TŪB Mėtos gaminamų biologinių ekstraktų panaudojimo pomidorų tręšimui tyrimai

Transcription

1 LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS MIŠKŲ IR EKOLOGIJOS FAKULTETAS Ekologijos katedra Laurius Ungeitis TŪB Mėtos gaminamų biologinių ekstraktų panaudojimo pomidorų tręšimui tyrimai Magistrantūros studijų baigiamasis darbas Studijų sritis: Biomedicinos mokslai Studijų kryptis: Ekologija ir aplinkotyra Studijų programa: Ekologija AKADEMIJA, 2008

2 Magistrantūros baigiamojo darbo kvalifikacinė komisija: (Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. 279) Pirmininkas: - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėjas doc. dr. Danius Lygis; Nariai: 1. Ekologijos katedros prof. habil. dr. V. Žekonienė; 2. Aplinkos instituto direktorė prof. hab. dr. V. Rutkovienė; 3. Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas doc. dr. E. Bartkevičius; 4. Ekologijos katedros vedėjas doc. dr. V. Marozas; 5. Hidrotechnikos katedros doc. dr. R. Kustienė; 6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius A. Petrauskas Mokslinis vadovas: prof. habil.dr. V. Žekonienė, Lietuvos žemės ūkio universitetas Recenzentas: doc. dr. A. Gavenauskas, Lietuvos žemės ūkio universitetas Katedros vedėjas: doc. dr. V. Marozas, Lietuvos žemės ūkio universitetas Oponentas: prof. habil. dr. N. Daugėlienė, Lietuvos žemės ūkio universitetas 2

3 Ungeitis L. TŪB Mėtos gaminamų biologinių ekstraktų panaudojimo pomidorų tręšimui tyrimai: Ekologijos ir aplinkotyros specialybės agroekologijos specializacijos magistro darbas / Vadovė prof. habil. dr. Vanda Žekonienė; LŽŪU. - K., lentelės, 15 paveikslų. Darbo apimtis 46 psl. SANTRAUKA Darbo tikslas - nustatyti vaistažolių fabriko Mėta biologinių ekstraktų efektyvumą šiltnamyje auginamiems pomidorams. Darbo uždaviniai: Stebėti preparatų įtaką pomidorų augimo tarpsniams vegetacijos laikotarpiu. Nustatyti optimalią tirpalo koncentraciją pomidorams tręšti, išbandant trijų rūšių (pušų, beržų ir dilgėlių) ekstraktus. Atlikus tyrimus rekomenduoti naudoti efektyviausią preparatą ir jo koncentraciją. Darbo objektas: ekologiškai šiltnamyje auginami pomidorai. Tyrimai atlikti Telšių apskrityje, Mažeikių rajone, Šerkšnėnų kaime. Darbo rezultatai: Tyrimo metu pomidorų lapai buvo purškiami minėtų ekstraktų skirtingomis koncentracijomis. Stebėti pomidorų augimo tarpsniai vegetacijos laikotarpiu. Pomidorai pradėjo žydėti birželio pradžioje, ryškiausiai išsiskyrė augalai purkšti pušų ekstrakto 3% koncentracija. Pirmus vaisius užmezgė augalai purkšti pušų ekstraktu, t. y. birželio 14 d. Po savaitės vaisius užmezgė ir likę augalai. Pomidorai pradėjo derėti liepos viduryje ir derėjo iki spalio 15 d. Derliaus suvestinės sudarytos kiekvienam mėnesiui ir už visą vegetacijos laikotarpį. Gauti derliaus duomenys apdoroti dispersinės analizės metodu. Apibendrinus gautus rezultatus galima teigti, kad pomidorai, kurie buvo purkšti pušų ekstraktu pirmieji pradėjo žydėti, megzti vaisius ir jų išauginti vaisiai buvo didžiausi lyginant su kontrole ir kitais t. y. dilgėlių ir beržų ekstraktais. Raktažodžiai: pomidorai, vegetacija, ekstraktai, koncentracija 3

4 Ungeitis L. The research of biological extracts which has been made in "Meta", their impact on fertilizing tomatoes. Supervisor prof. habil. dr. Vanda Zekoniene; LZUU. K., tables, 15 pictures. 46 p. SUMMARY Tomatoes- mostly cultured vegetable in the world. Their yield, quality, sensual internal mostly depends from vegetable nutritional. In the last year has been founded a new technologies, start using fertile species, resistant for illnesses and vermin s. Biological extract, we were using for research, were made by partnership of Meta. It is private company, established in 1989, which produce ecological volatile oil, herb tea, massage honey mixture from natural and ecological production. It is only one such a company in the Baltic. Meta already 5 years participate with EU scientific researches like Copernicus and Eureka, supplies volatile oil and extract for researches. The impact of Meta extracts for tomatoes, fertilizing them through the leaf, still is not explored. This companies production usable in medicine and mode of life. A new idea has been rised up for us and for manager of Meta to try to use an ecological piny, birch and nettle extracts for fertilizing tomatoes through their leafs. Keywords: tomatoes, vegetation, extracts, consentration 4

