POŢEMINIŲ GRYBŲ ĮVAIROVĖ MIŠKUOSE IR BANDOMOSIOS TRUMŲ PLANTACIJOS LIETUVOJE

Transcription

1 AGRARINIAI IR MIŠKININKYSTĖS MOKSLAI: NAUJAUSI TYRIMŲ REZULTATAI IR INOVATYVŪS SPRENDIMAI LAMMC Miškų institutas, 2015 m. sausio 29 d., Girionys, Kauno rajonas POŢEMINIŲ GRYBŲ ĮVAIROVĖ MIŠKUOSE IR BANDOMOSIOS TRUMŲ PLANTACIJOS LIETUVOJE Kęstutis Armolaitis 1, Jūratė Aleinikovienė 1, Marija Kataržytė 2, Vidas Stakėnas 1, Milda Viltrakytė 1, Tomas Armolaitis 1 1 Ekologijos skyrius, LAMMC Miškų institutas, Liepų g. 1, LT Girionys, Kauno rajonas 2 Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, Klaipėdos universitetas, Herkaus 1 Manto g. 84, LT Klaipėda Miškų institutas

2 Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programos Latvijos Lietuvos bendradarbiavimo per sieną tarptautinis projektas TRUFFLE - Truffle research and introduction network for farmer start-ups and universities ( ) Triufelių moksliniai tyrimai bei introdukcijos tinklas besikuriančiuose ūkiuose ir universitetuose ( m.) Miškų institutas 2

3 Triufelių moksliniai tyrimai bei introdukcijos tinklas besikuriančiuose ūkiuose ir universitetuose ( m.) Projekto pagrindinis partneris: Latvijos žemės ūkio universitetas (dr. Antra Balode) Kiti projekto partneriai: Rygos technikos universiteto Liepojos filialas Klaipėdos universitetas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Miškų institutas Projekto vykdytojai LAMMC Miškų institute: Projekto vadovas dr. Kęstutis Armolaitis Vyresn. mokslo darbuotojas Vidas Stakėnas Mokslo darbuotoja Jūratė Aleinikovienė Jaunesn. mokslo darbuotoja Milda Viltrakytė Inžinierius Tomas Armolaitis Buhalterė Odeta Skaisgirienė Miškų institutas 3

4 Triufelių moksliniai tyrimai bei introdukcijos tinklas besikuriančiuose ūkiuose ir universitetuose ( m.) Dalyvaudami šiame projekte Miškų instituto mokslininkai siekė: (1) įvertinti požeminių grybų įvairovę Lietuvos miškuose ir (2) įveisti bandomąsias trumų plantacijas, kuriose galima būtų toliau vykdyti trumų gyvybingumo ir biologinius tyrimus. Miškų institutas 4

5 Triufelių moksliniai tyrimai bei introdukcijos tinklas besikuriančiuose ūkiuose ir universitetuose ( m.) Triufelis (dar vadinamas trumu) labai vertingas truminių (Tuberaceae) šeimos grybas ir vienas brangiausių delikatesų. Yra šimtai triufelio rūšių, tačiau ne visos iš jų vertingos maistiniu požiūriu. Vertingiausios triufelių rūšys: Baltasis triufelis (Tuber magnatum). Brangiausias, kainuojantis apie 7000 eurų už kilogramą m. buvo pasiekęs eurų (auga tik Italijoje). Juodasis triufelis (Tuber melanosporum ). Kaina siekia iki 4000 eurų už kg. Burgundijos triufelis (Tuber aestivum, sin. T. uncinatum). Apie 400 eurų už kg. Miškų institutas 5

6 Požeminių grybų evoliucija Kepurėtieji požeminiai grybai Triufeliai (per 5-7 metus) Miškų institutas 6

7 MEDŽIŲ - GYVŪNŲ GRYBŲ SAITAI 1 Miškų institutas 7

8 Požeminių grybų rūšių įvairovė pasaulyje Gotlando sala Miškų institutas 8

9 Požeminių grybų įvairovė buvo vertinta dviejose, Dubravos eksperimentinės-mokomosios ir Biržų, miškų urėdijose. Dubravos miške požeminių grybų įvairovė vertinta rezervatinės apyrubės 130 m. amžiaus paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) mišriuose su paprastąja egle (Picea abies [L.] H. Karst.) bei aplinkiniuose viduramžiuose ir pribręstančiuose paprastojo ąžuolo (Quercus robur L.), mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.), paprastojo buko (Fagus sylvatica L.), karpotojo beržo (Betula pendula Roth.) ir paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) medynuose. Biržų girininkijoje, karstiniame regione, tyrimai vykdyti m. amžiaus mišriuose mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.), paprastosios drebulės (Populus tremula L.), paprastojo uosio (Fraxinus excelsior L.) medynuose bei 15 m. amžiaus paprastosios eglės želdiniuose. Miškų institutas 9

10 Požeminiai grybai medynuose mėgsta ne drėgnas vietas, o saulėtas aikšteles Miškų institutas 10

11 Požeminių grybų gausu liepynuose Miškų institutas 11

12 Nustatyta, kad nors karstinis regionas su šarmiškais dirvožemiais turėtų būti palankesnis požeminių grybų vystymuisi, šių grybų rūšinė sudėtis Dubravos miške buvo kelis kartus įvairesnė. Čia vyravo Elaphomyces, Endogone, Entoloma, Hydnobolites, Hydnotrya, Hymenogaster, Pachypholoeus genčių požeminių grybų atstovai. Tačiau, Tuber genties menkaverčių trumų gausa pasižymėjo miškai Biržų rajone. Be to, čia buvo rasta ir Genea, Glomus bei Octavianina genčių požeminių grybų atstovų, kurių neaptikta Dubravos miškuose prie Kauno. Miškų institutas 12

