykiu nuo MVRS, (p<0,05), o dauginio raumens elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS mažesnis lyginant su tiesiamojo nugaros raumens juosmeninės dalies elektrinio aktyvumo amplitudės santykiu nuo MVRS, (p<0,05). Atliekant šlaunies tiesimą sulenkta 90 kampu (testas nr.2) ir šlaunies tiesimą tiesia blauzda (testas nr.3) gulint ant pilvo 25 pav. kontrolinėje grupėje asmenų nejaučiančių skausmo apatinėje nugaros dalyje, gauti tokie rezultatai: tiesiamojo nugaros raumens juosmeninės dalies elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS buvo mažesnis lyginant su dauginio raumens elektrinio aktyvumo amplitudės santykiu nuo MVRS, (p<0,05) bei tiesiojo pilvo raumens apatinės dalies elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS buvo mažesnis lyginant su skersinio pilvo raumens elektrinio aktyvumo amplitudės santykiu, (p<0,05).

43 43 25 pav. Liemens paviršinių ir giliųjų raumenų elektrinio aktyvumo pasiskirstymas tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse, atliekant testus gulint ant pilvo (testai nr.2, nr.3) (ES tiesiamojo nugaros raumens juosmeninė dalis, MM dauginis raumuo, RA tiesiojo pilvo raumens apatinė dalis, TA skersinis pilvo raumuo) Tiriamojoje grupėje, kurią sudaro asmenys jaučiantys apatinės nugaros dalies skausmą, atliekant abu šiuos testus 25 pav. buvo gauta, jog tiesiamojo nugaros raumens juosmeninės dalies elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS yra didesnis nei dauginio raumens elektrinio aktyvumo amplitudės santykis, (p<0,05), o tiesiojo pilvo raumens apatinės dalies elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS didesnis lyginant su skersinio pilvo raumens elektrinio aktyvumo amplitudės santykiu nuo MVRS, (p<0,05). 26 pav. vaizduoja liemens paviršinių ir giliųjų raumenų elektrinio aktyvumo pasiskirstymą, atliekant testus: šlaunies atitraukimą sulenkta 90 blauzda (testas nr.4), šlaunies atitraukimą tiesia blauzda (testas nr. 5) gulint ant šono, tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse.

44 44 26 pav. Liemens paviršinių ir giliųjų raumenų elektrinio aktyvumo pasiskirstymas tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse, atliekant testus gulint ant šono (testai nr.4, nr.5) (ES tiesiamojo nugaros raumens juosmeninė dalis, MM dauginis raumuo, RA tiesiojo pilvo raumens apatinė dalis, TA skersinis pilvo raumuo) Kontrolinėje grupėje asmenys, kurie nejaučia skausmo apatinėje nugaros dalyje, atliekant šiuos testus 26 pav., tiesiamojo nugaros raumens juosmeninės dalies elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS mažesnis lyginant su dauginio raumens elektrinio aktyvumo amplitudės santykiu nuo MVRS, (p<0,05), bei tiesiojo pilvo raumens apatinės dalies elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS mažesnis lyginant su skersinio pilvo raumens aktyvumu, (p<0,05). Tiriamojoje grupėje (asmenys jaučiantys skausmą apatinėje nugaros dalyje), atliekant šiuos testus raumenų elektrinio aktyvumo pasiskirstymas buvo toks: tiesiamojo nugaros raumens juosmeninės dalies ir tiesiojo pilvo raumens elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS didesnis lyginant su dauginio raumens ir skersinio pilvo raumens elektrinio aktyvumo amplitudės santykiu nuo MVRS atitinkamai, (p<0,05). Žemiau pateiktame 27 pav. vaizduojama liemens paviršinių ir giliųjų raumenų elektrinio aktyvumo pasiskirstymas, atliekant testus gulint ant nugaros (šlaunies tiesimą lenkimą (testas nr.6), šlaunies lenkimą sulenkta blauzda (testas nr.7), šlaunų lenkimą sulenktomis blauzdomis (testas nr.8)) tiek kontrolinėje (asmenys nejaučiantys skausmo apatinėje nugaros dalyje), tiek tiriamojoje (asmenys jaučiantys skausmą apatinėje nugaros dalyje) grupėse.

45 45 27 pav. Liemens paviršinių ir giliųjų raumenų elektrinio aktyvumo pasiskirstymas tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse, atliekant testus gulint ant nugaros (testai nr.6, nr.7, nr.8) (ES tiesiamojo nugaros raumens juosmeninė dalis, MM dauginis raumuo, RA tiesiojo pilvo raumens apatinė dalis, TA skersinis pilvo raumuo) Asmenų, nejaučiančių skausmo apatinėje nugaros dalyje visų trijų testų metu 27 pav., tiesiamojo nugaros raumens juosmeninės dalies ir tiesiojo pilvo raumens apatinės dalies elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS buvo mažesnis lyginant su dauginio raumens ir skersinio pilvo raumens elektrinio aktyvumo amplitudės santykiu nuo MVRS atitinkamai, (p<0,05). Tuo tarpu, asmenų jautusių skausmą apatinėje nugaros dalyje, tiesiamojo nugaros raumens juosmeninės dalies ir tiesiojo pilvo raumens apatinės dalies elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS buvo didesnis lyginant su dauginio raumens ir skersinio pilvo raumens elektrinio aktyvumo amplitudės santykiu nuo MVRS atitinkamai, (p<0,05). Atliekant šlaunies lenkimą tiesia blauzda (testas nr.9) ir šlaunų lenkimą tiesiomis blauzdomis (testas nr.10) gulint ant nugaros, gautus rezultatus vaizduoja 28 pav. Iš jo matoma, kad asmenų nejaučiančių skausmo apatinėje nugaros dalyje, liemens paviršinių raumenų elektrinis aktyvumas mažesnis, lyginant su liemens giliųjų raumenų elektriniu aktyvumu, (p<0,05), t.y., tiesiamojo nugaros raumens juosmeninės dalies ir tiesiojo pilvo raumens apatinės dalies elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS mažesnis lyginant su dauginio raumens ir skersinio pilvo raumens elektrinio aktyvumo amplitudės santykiu nuo MVRS atitinkamai, (p<0,05).