5 TURINYS 1. ĮVADAS LITERATŪROS ANALIZĖ Trumpa pomidorų istorijos apžvalga Pomidorų biologinės ypatybės ir vertybės Pomidorų veislės Daržo augalų tręšimas ekologiniame ūkyje Natūralių maisto medžiagų ištekliai ekologinėje daržininkystėje Istorinė ekologinio daržo augalų tręšimo apžvalga TŪB įmonėje gaminamų ekologiškų ekstraktų charakteristika Ekologiškai auginamų pomidorų tręšimas Temperatūros reguliavimo svarba auginant pomidorus šiltnamyje Pomidorų apsauga nuo ligų ir kenkėjų Pomidorų ligų kontrolė Apsauga nuo kenkėjų MOKSLINIO TIRIAMOJO DARBO METODIKA Tyrimų tikslas ir uždaviniai Tyrimų metodika TYRIMŲ REZULTATAI Augimo sąlygos Pomidorų vegetacijos eiga Naudotų ekstraktų koncentracijų įtaka pomidorų derliui vegetacijos laikotarpiu Pušų ekstrakto skirtingų koncentracijų įtaka pomidorų derliui Beržų ekstrakto skirtingų koncentracijų įtaka pomidorų derliui Dilgėlių ekstrakto skirtingų koncentracijų įtaka pomidorų derliui Derliaus dinamika vegetacijos laikotarpiu tręšiant pušų, beržų ir dilgėlių skirtingomis koncentracijomis Derliaus dinamika tręšiant 1% koncentracijos skirtingais ekstraktais Derliaus dinamika tręšiant 2% koncentracijos skirtingais ekstraktais Derliaus dinamika tręšiant 3% koncentracijos skirtingais ekstraktais Skirtingų ekstraktų ir koncentracijų įtakos pomidorų derliui palyginimas IŠVADOS NAUDOTA LITERATŪRA...44 PRIEDAI 5

6 1. ĮVADAS Pomidorai pasaulyje plačiai auginama daržovė. Vokietijos centrinio rinkos ir kainų tyrimo centro duomenimis, 2004 metais pasaulyje išauginta 85 mln. t pomidorų. Tarptautinėje prekybos apyvartoje yra 3,5 mln. t pomidorų, likę skirti vietiniam vartojimui. Daugiausia 13 mln. t pomidorų - išauginama Kinijoje, antroje vietoje tenka JAV - 11,7 mln. t. Europoje didžiausios pomidorų augintojos yra Italija (5,15 mln. t), Ispanija (2,78 mln. t) ir Graikija (1,99 mln. t) -jos kartu išaugina 65 proc. visų pomidorų Europoje. Daugiausiai pomidorų Europoje eksportuojama iš Ispanijos, įskaitant ir Kanarų salas ( t), ir iš Olandijos ( t) (LŽŪ konsultavimo tarnyba, 2007). Lietuvoje atsigauna šiltnaminė daržininkystė, nemažai daržovių auginama ir lauke (sodybiniuose sklypuose, mėgėjiškuose soduose, ūkiuose). Iš daržovių bene daugiausiai auginama pomidorų (Antanaitis, 2004). Lietuva pagal pomidorų, vertingo funkcinio maisto suvartojimą (apie 20 g per dieną žmogui) atsiduria už mažiausiai suvartojančių Europos šalių ribos. Reikėtų, kad Lietuvos gyventojai jų suvartotų bent du tris kartus daugiau (Viškelis, 2005). Pomidorų derlius labai priklauso nuo daigų kokybės. Tręšimas - vienas iš pagrindinių faktorių lemiantis derlių. Pomidorus puola įvairios ligos ir kenkėjai. Ypač didelių nuostolių turi šiltnamininkai, nes šiltnamių specifinės mikroklimato sąlygos labai palankios plisti ligoms ir kenkėjams. Pakenkti augalai blogai auga, menkai dera, derlius dažnai išauga prastos kokybės, o neretai ir žūva. Todėl pomidorų apsaugos priemonių sistemoje labai svarbu greitai ir tiksliai apibūdinti ligą arba kenkėją (Lžū konsultavimo tarnyba, 2007). Su dideliais sunkumais susiduria ūkininkai augindami pomidorus ekologiškai, nors pastaraisiais metais auginant pomidorus šiltnamiuose įdiegta naujovių: pradėtos auginti atsparesnės ligoms ir kenkėjams veislės (LŽŪ konsultavimo tarnyba, 2007). Tačiau to nepakanka. Tyrimams pasirinkome biologinius ekstraktus pagamintus tikrojoje ūkinėje bendrijoje Mėta. Tai privati įmonė, įkurta 1989 metais, gaminanti ekologiškus eterinius aliejus, vaistažolių arbatas, masažinio medaus mišinius iš natūralios ir ekologiškos lietuviškos žaliavos. Tai vienintelė tokio tipo įmonė Pabaltijyje. TŪB Mėta jau 5 metus yra aktyvi Europos Sąjungos mokslinių projektų Copernicus ir Eureka dalyvė, tiekianti eterinius aliejus ir ekstraktus moksliniams tyrimams (Laukų laikraštis, 2005). Mėtos gaminamų ekstraktų poveikis pomidorams, tręšiant juos per lapus, ligi šiol nebuvo tyrinėtas. Šios bendrovės gaminami augaliniai ekstraktai dažniausiai naudojami medicinoje ir buityje. Mums ir Mėtos vadovams kilo mintis išbandyti ekologiškai auginamų pomidorų tręšimui per lapus šiuos ekologiškus ekstraktus: pušų, beržų ir dilgėlių. 6