13 DAŽNIAUSIAS POŽEMINIS GRYBAS LATVIJOJE IR LIETUVOJE Elaphomyces asperulus LAUMRIEŠUTIS Elaphomyces granulatus Auga rūgščiuose dirvožemiuose, šalia eglių, pušų, liepų, beržų, ąžuolų. Jais minta tik gyvūnai dažniausiai šernai, taip pat stirnos, smulkieji graužikai. Miškų institutas 13

14 DAŽNIAUSIAS POŽEMINIS GRYBAS LATVIJOJE IR LIETUVOJE ŠAKNIAGRYBIS Rhizopogon luteolus Rhizopogon roseolus Auga įvairiuose dirvožemiuose šalia pušų. Gali būti valgomi, tačiau neturi išskirtinių skoninių savybių. Miškų institutas 14

15 Lietuvoje žinomas valgomas požeminis grybas baltasis godūnas (Choiromyces meandriformis) įrašytas į LRK! Projekto metu rasti nepavyko! LRK rūšis (Hydnotrya tulasnei). Gali būti valgomas. Melanogaster ambiguus gali būti valgomas. Miškų institutas 15

16 Lietuvoje iki šiol rastos 5 trumų (Tuber) rūšys Neturi maistinės vertės Plaukuotasis trumas (Tuber puberulum) Dėmėtasis trumas (Tuber maculatum) Baltasis trumas (T. borchii) tinkamas maistui! Rausvasis trumas (Tuber rufum) Miškų institutas 16

17 Lietuvos dirvožemių (Vidurio Lietuvos žemumos rudžemių ir išplautžemių sritis) palyginimas su Švedijos (Gotlando sala) ir Prancūzijos dirvožemiais (Wedén et al., 2004), kuriuose auga Burgundijos triufeliai Parametrai (iki 20 cm) Lietuva Švedija Prancūzija Granuliometrinė sudėtis (%): Molis (<2 µm) 13,7-26,6 19,3±4,9 34,1±11,1 Dulkės (2-50 µm) 29,8-36,8 25,1±11,9 48,3±11,6 Smėlis ( µm) 44,5-49,4 55,6±14,9 17,5±16,1 ph H2O 7,2-7,4 7,5±0,3 7,6±0,2 Suminė organinė C (%) 2,4-2,6 6,9±2,6 5,6±2,4 Suminis N (%) 0,31-0,44 0,54±0,21 0,46±0,14 Miškų institutas 17

18 Pirmiausia, 2013 metais, Prancūzijoje Burgundijos triufeliu infekuoti paprastojo ąžuolo (Quercus robur L.) sodinukai buvo pasodinti įmonėje Jungtiniai miškai, o paprastojo lazdyno (Corylus avellana L.), - Dubravos EMMU arboretume. Papildomai 2014 m. paprastojo ąžuolo mikorizuoto Burgundijos triufeliu Latvijoje bandomosios plantacijos pasodintos Kėdainių miškų urėdijos Labūnavos girininkijoje ir UAB Euromediena žemėje (Kelmės r.). Miškų institutas 18

19 pasodinti (4 X 3 m) 25 paprastieji lazdynai (Corylus avellana L.), kurių šaknys mikorizuotos triufelių grybiena. Pasirinkta triufelių rūšis Tuber aestivum Vitt. Prieš sodinant lazdynus: išmatuotas būsimo veislyno dirvožemio ph CaCl2 (vidurkis ph CaCl2 5,4); suarta dirva; išbarstytos 3 t 2-5 mm frakcijos dolomito atsijų (siekiant pakelti dirvožemio ph CaCl2 iki 7,5); sufrezuota dirva iki cm gylio. Miškų institutas 19

20 Plantacijų įveisimui būtini dirvožemio tyrimai Miškų institutas 20

21 Trumų plantacija Dubravos EMMU Miškų institutas 21

22 R P Š V Bandomasis triufelių veislynas paprastojo lazdyno plantacijoje (Dubravos arboretumas) 24 m L-F2-2 L-G1-4 5,5 m L-F1-8 L-F2-9 L-G2-2 L-F2-1 L-F2-16 L-F1-7 L-F2-8 L-G ,5 m L-F1-14 L-F2-14 L-F1-4 L-F2-6 L-G1-9 3 m L-F1-13 L-F2-12 L-F1-3 L-F2-5 L-G1-6 L-F1-9 L-F2-11 L-F1-2 L-F2-4 L-G1-2 4 m 4 m 4 m 4 m Kiekvienas sodinukas turi savo identifikacijos numerį (Robin Pepinieres E.A.R.L) Miškų institutas 22

23 Trumų plantacijos Prancūzijoje Miškų institutas 23

24 Mikorizuotų šaknelių ėminių surinkimas ( ) Miškų institutas 24

25 Tikimasi po 4-6 metų Miškų institutas 25

26 Kooperatyvas Jungtiniai miškai Miškų institutas 26

27 Kėdainių m. u. Labūnavos girininkija Miškų institutas 27

28 UAB Euromediena, Kelmės raj. Miškų institutas 28

29 Jau domisi ir ūkininkai Miškų institutas 29

30 Miškų institutas 30

31 Trumų konferencija (Jelava, 2014 m. balandžio 11 d.) Truffle video apžvalga. Trumų auginimas, rinkimas, rinka (Prancūzija). Trumų sodinukų priežiūra, aplinkos tyrimas. Truffle paroda Esame kaimynai. Trumų augalų šeimininkų auginimo aspektai. Miškų institutas

32 Ačiū, bet... Miškų institutas 32