46 46 28 pav. Liemens paviršinių ir giliųjų raumenų elektrinio aktyvumo pasiskirstymas tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse, atliekant testus gulint ant nugaros (testai nr.9, nr.10) (ES tiesiamojo nugaros raumens juosmeninė dalis, MM dauginis raumuo, RA tiesiojo pilvo raumens apatinė dalis, TA skersinis pilvo raumuo) Tuo tarpu, asmenų jautusių apatinės nugaros dalies skausmą, atliekant šiuos testus 28 pav. gauta, kad tiesiamojo nugaros raumens juosmeninės dalies ir tiesiojo pilvo raumens apatinės dalies elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS didesnis lyginant su dauginio raumens ir skersinio pilvo raumens elektrinio aktyvumo amplitudės santykiu nuo MVRS atitinkamai, (p<0,05). Iš gautų rezultatų pastebima, kas asmenų jautusių apatinės nugaros dalies skausmą, atliekant visus testus skirtingose pradinėse padėtyse dominavo paviršinių raumenų aktyvumas lyginant su giliųjų raumenų elektriniu aktyvumu, tuo tarpu, kontrolinėje grupėje, kurią sudarė asmenys nejautę skausmo, pastebimas giliųjų raumenų aktyvumo dominavimas lyginant su paviršiniais raumenimis. Galima manyti, kad skausmas turėjo įtakos gautų rezultatų pasiskirstymui, kadangi paviršiniai raumenys labiau įsitempia, siekiant apsisaugoti nuo gresiamo skausmo. Atliekant visus skirtingus testus (10 testų), buvo vertinama, ar testo metu yra išlaikomas liemens stabilumas (3 lentelė), galima testų atlikimo paklaida ± 10 mmhg nuo pradinės rekomenduojamos normos [44, 46, 65].

47 3 lentelė. Liemens stabilumo išlaikymo procentinis pasiskirstymas, tiriamųjų grupėse, skirtingų testų metu 47 Testas nr. 1 Testas nr. 2 Testas nr. 3 Testas nr. 4 Testas nr. 5 Testas nr. 6 Testas nr. 7 Testas nr. 8 Testas nr. 9 Testas nr. 10 Asmenys, jaučiantys apatinės nugaros dalies skausmą Asmenys, nejaučiantys apatinės nugaros dalies skausmo 37,6 proc. 53,1 proc. 46,6 proc. 59,37 proc. 56,6 proc. 65,6 proc. 40,0 proc. 46,8 proc. 37,6 proc. 53,1 proc. 86,6 proc. 93,7 proc. 30,0 proc. 34,3 proc. 13,3 proc. 21,8 proc. 23,3 proc. 31,2 proc. 13,3 proc. 21,8 proc. Gauti rezultatai pateikti 3 lentelėje, kurie atspindi, kuri procentinė dalis asmenų, jautusių apatinės nugaros dalies skausmą tiriamosios grupės ir kuri procentinė dalis asmenų, nejautusių apatinės nugaros dalies skausmo kontrolinės grupės išlaikė liemens stabilumą, atliekant skirtingus testus. Atliekant visus 10 skirtingų testų, asmenų nejautusių apatinės nugaros dalies skausmo, didesnė procentinė dalis išlaikė limens stabilumą lyginant su asmenų, jautusių apatinės nugaros dalies skausmą, gautais rezultatais. 3.3 Liemens paviršinių ir giliųjų raumenų elektrinio aktyvumo ir liemens stabilumo pasiskirstymas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės, atliekant skersinio pilvo raumens aktyvavimą Atliekant testus buvo norima įvertinti, ar skiriasi paviršinių ir giliųjų raumenų aktyvumas, kurioje grupėje, kurie raumenys labiau dominuoja. Manoma, kad paviršinių raumenų aktyvumas labiau dominuos, asmenų jaučiančių skausmą apatinėje nugaros dalyje lyginant su asmenų, nejaučiančių skausmo paviršinių raumenų aktyvumu, o giliųjų raumenų aktyvus bus mažesnis lyginant su asmenų, nejaučiančių skausmo giliųjų raumenų elektriniu aktyvumu. Be to, tyrimo metu buvo matuojami slėgio pokyčiai, vertinant liemens dubens stabilumą, atliekant testus. Buvo tikimasi, kad asmenų jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, bus didesni slėgio pokyčiai lyginant su asmenų, nejautusių skausmo rezultatais. 29 pav. vaizduoja liemens giliųjų ir paviršinių raumenų elektrinio aktyvumo pasiskirstymą tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės, atliekant skersinio pilvo raumens aktyvavimą. Atliekant šį testą gauta, kad tiesiamojo nugaros raumens juosmeninės dalies elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS didesnis tiriamosios grupės - asmenų, jautusių skausmą

48 48 apatinėje nugaros dalyje lyginant su kontroline grupe asmenimis nejaučiančiais skausmo apatinėje nugaros dalyje, (p<0,05). 29 pav. Liemens paviršinių ir giliųjų raumenų elektrinio aktyvumo pasiskirstymas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės, atliekant skersinio pilvo raumens aktyvavimą Dauginio raumens elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS didesnis kontrolinėje grupėje lyginant su tiriamąja, (p<0,05), tiesiojo pilvo raumens apatinės dalies elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS didesnis tiriamojoje grupėje lyginant su kontroline, (p<0,05), skersinio pilvo raumens elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS didesnis kontrolinėje grupėje lyginant su tiriamąja, (p<0,05). Atliekant skersinio pilvo raumens aktyvavimą buvo vertinamas ne tik raumenų elektrinis aktyvumas, bet ir liemens stabilumas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės, gauti rezultatai pateikti 30 pav.