7 2. LITERATŪROS ANALIZĖ 2.1. Trumpa pomidorų istorijos apžvalga Pomidorai kartu yra ir sena, ir pakankamai nauja daržovė. Laukiniai pomidorai dar ir dabar auga Andų kalnų papėdėje Pietų Amerikoje. Prieš 1000 metų pomidorai po truputį pradėjo plisti į šiaurę, Meksikoje žmonės juos pradėjo vartoti kaip maistą ir vėliau pradėjo atrinkinėti geresnius augalus sėklai. Nuo to laiko išlikę ir pastaruoju metu dar tebėra populiarūs smulkiavaisiai vyšnios formos pomidorai (Karbauskienė, 2000). Prasidėjus didžiųjų geografinių atradimų erai, XVI a. viduryje pomidorai pateko į Europą. Pradžioje juos augino kaip egzotinius augalus Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje. Pirmasis pomidorus aprašė italų gydytojas ir botanikas Matioli 1554 metais, pavadinęs jų vaisių auksiniu obuoliu - pomo d'oro. Prancūzai pomidorus vadino meilės obuoliais - pomme d'amour. Maistui pomidorus pradėjo vartoti italai, po to prancūzai. Pirmą kartą kaip daržovės pomidorai paminėti prancūzų firmos Vilmorin 1778 metų sėklų kataloge. Tarp kitko, į Šiaurės Ameriką pomidorai pateko tik praėjusio amžiaus viduryje kartu su atsikėlėliais iš Europos (Halmann, 2003; Inden, 2004). Pradedantiems ekologiškai ūkininkauti svarbu suprasti ekologinės augalininkystės, daržininkystės, ar gyvulininkystės pagrindus, veiklos principus, žinoti, nuo ko pradėti. Ekologinės organinės žemdirbystės pradžia žinoma iš Švento Rašto (Biblijos), kur nurodoma, jog augalai buvo tręšiami perpuvusiu mėšlu, nes pagal religines dogmas šviežias mėšlas yra nešvarus. Kaip teigiama arabų literatūros šaltiniuose, X-XII amžiais jau buvo naudojamas mulčiavimas. Nuo tada ir yra išlikusi ši senovinė išmintingos žemdirbystės vertybė ( Lietuvoje ekologine žemdirbyste mokslininkų domėtasi jau prieš pirmąjį sovietmetį 1990 m., įkurta ekologinės žemdirbystės bendrija Gaja m. ekologinių ūkių tebuvo devyni, po penkerių metų jų padaugėjo iki 144, o nuo 2000 m. sparčiai gausėjo, o ypač įstojus į Europos Sąjungą ( Pomidorų biologinės ypatybės ir vertybės Pomidorai yra vienmečiai arba daugiamečiai bulvinių (Solanaceae) šeimos žoliniai augalai. Kultūrinimui naudojami keli pomidoro (Lycopersicon lycopersicum) varietetai, tarp kurių reikšmingiausi yra paprastieji pomidorai, krūmo formos pomidorai ir didžialapiai 7

8 pomidorai. Šie varietetai išoriškai skiriasi lapų bei augalo kompozicija. Stačiu keru pomidorai turi tvirtesnį, lėtai augantį stiebą, atstumai tarp lapų nedideli, žiedeliai smulkūs, augalai mažai šakojasi ir yra pakankamai atsparūs karščiui (Laukų laikraštis, 2005; Lžū konsultavimo tarnyba, 2007 ). Didžialapiai pomidorai išsiskiria specifine, panašia į bulvių lapų forma, o karščiui nėra atsparesni negu paprastieji pomidorai (Laukų laikraštis, 2005). Paprastieji pomidorai yra labiausiai paplitę, išaugina įvairaus ilgio stiebą su daugybe šoninių šakų, vaisiai būna įvairių formų ir spalvų (Laukų laikraštis, 2005). Pagal vaisių formą pomidorai skirstomi į dvi pagrindines grupes. Indeterminantinių (ilgastiebių) pomidorų pagrindinė atžala auga ištisai į ilgį (iki m ir daugiau), iš kiekvienos pažasties išauga šoninė šaka, žiedų kekės kas 3-4 lapai (Viškelis, 2005). Determinantinių (krūmo formos) pomidorų pagrindinė atžala baigiasi žiedų keke, taip pat nedaugelis šoninių šakų baigiasi žiedų kekėmis, jų vegetavimo periodas yra trumpas, duoda ankstyvą derlių. Šio tipo veislės labai tinka auginti lauke (Viškelis, 2005). Kartais išskiriamos ir tarpinės formos - pusiau determinantiniai pomidorai, kurių žiedų kekės kas 1-2 lapai, po 4-6 kekių augalo viršūnės baigiasi žiedų keke (Viškelis, 2005). Pomidorai turi tvirtas, stipriai išsišakojusias šaknis, augančias iki 0,8 m ir giliau. Palankiomis drėgmės bei šilumos sąlygomis iš pagrindinės atžalos bet kurioje vietoje, ypač apatinėje dalyje, gali susidaryti pridėtinės šaknys. Kartais tuo naudojamasi retoms veislėms dauginti iš auginių (Laukų laikraštis, 2005). Pomidorų žiedų kekės būna įvairios formos, tai veislės ypatumas. Yra 3 žiedų kekės formos: paprastoji, dvišakė ir daugiašakė (Mačys, 1970; Jankauskienė, 2004). Kekės turi didelę įtaką pomidorų vystimuisi. Nustatyta, kad išgenėtose kekėse pomidorai mažiau sutrūkinėja negu išgenėjus tik lapus (Demers, 2004). Tyrimais pastebėta, kad išgenėtose pomidorų kekėse užauga didesni vaisiai, išlaikomas vaisių krūvio balansas (Jankauskienė, 2004). Mokslininkas Gautier H. (2001) tyrė mažesnio vaisių kiekio įtaką lapų, stiebo ir vaisių augimui bei morfologijai. Pomidorų su formuotomis kekėmis padidėjo lapų paviršiaus plotas, užaugo storesni stiebai, didesni vaisiai (Gautier, 2001). Kiti mokslininkai ištyrė, kad išgenėtose kekėse pagerėja vaisių kokybė. Nustatyta, kad palikus 4 vaisius kekėje, 40% sumažėja derlius, bet padidėja vidutinė vaisiaus masė (Bar, 1996; Bertin, 1995). Pomidoro vaisius botaniškai yra uoga, jos spalva ir forma būna labai įvairi ir apibūdina veislę (Gautier, 2001). Pomidorų vaisiai yra skanūs ir sveiki. Jie turi daug vitaminų, cukrų, organinių rūgščių, aromatinių medžiagų (Report of the working group, 1996). Vaisiuose yra maždaug 94 proc. 8

9 vandens, 100 g vaisių turi kcal. 100 g prinokusių pomidorų yra 1,2-1,6 mg karotino, mg vitamino C, 0,6-0,7 mg vitamino PP, taip pat kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Pomidorai skatina žmogaus priešinimąsi radiacijos poveikiui, riboja cholesterino kaupimąsi organizme (Visockienė, 1993). Dešimties metų tyrimų duomenimis, įvairių Lietuvoje auginamų veislių pomidoruose vidutiniškai yra 6,86 g/100 g sausųjų medžiagų, 4,37% cukrų, 16,2 mg/100 g askorbo rūgšties, 3,67 mg/100 g karotinoidų (Bartkaitė, 1998). Pomidorų vaisiuose esantis alkaloidas tomatinas padeda gydyti kelių odos ligų (dermatito) formas, riboja ir odos grybelines ligas. Liaudies medicinoje pomidorai vartojami ir tromboflebitui, venų išsiplėtimui, gastritui gydyti ir kaip šiek tiek vidurius laisvinantys vaistai (Visockienė, 1993). Kadaise buvo bijoma, kad pomidoruose yra daug oksarūgšties, kas turi įtakos druskų apykaitos procesui organizme. Tačiau pastaraisiais metais bandymais nustatyta, jog oksarūgšties pomidoruose yra 6 kartus mažiau negu salotose, 10 kartų mažiau negu bulvėse ir 50 kartų mažiau negu rabarbarų kotuose. Taigi pomidorus drąsiai gali valgyti kiekvienas žmogus (Duchovskis, 2002) Pomidorų veislės Pasaulyje priskaičiuojama keletas tūkstančių pomidorų veislių. Ir Lietuvoje sėklų prekybos firmos siūlo maždaug 100 veisli. Mėgėjai jų augina dar daugiau, nors gal ne visas iš jų galima būtų vadinti tikromis veislėmis (Laukų lairaštis, 2005). Pomidorų veislės klasifikuojamos pagal kelis biologinius bei ūkinius požymius. Kilmės atžvilgiu veislės skirstomos į dvi grupes: a) laisvo apsidulkinimo veislės, gautos sisteminės atrankos būdu, naudojant įvairius selekcijos metodus, ir dauginamos iš elitinių motininių augalų; b) hibridinės veislės F 1 (pirmosios kartos heteroziniai hibridai), gauti kryžminant atskirai selekcionuotas tėvinių augalų linijas. Sėklos auginamos dviem etapais: išauginamos tėvinių augalų sėklos, o po to hibridų sėklos. Tolesnėse kartose iš hibridinių augalų išauga įvairaus tipo augalų veislės (Visockienė, 2003). Pagal augimo tipą veislės skirstomos į determinantines ir indeterminantines; pagal vartojimo būdą: vartoti švieži, konservuoti, gaminti pomidorų tyrei arba sultims bei kitoms specifinėms reikmėms; pagal auginimo vietą: lauko ir šiltnamių (mėgėjai išskiria kambarinius ir balkono pomidorus) (Visockienė,1998). 9