49 49 30 pav. Liemens stabilumo vertinimas, atliekant skersinio pilvo raumens aktyvavimą tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės Iš 30 pav. pateiktų rezultatų matoma, kad atliekant skersinio pilvo raumens aktyvavimą vidutinė slėgio reikšmė tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės (asmenys, kurie nejautė skausmo apatinėje nugaros dalyje ir asmenys, kurie jautė skausmą apatinėje nugaros dalyje) reikšmingai nesiskyrė, (p 0,05). 3.4 Testų, atliekamų gulint ant pilvo giliųjų ir paviršinių liemens raumenų elektrinio aktyvumo bei liemens stabilumo pasiskirstymas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės Atliekamų testų ant pilvo (šlaunies tiesimas sulenkta 90 blauzda, šlaunies tiesimas tiesia blauzda) liemens paviršinių ir giliųjų raumenų elektrinio aktyvumo pasiskirstymas tarp asmenų, kurie jautė skausmą apatinėje nugaros dalyje (tiriamoji grupė) ir asmenų, kurie nejautė skausmo apatinėje nugaros dalyje (kontrolinė grupė) vaizduojamas 31 pav.

50 50 31 pav. Liemens paviršinių ir giliųjų raumenų elektrinio aktyvumo pasiskirstymas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės, atliekant tetus gulint ant pilvo (ES tiesiamojo nugaros raumens juosmeninė dalis, MM dauginis raumuo, RA tiesiojo pilvo raumens apatinė dalis, TA skersinis pilvo raumuo) Atliekant abu šiuos testus gulint ant pilvo, tiesiamojo nugaros raumens juosmeninės dalies elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS buvo didesnis asmenų, jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą tiriamosios grupės lyginant su asmenimis, kurie skausmo apatinėje nugaros dalyje nejaučia kontrolinės grupės, (p<0,05), dauginio raumens elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS buvo didesnis kontrolinėje grupėje lyginant su tiriamąja, (p<0,05), tiesiojo pilvo raumens apatinės dalies elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS buvo didesnis tiriamojoje grupėje lyginant su kontroline grupe, (p<0,05). Atliekant šlaunies tiesimą sulenkta 90 blauzda ir šlaunies tiesimą tiesia blauzda, skersinio pilvo raumens elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MRS tarp grupių nesiskyrė, (p 0,05). Žemiau pateiktas grafikas 32 pav. vaizduoja slėgio kitimą, atliekant testus gulint ant pilvo tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės.

51 51 32 pav. Liemens stabilumo vertinimas, atliekant testus gulint ant pilvo tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės (ES tiesiamojo nugaros raumens juosmeninė dalis, MM dauginis raumuo, RA tiesiojo pilvo raumens apatinė dalis, TA skersinis pilvo raumuo) Asmenų, nejautusių skausmo apatinėje nugaros dalyje kontrolinės grupės, vidutinė slėgio reikšmė, šlaunies tiesimo sulenkta 90 blauzda metu buvo didesnė lyginant su tiriamąja grupe asmenų, jautusių apatinės nugaros dalies skausmą, (p<0,05). Šlaunies tiesimo tiesia blauzda metu gauta vidutinė slėgio reikšmė buvo didesnės kontrolinėje grupėje lyginant su tiriamąja, (p<0,05). 3.5 Testų, atliekamų gulint ant šono giliųjų ir paviršinių liemens raumenų elektrinio aktyvumo bei liemens stabilumo pasiskirstymas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės Gulint ant šono buvo atliekamas šlaunies atitraukimas sulenkta 90 blauzda, šlaunies atitraukimas tiesia blauzda. Gauti rezultatai pateikti 33 pav.

52 52 33 pav. Liemens paviršinių ir giliųjų raumenų elektrinio aktyvumo pasiskirstymas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės, atliekant testus gulint ant šono (ES tiesiamojo nugaros raumens juosmeninė dalis, MM dauginis raumuo, RA tiesiojo pilvo raumens apatinė dalis, TA skersinis pilvo raumuo) Atliekant abu testus gulint ant šono gauta, kad tiesiamojo nugaros raumens juosmeninės dalies elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS buvo didesnis asmenų, jautusių apatinės nugaros dalies skausmą (tiriamosios grupės) lyginant su asmenimis, kurie nejaučia apatinės nugaros dalies skausmo (kontrolinės grupės), (p<0,05), dauginio raumens elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS buvo didesnis kontrolinėje grupėje lyginant su tiriamąja, (p<0,05), tiesiojo pilvo raumens apatinės dalies elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS didesnis tiriamojoje grupėje lyginant su kontroline grupe, (p<0,05). Skersinio pilvo raumens elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS, atliekant pratimus gulint ant šono tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės nesiskyrė, (p 0,05). 34 pav. vaizduoja vidutinės slėgio reikšmės pokyčius atliekant testus gulint ant šono tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės.

53 53 34 pav. Liemens stabilumo vertinimas, atliekant testus gulint ant šono tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės (ES tiesiamojo nugaros raumens juosmeninė dalis, MM dauginis raumuo, RA tiesiojo pilvo raumens apatinė dalis, TA skersinis pilvo raumuo) Šlaunies atitraukimo sulenkta 90 blauzda metu, gauta, kad vidutinė slėgio reikšmė didesnė asmenų, kurie nejautė skausmo apatinėje nugaros dalyje lyginant su vidutinė slėgio reikšme asmenų, kurie jautė apatinės nugaros dalies skausmą, (p<0,05). Atliekant testus gulint ant šono, iš gautų rezultatų matoma, kad asmenų jautusių apatinės nugaros dalies skausmą, vidutinė slėgio reikšmė mažiau pakito nuo pradinės 40 mmhg slėgio reikšmės lyginant su asmenimis, kurie nejautė skausmo. 3.6 Testų, atliekamų gulint ant nugaros giliųjų ir paviršinių liemens raumenų elektrinio aktyvumo bei liemens stabilumo pasiskirstymas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės 35 pav. vaizduoja liemens paviršinių ir giliųjų raumenų elektrinio aktyvumo pasiskirstymą tarp asmenų, kurie nejautė skausmo apatinėje nugaros dalyje (kontrolinė grupė) ir asmenų, kurie jautė apatinės nugaros dalies skausmą (tiriamojo grupė), atliekant šlaunies tiesimą lenkimą, šlaunies lenkimą sulenkta blauzda, šlaunies lenkimą sulenktomis blauzdomis.