10 Vaisiai pagal dydi ir formą skirstomi į apvalius su 2-3 sėklų kameromis ir g sveriančiais vaisiais, didžiavaisius arba mėsingus (angliškai beef tomatoes, vokiškai Fleischtomaten) su daugiau negu 9 sėklų kameromis ir g svorio vaisiais, vyšnios formos, pailgavaisius (slyvos, kriaušės formos) pomidorus. Taip pat yra įvairių tarpinių formų (Laukų lairaštis, 2005). Vakarų Europoje pastaruoju metu kaip atskiras tipas pasirodė kekiniai pomidorai, kurie nuimami ir parduodami kekėmis 4-6, kartais 8 vaisiai kartu. Šio tipo veislės tinka ir daržuose individualiam vartojimui, nes vaisius galima nuiminėti ir po vieną, tačiau kur kas rečiau negu paprastų apvaliųjų pomidorų veislių derlių, t. y. 1-2 kartus per savaitę (Jankauskienė, 2004). Pagal vaisių spalvą pomidorai skirstomi į raudonus, rožinius, geltonus, baltus, žalius, rudus bei margus. Europoje, taip pat ir Lietuvoje, daugiausiai vartojami ir auginami raudonvaisiai pomidorai, Šiaurės Amerikoje labai populiarūs rožiniai pomidorai. Rinkos reikmėms didesniais kiekiais auginami geltoni pomidorai. Izraelis sėkmingai eksportuoja į Europą vyšnios formos geltonuosius pomidorus. Įvairių spalvų pomidorus daugiausiai mėgėjai augina savo malonumui. Margi pomidorai šiltnamyje gali nusidažyti ir dėl nesubalansuoto tręšimo bei nuo kai kurių pomidorų ligų. Tikrai margų pomidorų veislių, pavyzdžiui, tokių kaip Tigerella yra mažai (Paradikovic, 2002). Pastaruoju metu pasirodė ir vadinamųjų ilgaamžių pomidorų - apvalūs, kieti, su storomis sienelėmis, nokstantys labai lėtai ir skirti tolimam transportavimui, pavyzdžiui, iš Olandijos į Ameriką arba Japoniją. Jie auginami daugiausia pietų šalyse (Ispanijoje, Maroke). Žiemą jų patenka taip pat ir į Lietuvos rinką. Šie pomidorai turi šiek tiek kitokį skonį, kurį ne visi mėgsta. Tačiau tokia veislė gali praversti ir darže, kad pailgėtų pačių išsiaugintų pomidorų vartojimo sezonas (Mačys, 1970). Mūsų tirta veislė Delfine F 1 - tai didžiavaisiai (mėsingi) pomidorai, dideli su pereinamos formos vaisiais (jie 3 5 kamerų), skirta auginti daugiausia šiltnamiuose (gali augti ir lauke), tinka įvairiam vartojimui. DELFINE F 1 Tm V F 2 N St - vidutinio ankstyvumo, vaisiai apvalūs, vienodi, kieti, sveria maždaug 160g, be žalios dėmelės, labai transportabilūs. Augalas vidutinio tvirtumo, nedideli atstumai tarp lapų, gana reiklūs šviesai. Rekomenduotinas auginti šiltnamiuose ir lauke, pririšus prie kuolelių. Pripažinta, kad atsparūs 3 tabako mozaikos viruso rasėms, tačiau neatsparus lapų rudajam pelėsiui (Laukų lairaštis, 2005). 10