54 54 35 pav. Liemens paviršinių ir giliųjų raumenų elektrinio aktyvumo pasiskirstymas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės, atliekant testus gulint ant nugaros (ES tiesiamojo nugaros raumens juosmeninė dalis, MM dauginis raumuo, RA tiesiojo pilvo raumens apatinė dalis, TA skersinis pilvo raumuo) Šlaunies tiesimo lenkimo metu gauti reikšmingi skirtumai tik tarp paviršinių liemens raumenų aktyvumo: tiesiamojo nugaros raumens juosmeninės dalies ir tiesiojo pilvo raumens apatinės dalies elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS buvo didesnis tiriamojoje grupėje asmenys, kurie jautė skausmą apatinėje nugaros dalyje lyginant su kontroline grupe asmenimis, kurie skausmo apatinėje nugaros dalyje nejautė, (p<0,05). Atliekant šlaunies lenkimą sulenkta blauzda ir šlaunų lenkimą sulenktomis blauzdomis gauta: tiesiamojo nugaros raumens juosmeninės dalies elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS didesnis tiriamosios grupės lyginant su kontroline grupe, (p<0,05), dauginio raumens elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS didesnis kontrolinėje grupėje lyginant su tiriamąja, (p<0,05), tiesiojo pilvo raumens apatinės dalies elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS didesnis tiriamosios grupės lyginant su kontroline grupe, (p<0,05). 36 pav. pateikti slėgio kitimo rezultatai, atliekant šiuos testus gulint ant nugaros.

55 55 36 pav. Liemens stabilumo vertinimas, atliekant testus gulint ant nugaros tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės (ES tiesiamojo nugaros raumens juosmeninė dalis, MM dauginis raumuo, RA tiesiojo pilvo raumens apatinė dalis, TA skersinis pilvo raumuo) Šlaunies tiesimo lenkimo metu, vidutinės slėgio reikšmės buvo mažesnės asmenų, kurie nejautė skausmo apatinėje nugaros dalyje lyginant su asmenimis, kurie jautė apatinės nugaros dalies skausmą, (p<0,05). Šlaunies lenkimo sulenkta blauzda metu, vidutinė slėgio reikšmė didesnė asmenų, kurie nejautė skausmo apatinėje nugaros dalyje lyginant su asmenimis, kurie jautė apatinės nugaros dalies skausmą, (p<0,05). Asmenų, jautusių apatinės nugaros dalies skausmą vidutinės slėgio reikšmės pokytis nuo pradinės 40 mmhg slėgio reikšmės buvo mažesnis nei asmenų, nejautusių apatinės nugaros dalies skausmo. 37 pav. vaizduoja liemens paviršinių ir giliųjų raumenų elektrinio aktyvumo pasiskirstymą tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės, atliekant testus gulint ant nugaros: šlaunies lenkimą tiesia blauzda, šlaunų lenkimą tiesiomis blauzdomis.

56 56 37 pav. Liemens paviršinių ir giliųjų raumenų elektrinio aktyvumo pasiskirstymas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės, atliekant testus gulint ant nugaros (ES tiesiamojo nugaros raumens juosmeninė dalis, MM dauginis raumuo, RA tiesiojo pilvo raumens apatinė dalis, TA skersinis pilvo raumuo) Atliekant šiuos du testus ant nugaros, gauti reikšmingi skirtumai tik tarp paviršinių liemens raumenų elektrinio aktyvumo pasiskirstymo. Šlaunies lenkimo tiesia blauzda ir šlaunų lenkimo tiesiomis blauzdomis metu, tiesiamojo nugaros raumens juosmeninės dalies elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS didesnis asmenų, kurie jautė apatinės nugaros dalies skausmą (tiriamoji grupė) lyginant su asmenimis, kurie nejautė apatinės nugaros dalies skausmo (kontrolinė grupė), (p<0,05), tiesiojo pilvo raumens apatinės dalies elektrinio aktyvumo amplitudės santykis nuo MVRS didesnis tiriamojoje grupėje lyginant su kontroline grupe, (p<0,05). 38 pav. pateikti vidutinių slėgio reikšmių pokyčiai tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės, atliekant šlaunies lenkimą tiesia blauzda, šlaunų lenkimą tiesiomis blauzdomis.

57 57 38 pav. Liemens stabilumo vertinimas, atliekant testus gulint ant nugaros tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės (ES tiesiamojo nugaros raumens juosmeninė dalis, MM dauginis raumuo, RA tiesiojo pilvo raumens apatinė dalis, TA skersinis pilvo raumuo) Asmenų, nejautusių skausmo apatinėje nugaros dalyje, vidutinė slėgio reikšmė buvo didesnė, atliekant šlaunies lenkimą tiesia blauzda, lyginant su vidutine slėgio reikšme, asmenų, kurie jautė apatinės nugaros dalies skausmą, (p<0,05). Šlaunies lenkimo tiesia blauzda metu, tiriamoji grupė šį testą atliko geriau nei kontrolinė grupė, kadangi buvo gautas mažesnis vidutinės slėgio reikšmės pokytis nuo pradinės 40 mmhg slėgio reikšmės. Analizuojant mokslinę literatūrą nepavyko rasti nė vieno atlikto tyrimo, kurio metu vienu metu butų vertinamas raumenų elektrinis aktyvumas ir slėgio kitimas. Autoriaus Franc et al. [19] atliktame 6 savaičių tyrime, buvo siekiama išsiaiškinti, kuri programa efektyvesnė siekiant sumažinti jaučiamo apatinės nugaros dalies skausmo stiprumą ir pagerinti funkcinį pajėgumą. Viena programa - segmentinės stabilizacijos, kurios metu buvo koncentruojamasi į skersinio pilvo ir dauginio raumens treniravimą, kita paviršinių raumenų stiprinimo orientuota į tiesiojo pilvo, tiesiamojo nugaros, išorinio ir vidinio pilvo įstrižinio raumens treniravimą. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad abi programos buvo efektyvios ir sumažino jaučiamo skausmo intensyvumą bei pagerino funkcinį pajėgumą, tačiau segmentinės stabilizacijos programa turėjo didesnę naudą visų kintamųjų rodikliams lyginat su paviršinių raumenų stiprinimo programa, be

58 58 to buvo pastebėta, kad skersinio pilvo raumens aktyvacija pirmos programos metu padidėjo 48,3 proc., o antros sumažėjo 5,1 proc. Taip pat ir kito autoriaus [5] atliktame tyrime, kurio metu asmenims, jaučiantiems apatinės nugaros dalies skausmą, buvo taikoma stabilizacinės funkcijos treniravimo programa, po šešių savaičių, buvo pastebėta, kad stabilizacinės treniruotės žymiai pagerino apatinės liemens dalies ištvermę. Anand Navalgund et al. [3] tyrė liemens raumenų refleksų laiką bei amplitudę. Ištyrus asmenis jaučiančius apatinės nugaros dalies skausmą prieš taikomą terapiją, gauta, kad jų liemens raumenų refleksai buvo lėtesni lyginant su sveikais, o po intervencijos buvo pastebėta, kad nors ir vis tiek jų liemens raumenų refleksų laikas buvo prastesnis lyginant su sveikais, tačiau padidėjo refleksų amplitudė, kuri gali prisidėti prie per didelių stuburo judesių apribojimo. Tyrimo metu [15] buvo siekiama įvertinti skirtingų padėčių (sėdint ant kėdės - neutralioje padėtyje, provokuojančioje padėtyje gulint ant tyrimo stalo su ir be liemens atrama) poveikį funkciniam pajėgumui, esant apatinės nugaros dalies skausmui. Rezultatai parodė, kad asmenys jaučiantys skausmą buvo lėtesni visomis trimis sąlygomis lyginant su sveikais asmenimis. C. E. Lee et al. [11] pastebėjo, kad sveiko žmogaus eisena turi mažiau variacijų lyginant su asmenimis, turinčiais nugaros raumenų sutrikimus pakitimus, tai gali būti aiškinama, esant apatinės nugaros dalies skausmui ankstyva raumenų nuovargio pradžia. O autoriaus Yun Peng et al. [31] atliktame tyrime pastebėta, kad asmenys esant apatinės nugaros dalies skausmui vaikščioja sinchroniškiau lyginant su sveikų asmenų eisena. Tiriamieji vaikščiojo su didesne dubens rotacija lyginant su sveikais, tokiu eisenos būdu jie siekė kompensuoti sumažėjusį stuburo rotacijų amplitudę, kuri jiems gali būti skausminga.

59 59 IŠVADOS 1. Atliekant skersinio pilvo raumens susitraukimą asmenų jaučiančių skausmą paviršinių liemens raumenų aktyvumas buvo didesnis, o giliųjų mažesnis nei asmenų nejaučiančių skausmo (p<0,05). 2. Atliekant testus gulint ant pilvo, asmenų jaučiančių skausmą paviršinių liemens raumenų aktyvumas buvo didesnis, o giliųjų mažesnis nei asmenų nejaučiančių skausmo (p<0,05), asmenų, nejautusių skausmo stabilizacinė funkcija buvo geresnė nei asmenų, jautusių skausmą (p<0,05). 3. Atliekant testus gulint ant šono, asmenų jaučiančių skausmą paviršinių liemens raumenų aktyvumas buvo didesnis, o giliųjų mažesnis nei asmenų nejaučiančių skausmo (p<0,05). Asmenų jautusių apatinės nugaros dalies skausmą, 1 iš 2 testų atlikimo metu stabilizacinė funkcija buvo geresnė nei asmenų, nejautusių skausmo (p<0,05). 4. Atliekant testus gulint ant nugaros, asmenų jaučiančių skausmą paviršinių liemens raumenų aktyvumas buvo didesnis, o giliųjų mažesnis nei asmenų nejautusių skausmo (p<0,05), asmenų jautusių apatinės nugaros dalies skausmą, 3 iš 5 testų atlikimo metu stabilizacinė funkcija buvo geresnė nei asmenų, nejautusių skausmo (p<0,05).

60 60 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 1. Paviršinių ir giliųjų raumenų elektrinio aktyvumo bei liemens stabilumo vienalaikis matavimas gali būti naudingas, siekiant įvertinti atsiradusius raumenų aktyvumo bei liemens stabilumo pakitimus esant apatinės nugaros dalies skausmui ar naudojamas kaip prevencija prieš šių negalavimų atsiradimą; 2. Rekomenduojama ir siūloma, siekiant įvertinti liemens raumenų aktyvumą bei stabilumą kartu matuoti judesių amplitudę, naudojant papildomą sensorių.

61 61 LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Advanced Spinal Rehabilitation All Rights Reserved.Lower Back Pain Alice Bernardi Braga, Ana Carolina et al. Comparison of static postural balance between healthy subjects and those with low back pain. 2012;21(4): Anand Navalgund, John A. Buford, Mathew S. Briggs, and Deborah L. Givens. Trunk Muscle Reflex Amplitudes Increased in Patients With Subacute, Recurrent LBP Treated With a 10- Week Stabilization Exercise Program. Official Journal of ISMC, 2013, 17, Andersen LB, Wedderkopp N, Lebouef-Yde C. As sociation Between Back Pain and Physical Fitness in Adolescents. 2006, 31(15): Anoop Aggarwal, Suraj Kumar and Dharmendar Kumar. Effect of core stabilization training on the lower back endurance in recreationally active individuals Barr KP, Griggs M, Cadby T. Lumbar stabilization: A review of core concepts and current literature, part ;86: Barton CJ, Coyle JA, Tinley P. The effect of heel lifts on trunk muscle activation during gait: a study of young healthy females. 2009; 19(4): Beales D, O S ulliv an P, B riffa K. Motor Control Patterns During an Active Straight Leg Raise in Pain-Free Subjects (1):E1E8. 9. Borghuis J, Hoff AL, Lemmink KA. The importance of sensorymotor control in providing core stability: implications for measurement and training. 2008; 38(11): Boudreau S, Farina D, Kongstad L, Buus D, Redder J, Sverrisdóttir E. et al. The relative timing of trunk muscle activation is retained in response to unanticipated postural-perturbations during acute low back pain. 2011; 210(2): C. E. Lee, M. J. Simmonds, B. R. Etnyre and G. S. Morris. Influence of pain distribution on gait characteristics in patients with low back pain: vertical ground reaction force. Spine, 2007;32: Concannon, Michael and Bridgen, Andy. Lower back pain: a need for thorough assessment. Practice Nursing 2011;22 (9). ISSN David MacDonald, G. Lorimer Moseley, Paul W. Hodges. Why do samo patients keep hurting their back? Evidence of ongoing back muscle dysfunction during remission from recurrent back pain. PAIN ; De Luca, C. J., & Kline, J. C. Influence of proprioceptive feedback on the firing rate and recruitment of motoneurons. Journal of Neural Engineering, 2012; 9(1), 1 17.