11 2. 4. Daržo augalų tręšimas ekologiniame ūkyje Daržininkai dažniausiai pritaria ekologinės žemdirbystės idėjoms, tačiau jiems sunku taikyti tręšimo rekomendacijas. Daugelis mano, kad augalus paprasčiau tręšti sintetinėmis trąšomis - lengviau ir rezultatai greičiau pasiekiami. Augalų maistas kaip žinia azotas, fosforas, kalis ir kiti elementai. Jie gali būti natūralūs ar sintetiniai. Ilgai naudojant sintetines trąšas nusialina dirva, sunyksta naudingieji mikroorganizmai. Pablogėja dirvos struktūra, sutrinka maisto medžiagų balansas [Bender, 2004]. Ekologinėje daržininkystėje svarbiausia yra išlaikyti gerą dirvos struktūrą ir didinti jos biologinį aktyvumą. Su derliumi iš dirvos paimamos N, P 2 O 5, K 2 O atsargos papildyti kompostu, žaliąja trąša, mėšlu. Tokiu būdu išlaikomas maisto medžiagų balansas, sudaromos tinkamos sąlygos augalams augti. Pagrindiniai augalams reikalingi elementai - anglies dvideginis, deguonis - gaunami iš oro, kiti elementai - iš dirvos (Jankauskienė, 1999) Natūralių maisto medžiagų ištekliai ekologinėje daržininkystėje Mėšlas labai svarbi trąša. Gyvuliai maitindamiesi augalinės kilmės maistu, ne visas maisto medžiagas pasisavina iki galo. Kai kurie produktai (grūdai, sėklos) nevisiškai suvirškinami ir su išmatomis patenka į mėšlą (Karklelienė, 2006). Mėšlo kokybė priklauso nuo gyvulių rūšies, kraiko kokybės ir kiekio, mėšlo kaupimo ir laikymo būdų ir sąlygų (Karklelienė, 2006). Daržovėms tręšti turi būti naudojimas tik perpuvęs mėšlas. Neperpuvęs mėšlas yra mažai naudingas, nes mikroorganizmai jį skaldo toliau ir maitinasi jame esančiomis maisto medžiagomis (Šymona, 1997). Paukščių mėšlas - labai koncentruota trąša. Joje esančios maisto medžiagos lengvai tirpsta vandenyje, ir labai greitai veikia pasodintus augalus (Karklelienė, 2006). Siekiant sumažinti azoto nuostolius, paukščių mėšlas džiovinamas iš jo gaminamos granulės. Galima pasigaminti ir paukščių mėšlo ir miltų. Jie lengvai tolygiai išbarstomi dirvoje arba ištirpinti vandenyje ir tuo vandeniu dirva laistoma. Paukščių mėšlą lygiomis dalimis tinka maišyti su perpuvusiu gyvulių mėšlu. Iš tokio mišinio išgaruoja mažiau amoniako (Metodiniai nurodymai, 1990). Srutos - tai gyvulių šlapimas ir mėšlui pūvant atsiradęs skystis, išsiskyręs iš kraikinio mėšlo. Dalis srutų absorbuojama kraiko arba nuteka į aplinką, nelygu koks gyvulių laikymo ir kreikimo būdas (Šymona, 1997). 11

12 Srutos yra vertinga azoto ir kalio trąša. Jose yra vidutiniškai 0,8% organinių medžiagų, 0,4% azoto, 0,02% fosforo ir 0,6% kalio. Srutose esančios maisto medžiagos yra ištirpusios vandenyje, todėl augalams lengvai prieinamos. Srutos - greitai veikianti trąša. Jos gali būti naudojamos papildomam tręšimui bet kuriuo metu. Patikimiausia srutas įterpti į dirvą, kai augalams trūksta maisto medžiagų (Metodiniai nurodymai, 1990). Durpės. Daržovėms tręšti tinka žemapelkių durpės, kurios esti tik silpnai rūgščios arba neutralios reakcijos. Iškastos durpės sukraunamos į krūvas ir laikomos per žiemą, kartkartėmis perkasant, kad išgaruotų jose esantys augalams nuodingi junginiai. Durpės dirvoje pūva lėtai, laipsniškai atpalaiduodamos azotą, kuriuo daržovės gali maitintis ilgesnį laiką (Karklelienė, 2006). Aukštapelkių durpės geriausiai tinka komposto gamybai arba kraikui. Kompostuojant šias durpes, reikia pridėti kalkių, kurios neutralizuoja rūgščią reakciją ir pagreitina organinių medžiagų skilimą (Šymona, 1997). Dumblas. Neutraliuose vandens telkiniuose bei melioracijos grioviuose susikaupia nemažai dumblo. Tai smulkių dirvos dalelių mišinys, suplautas lietaus. Jame yra pusiau perpuvusių augmenijos ir buvusių gyvių kūnų dalelių. Dėl to dumblas yra vertinga trąša. Valant kūdras, tvenkinius, melioracijos griovius, sukaupiama nemažai dumblo. Toks iškastas dumblas turėtų pastovėti krūvoje per žiemą, kad išgaruotų nuodingi junginiai. Pavasarį patartina jį permaišyti su pūdiniu ir tręšti lengvas dirvas. Prieš naudojant dumblą reikia patikrinti jo cheminę sudėtį (Karklelienė, 2006) Istorinė ekologinio daržo augalų tręšimo apžvalga Ekologinio daržo tręšimo pagrindas yra tinkamas kompostas. Kompostavimas laikomas ekologijos pagrindu. Jo autorius - organikos tėvu vadinamas A. Howard, Britanijos žemės ūkio patarėjas, agronomas. Nuvykęs į Indiją m., jis darė nuoseklius tyrimus, iš kokių medžiagų ir kokiu būdu gaunama daugiau humuso augalams auginti. Kompostui naudojo įvairias organinines medžiagas bei sliekus ir nustatė, kad augalų mitybai kompostas yra tris kartus naudingesnis negu mėšlas. Kompostavimas yra viena natūraliausių žmogaus poveikio dirvožemiui priemonių nekenkiant gamtai. Jis padeda gerinti dirvožemio struktūrą, išlaikyti dirvoje drėgmę ir orą, sudaro sąlygas sveikiems augalams augti. Kompostas pagerina dirvožemio struktūrą. Pradedant daržininkauti, dirvožemis dažniausiai nėra geros struktūros, supuolęs, lakus smėlis ar nelaidus drėgmei. Įterpus komposto, dirvožemio dalelės tampa purios, pagerėjus dirvožemio aeracijai, lengviau absorbuojama drėgmė ir maisto medžiagos, patamsėja dirvožemio spalva. Tai idealios sąlygos sveikų augalų vegetacijai (Danilčenko, 2004). 12