62 Dymphy Kusters, Miriam Vollenbroek-Hutten and Hermie Hermens. Motor performance in chronic low back pain: is there an influence of pain-related cognitions? A pilot study. BMC Musculoskeletal Disorders 2011;12: Dubois JD, Piché M, Canti Dankaerts W, O'Sullivan P, Burnett A, Straker L. Altered patterns of superficial trunk muscle activation during sitting in nonspecific chronic low back pain patients: importance of subclassifcation. Spine 2006;31(17): Dubois JD, Piché M, Cantin V, Descarreaux M. Effect of expermental low back pain on neuromuscular control of the trunk in healthy volunteers and patients with chronic low back pain. 2011; 21(5): Ferreira PH, Ferreira ML, Maher CG, Refshauge K, Herbert R, Hodges PW. Changes in recruitment of transversus abdominis correlate with disability in people with chronic low back pain. 2009; Franc FR, Burke TN, Hanada ES, Marques AP. Segmental stabilization and muscular strengthening in chronic low back pain - a comparative study. Clinics, 2010;65(10): Hayden JA, van Tulder MW, Malmivaara A, Koes BW. Meta-analysis: Exercice therapy for nonspecific low back pain. 2005; 142: Henry Tsao, Thomas R. Druitt, Tracie M. Schollum, and Paul W. Hodges. Motor Training of the Lumbar Paraspinal Muscles Induces Immediate Changes in Motor Coordination in Patients With Recurrent Low Back Pain. 2010: Hibbs AE, Thompson KG, French DN, Hodgson D, Spears LR. Peak average rectified EMG measures: Which method of data reduction should be used for assessing core training exercises? Journal of Electromyography and Kinesiology, 2011;21: Hides JA, Boughen CL, Stanton WR, Strudwick MW, Wilson SJ. A magnetic resonance imaging investigation of the transversus abdominis muscle during drawing-in of the abdominal wall in Elite Australian Football League Players with and without low back pain. Journal of Orthopaedic & Sports Physical Therapy 2010; 40(1): Hides JA, StantonW, Freke M,Wilson S,McMahon S, Richardson C. MRI study of the size, symmetry and function of the trunk muscles among elite cricketers with and without low back pain. British Journal of Sports Medicine 2008;42(10): HyungKyu Kang JinHwa Jung ir JaeHo Yu. Comparison of trunk muscle activity during bridging exercises using a sling in patients with low back pain. Journal of Sports Science and Medicine. 2012;11, Hodges PW, Ervilha UF, Graven-Nielsen T. Changes in motor unit firing rate in synergist muscles cannot explain the maintenance of force during constant force painful contractions. 2008;9:

63 HODGES PW & CA, R. Contraction of the abdominal muscles associated with movement of th e lower limb. Physical Therapy, 1997;77, Hodges, P., & Tucker. Moving differently in pain: A new theory to explain the adaptation to pain ; Ivanova JI et al: Real-world practice patterns, health-care utilization, and costs in patients with low back pain: the long road to guideline-concordant care. Spine J, 2011; 11(7): YOUSSEF, J., DAVIDSON, B., ZHOU, B. H., LU, Y., PATEL, V. & SOLOMONOW, M. Neuromuscular neutral zones response to static lumbar flexion: muscular stability co mpensator. Clin Biomech (Bristol, Avon), 2008;23, Yun Peng Huang, Sjoerd M. Bruijn, Jian Hua Lin, Onno G. Meijer, Wen Hua Wu, Hamid Abbasi-Bafghi, Xiao Cong Lin, Jaap H. van Dieën. Gait adaptations in low back pain patients with lumbar disc herniation: trunk coordination and arm swing. 2011; JACKSON, M., SOLOMONOW, M., ZHOU, B., BARATTA, R. V. & HARRIS, M. Multifidu s EMG and tension relaxation recovery after prolonged static lumbar flexion. 2001; Jacobs JV, Henry SM, Jones SL, Hitt JR, Bunn JY. A history of low back pain associates with altered electromyographic activation patterns in response to perturbations of standing balance. Neurophysiol 2011;106(5): Johnson, O., Adegoke, B., & Ogunlade, S. Comparison of four physiotherapy regimens in the treatment of long-term mechanical low back pain. 2010;13, Julie Hides, Warren Stanton et al. The relationship of transversus abdominis and lumbar multifidus clinical muscle tests in patients with chronic low back pain. 2011; Koppenhaver SL, Hebert JJ, Fritz JM, Parent EC, Teyhen DS, Magel JS. Reliability of rehabilitative ultrasound imaging of the transversus abdominis and lumbar multifidus muscles. Archives of Physical Medicine and Rehabilitation. 2009; 90(1): Koumantakis GA, Watson PJ, Oldham JA. Trunk muscle stabilization training plus general exercise versus general exercise only: randomized controlled trial of patients with recurrent low back pain. 2005; 85(3): LE, B., DAVIDSON, B., SOLOMONOW, D., ZHOU, B. H., LU, Y., PATEL, V. & SOLOMO NOW, M. Neuromuscular control of lumbar instability following static work of various loads. 2009;39, Lederman E. The myth of core stability. J Bodyw Mov Ther 2010; 14(1): Leinonen, Kankaanpaa, Luukkonen, Kansanen, Hanninen, Airaksinen, Taimela. Lumbar paraspinal muscle function, perception of lumbar position, and postural control in disc herniation related back pain. 2003;28,