13 Kompostas stimuliuoja naudingųjų organizmų veiklą. Aparus kompostą, dirvožemyje esanti gyvūnija bei mikroorganizmai padeda maisto medžiagas perdirbti į augalams prieinamas formas. Sliekai, vikšrai ir kiti makroorganizmai purena dirvą. Ji tampa laidesnė drėgmei, pagerėja augalų šaknų aeracija. Kompostas reguliuoja dirvožemio ph, yra natūrali trąša, todėl daržininkai gali apsieiti be cheminių trąšų (Carrijo, 2004). Kompostuoti tinkamos medžiagos - virtuvės atliekos, žalia žolė, paukščių bei gyvulių mėšlas, šienas, šiaudai, pjuvenos ir kt. Kompostą galima naudoti keletą sezonų. Taip galima sėkmingai auginti daržoves. Nesvarbu, ar trąšos beriamos į dirvą ar dedamos į kompostą, svarbiausia, kad būtų teisingai subalansuotas svarbiausių maisto medžiagų - NPK santykis. Šis santykis priklauso nuo to, kokias daržoves tręšime (Karbauskienė, 2000). Maisto pramonės ir buitinės maisto atliekos turėtų būti be sintetinių priedų (sunkiųjų metalų kiekis turėtų neviršyti šių normų: kadmio - 0,7, vario - 70, švino - 45, cinko - 200, gyvsidabrio - 0,4, bendro chromo (VI) - 0 mg/kg sausųjų medžiagų) (Losas, 1999). Labai reiklioms maisto medžiagoms daržovėms azoto, fosforo ir kalio santykis turėtų būti 1:2:1, vidutiniškai reiklioms - 4:6:3. Pagrindiniam tręšimui galima sudaryti tokį trąšų mišinį: - azoto (N) - 2 dalys kraujamilčių + 3 dalys žuvų miltų; - fosforo (P) - 3 dalys kaulamilčių + 6 dalys koloidinio ar kitokio fosfato; - kalio (K) - 1 dalis dumblių miltų + 6 dalys žaliojo smėlio. Ekologiniam daržui tręšti galima naudoti skystas kompleksines trąšas. Jų dozės labai mažos ir iš karto patręšiama visomis trąšomis. Dr. Howard Garretts pateikia tokį natūralios dirvos trąšų derinį: 1 stiklinė komposto arbatos; 30 g melasos; 1 arbatinis šaukštelis dumblių miltelių; 30 g natūralaus obuolių acto; 30 g česnakų arbatos; 1 valgomasis šaukštas geriamosios sodos; 30 g skysto biostimuliatoriaus (Bio-agri, Bio-gro, Bio-inn, žuvų emulsija). Viskas išmaišoma 10 1 vandens. Galima purkšti keletą kartų per sezoną (Šymona, 1997). Yra daugybė organines trąšas gaminančių firmų. Viena jų - Amerikos firma AGGRAND gamina skystas organines trąšas, tinkamas daržovėms, gėlėms, vaismedžiams bei kitiems augalams tręšti. Šių trąšų sudėtis: kalio sulfatas, kraujamilčiai, melasa, humuso ekstraktas, vitaminai, kalkių emulsija. Tai trąša, kurioje NPK santykis parinktas profesionaliai - 4:3:3, ir augalai visais pagrindiniais maisto elementais aprūpinami vienu metu ( Kita šios firmos trąša - dumblių ir kalio sulfato mišinys. NPK santykis jame - 0:0:8, tačiau jo sudėtyje yra mikroelementų, padedančių pasisavinti azotą ( Organiniai kaulamilčiai (NPK santykis 0:12:0) skatina augalų šaknų vystymąsi, stimuliuoja augalų augimą ir žiedų formavimąsi, skatina vaisių augimą. Ištirpinta vandenyje trąša naudojama dirvai purkšti ( 13