64 Leonardo O.P. Costa, Christopher G. Maher, Jane Latimer, Paul W. Hodges, Robert D. Herbert, Kathryn M. Refshauge, James H. McAuley, Matthew D. Jennings. Motor Control Exercise for Chronic Low Back Pain: A Randomized Placebo-Controlled Trial MacDonald D, Moseley GL, Hodges PW. Why do some patients keep hurting their back? Evidence of ongoing back muscle dysfunction during remission from recurrent back pain. Pain 2009;142: Madill SJ, McLean L. Quantification of abdominal and pelvic floor muscle synergies in response to voluntary pelvic floor muscle contractions. Journal of Electromyography and Kinesiology 2008;18: Mark Comerford. Functional Testing of high load "Core Stability" dysfunction Masiero S, Carraro E, Celia A, Sarto D, Ermani M. Prevalence of non-specific low back pain in schoolchildren aged between 13 and 15 years. Acta Paediatrica, 2008;97: Mills D. J., Taunton J. E., The effect of a 10-week training regimen on lumbo-pelvic stability and athletic performance in female athletes: A randomized-controlled trial. Physical Therapy in Sport 2005; 6: Müller R, Strässle K, Wirth B. Isometric back muscle endurance: An EMG study on the criterion validity of the Ito test. Journal of Electromyography and Kinesiology, 2010;20: Nathaniel Gorbet, Noelle M. Selkow, Joseph M. Hart, and Susan Saliba.No Difference in Transverse Abdominis Activation Ratio between Healthy and Asymptomatic Low Back Pain Patients during Therapeutic Exercise. Rehabilitation Research and Practice; Volume 2010 (2010). 49. Nelson-Wong E, Callaghan JP. Changes in muscle activation patterns and subjective low back pain ratings during prolonged standing in response to an exercise intervention. 2010;20(6): Newcomer KL, Jacobson D, Gabriel DA, Larson DR, Brey RH, An KN. Muscle activation patterns in subjects with and without low back pain. 2002; 83(6): Panjabi MM. The stabilizing system of the spine. Part I. Function, dysfunction, adaptation, and enhancement. 2005;18: Paul Hodges. Moving differently in chronic pain: A new theory to explain the adaptation to pain Paul W. Hodges, Kylie Tucker. Moving differently in pain: A new theory to explain the adaptation to pain. 2011;S90 S PhysioRoom. Cricket: Fast Bpwlers and Back Problems

65 Poosapadi Arjunan, Kumar et al. Variability in Surface Electromyogram during Gait Analysis of Low Back Pain Patients. 2010;30: Priority Medicines for Europe and the World. Low back pain, RICHARDSON C, J. G. H. P. H. J. Therapeutic exercise for spinal segmental stabilisation in lo w back pain, scientific basis and clinical approach, London., Churchill Livingstone Richardson, C., Hodges, P., Hides, J. Therapeutic exercise for liumbopelvic stabilization. Churchill Livingstone: Harcourt Publishers, Sakamoto ACL, Teixeira-Salmela LF, Rodrigues de Paula-Goulart F, Faria DCM, Guimaraes CQ. Muscular activation patterns during active prone hip extension exercises. Journal of Electromyography and Kinesiology, 2009;19: Saliba SA, Croy T, Guthrie R, Grooms D, Weltman A, Grindstaff TL. Differences in transverse abdominis activation with stable and unstable bridging exercises in individuals with low back pain. 2010; 5(2): Silfies SP, Squillante D, Maurer P, Westcott S, Karduna AR. Trunk muscle recruitment patterns in specific chronic low back pain populations. 2005; 20(5): Silvia Ferreira Andrusaitis, Guilherme Carlos Brech et al. Trunk stabilization among women with chronic lower back pain: a randomized, controlled, and blinded pilot study. 2011;66(9): Sjolie A. Association between activities and low bac k pain in adolescents. Scandinavian Journal of Medicine and Scienc e in Sports, 2004;14: Sridhar Poosapadi Arjunan, Dinesh Kant Kumar, Wai Ming Poon, Heiko Rudolph, Yong Hu. Variability in Surface Electromyogram During Gait Analysis of Low Back Pain Patients. 2009;30(3): STABILIZER. Pressure Bio-Feedback.Operating Instructions. Encore Medical, Strutton PH, Theodorou S, Catley M, McGregor AH, Davey NJ. Corticospinal excit ability in patients with chronic low back pain. 2005;18: Taylor, J., & Taylor, S. Pain education and management in the rehabilitation from sports injury. The Sport Psychologist, , Tsao H, Druitt TR, Schollum TM, Hodges PW. Motor training of the lumbar paraspinal muscles induces immediate changes in motor coordination in patients with recurrent low back pain. 2010; 11(11): Tsao H, Galea MP, Hodges PW. Reorganization of the motor cortex is associated with postural control deficits in recurrent low back pain. 2008;131: Tucker K, Butler J, Graven-Nielsen T, Riek S, Hodges P. Motor unit recruitment strategies are altered during deep-tissue pain. 2009;29:

66 Tucker K, Larsson A, Oknelid S, Hodges P. Threat of pain alters motoneurone discharge. In: Proceedings of the Australian society for neuroscience; Van Dieën, J. H., Selen, L. P. J. J., & Cholewicki, J. Trunk muscle activation in low-back pain patients, an analysis of the literature. Journal of Electromyography and Kinesiology, 2003;13(4), Veronica Cimolin, Luca Vismara et al. Effects of obesity and chronic low back pain on gait. Journal of NeuroEngineering and Rehabilitation Vezina MJ, Hubley-Kozey ChL. Muscle activation in therapeutic exercises to improve trunk stability. Archives of Physical Medicine and Rehabilitation 2000;81: Wallwork TL, Stanton WR, Freke M, Hides JA. The effect of chronic low back pain on size and contraction of the lumbar multifidus muscle. Manual Therapy 2009;14(5): EMG analysis software. Iš Motion-labs.com [cited ]. Avaible from internet < 77. Measurement of muscle activity with magnetic resonance elastography. Iš Ncbi.nlm.nih.gov [cited ]. Avaible from internet < 78. Measurements of muscle strength. Iš pt.ntu.edu.tw [cited ]. Avaible from internet <

67 67 PRIEDAI 1 priedas. Anketinė apklausa Lytis: mot. vyr. Gimimo data:... Ūgis:... Svoris:... Pažymėkite labiausiai jums tinkantį variantą Ar šiuo metu jaučiate apatinės nugaros dalies skausmą? Taip Ne Nurodykite, jaučiamo skausmo intensyvumą: Kada paskutinį kartą jautėte apatinės nugaros dalies skausmą? Savaitės laikotarpiu Prieš 1-2 savaites Prieš mėnesį ir anksčiau Ar dažnai kartojasi apatinės nugaros dalies skausmas? Kartą per metus 2-3 kartus per metus 4 ir daugiau kartų per metus Ar vartojate medikamentus? Kasdien Retai Nevartoju

68 68 Fizinio darbo sunkumas: Skausmo paros metu įvertinimas:

69 69 2 priedas. Funkcionalumo įvertinimo indeksas Funkcionalumo įvertinimo indeksas (FRI) Kiekvienam teiginiui iš kiekvieno stulpelio pažymėkite kryželiu tik vieną atsakymą (apskritimą), labiausiai atitinkantį Jūsų dabartinę būklę. 1. Skausmo intensyvumas. Neskauda Silpnas skausmas Vidutinis skausmas Stiprus skausmas Nepakeliamas skausmas 2. Miegas Puikus Silpnai sutrikdytas Vidutiniškai sutrikdytas Stipriai sutrikdytas Visiškai sutrikęs 3. Asmeninė priežiūra (prausimasis, apsirengimas) Neskauda, nėra apribojimų Silpnas skausmas, nėra apribojimų Vidutinis skausmas, reikia judėti lėtai Stiprus skausmas, reikia pagalbos Nepakeliamas skausmas, reikia visiškos 100% pagalbos 4. Kelionės (vairavimas ir kt.) Neskauda ilgos kelionės metu Silpnas skausmas ilgos kelionės metu Vidutinis skausmas ilgos kelionės metu Vidutinis skausmas trumpos kelionės metu Stiprus skausmas trumpos kelionės metu 5. Darbas Galiu dirbti įprastą darbą ir neribotai papildomą darbą Galiu atlikti įprastą darbą be papildomo darbo Galiu atlikti 50% savo įprasto darbo Galiu atlikti 25% savo įprasto darbo Negaliu dirbti 6. Laisvalaikis Galiu užsiimti visomis aktyvumo formomis Galiu užsiimti daugeliu aktyvumo formų Galiu užsiimti keletu aktyvumo formų Galiu atlikti mažai aktyvumo formų Negaliu būti aktyvus 7. Skausmo dažnumas Nėra Skausmas kartais, trunka 25% dienos Skausmas protarpiais, 50 % dienos Dažnas skausmas, 75 % dienos Pastovus skausmas, 100% dienos 8. Svorių kėlimas Nėra skausmo, keliant sunkų svorį Padidėja skausmas, keliant sunkų svorį Padidėja skausmas, keliant vidutinį svorį Padidėja skausmas, keliant lengvą svorį Padidėja skausmas, keliant bet kokį svorį 9. Vaikščiojimas Neskauda pavaikščiojus Skausmas padidėja po 1km Skausmas padidėja po 500m Skausmas padidėja po 250m Skausmas padidėja po bet kokio atstumo 10.Stovėjimas Neskauda po keleto valandų stovėjimo Padidėja skausmas po kelių valandų stovėjim Padidėja skausmas po 1 valandos stovėjimo Padidėja skausmas po 30 min stovėjimo Padidėja skausmas nepriklausomai nuo stovėjimo laiko

70 70 3 priedas. Skausmo apatinėje nugaros dalyje ir gyvenimo veiklos sutrikimo klausimynas Kai kuriuos darbus ir veiksmus, kuriuos įprastai atliekate, riboja ne tik nugaros, bet ir kojos skausmas. Apveskite apskritimu visus tuos teiginių numerius, kurie labiausiai apibūdina Jūsų būklę šiandien. SKAUSMAS APATINĖJE NUGAROS DALYJE IR GYVENIMO VEIKLOS SUTRIKIMAS (RM NUGARA) 1. Taip Ne Dėl juosmens skausmo didesnę laiko dalį būnu namuose. 2. Taip Ne Aš dažnai keičiu padėtį, bandydamas parinkti juosmeniui patogesnę pozą. 3. Taip Ne Dėl juosmens skausmo vaikštau lėčiau nei įprastai. 4. Taip Ne Dėl juosmens skausmo negaliu atlikti įprastų namų ruošos darbų. 5. Taip Ne Dėl juosmens skausmo lipdamas laiptais, naudojuosi porankiu. 6. Taip Ne Dėl juosmens skausmo dažnai guliu ir ilsiuosi. 7. Taip Ne Dėl juosmens skausmo tenka ko nors įsitverti, kad atsistočiau nuo kėdės. 8. Taip Ne Dėl juosmens skausmo tenka prašyti kitų žmonių pagalbos, kad galėčiau apsitarnauti. 9. Taip Ne Dėl juosmens skausmo rengiuosi lėčiau negu įprastai. 10. Taip Ne Dėl juosmens skausmo tik trumpą laiką galiu stovėti tiesiai. 11. Taip Ne Dėl juosmens skausmo aš negaliu pasilenkti arba atsiklaupti. 12. Taip Ne Dėl juosmens skausmo man labai sunku atsikelti nuo kėdės. 13. Taip Ne Man juosmenį skauda beveik visą laiką. 14. Taip Ne Dėl juosmens skausmo man sunku apsiversti lovoje. 15. Taip Ne Dėl juosmens skausmo aš praradau apetitą. 16. Taip Ne Dėl juosmens skausmo man sunku užsimauti kojines. 17. Taip Ne Dėl juosmens skausmo aš galiu nueiti tik trumpą atstumą. 18. Taip Ne Dėl juosmens skausmo aš mažiau miegu. 19. Taip Ne Dėl juosmens skausmo aš apsirengiu tik kito žmogaus pagalbos dėka. 20. Taip Ne Dėl juosmens skausmo didesnę dalį dienos praleidžiu sėdėdamas. 21. Taip Ne Dėl juosmens skausmo aš vengiu sunkaus darbo namuose. 22. Taip Ne Dėl juosmens skausmo aš tapau nervingesnis ir nepakantesnis kitų žmonių atžvilgiu, negu anksčiau. 23. Taip Ne Dėl juosmens skausmo laiptais lipu lėčiau nei įprastai. 24. Taip Ne Dėl juosmens skausmo didesnę dalį laiko praleidžiu lovoje.

71 71 4 priedas. Skausmo intensyvumo skalės (SAS, ŽAS)