14 Natūralus organinis kalcio ir magnio mišinys - skystos trąšos. Atskiedus jas vandeniu, dirva purškiama prieš sėja ar sodinimą. CB FVR organinių trąšų sudėtyje yra visų makro ir mikroelementų, aminorūgščių, enzimų, proteinų ir mineralų, kurių reikia, kad augalai normaliai vystytųsi. Šių trąšų maisto medžiagų sudėtis tokia: N - 0.8%, P - 0,1%, K - 0,4%, Ca- 12%, Mg - 0,7%, Cu - 1,21 ppm, Zn- 3,04 ppm. Fe - 1,21 ppm, Mn- 3,64 ppm, Bo - 0,8%, Na - 0,2 ppm, S - 23 mg, Ni - 36 mg, Sn - 8,1 mg, Si - 60 mg (Osinska, 2001 ). Biojodis - skysta organinė trąša, pagaminta biohumuso vandeninio ekstrakto pagrindu, pagerinta biologiškai aktyviu jodu, biotransformatoriais, mikroelementais (Danilčenko, 2004). Biokal 01" - skysta ekologiška trąša, kurią sudaro vaistinių augalų ekstraktai (57%), biohumuso ekstraktas (38%), eteriniai aliejai, gydomasis vanduo, makro - ir mikroelementai (5%). Cheminė sudėtis: N 230,0 mg/l, P 2 O 5 370,0 mg/l, K 2 O 5 480,0 mg/l, Ca 110,0 mg/l, Mg 30,0 mg/l, Fe 10,0 mg/l, Co 50 mg/l, Cu 100 mg/l, Se 5 mg/l (Šymona, 1997). Tręšiant subalansuotomis trąšomis, augalai tampa atsparesni ligoms ir kenkėjams, pagerėja fotosintezė, suaktyvėja azoto fiksacija. Trąša išmaišoma vandenyje. Dirva purškiama prieš sėja ar sodinimą (Danilčenko, 2004) TŪB * įmonėje gaminamų ekologiškų ekstraktų charakteristika 1989 metais įkurta privati įmonė Mindaugo Vyskupaičio Tikroji Ūkinė Bendrija Mėta. Ji turi ECOAGROS išduotą sertifikatą. Gamina eterinius aliejus, ekstraktus, vaistažolių arbatas, masažinio medaus mišinius iš natūralios ir ekologiškos lietuviškos žaliavos. Tai vienintelė tokio tipo įmonė Pabaltijyje. TŪB Mėta jau 5 metus yra aktyvi Europos Sąjungos mokslinių projektų Copernicus ir Eureka dalyvė, tiekianti eterinius aliejus ir ekstraktus moksliniams tyrimams, kurių tikslas- ištirti cheminę sudėtį, antimikrobines, antioksidantines savybes bei pritaikyti natūralius ir ekologiškus maisto produktų konservantus iš augalinės žaliavos. Įmonė gamina 13 rūšių ekologiškus vandeninius ekstraktus. * TŪB Tikroji ūkinė bendrija 14

15 Ekstraktai yra gaminami iš ekologiškos žaliavos vandens destiliavimo būdu, koncentruojami vakuumu. Įmonė per metus pagamina 200t augalinių ekstraktų (Antanaitis, 1999). Tyrimams paimti biologiniai ekstraktai (pušų, beržų ir dilgėlių) pagaminti TŪB Mėta. Jų cheminė sudėtis nustatyta Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centre (pateikta 1 lentelėje). 1 lentelė. Augalų ekstraktų cheminė sudėtis Tyrimo rezultatai Rodiklis Beržų (B) Dilgėlių (D) Pušų (P) Pelenai sausoje medžiagoje % 6,9 19,7 4,3 Sausos medžiagos % 50,6 60,5 63,0 Natūralioje medžiagoje: Azotas (N) % 0,37 1,76 0,28 Fosforas (P) % 0,9 0,14 0,09 Fosforas (P 2 O 5 ) % 0,44 0,32 0,21 Kalis (K) % 1,28 2,68 0,97 Kalis (K 2 O) % 1,54 3,23 1,17 Kalcis (Ca) mg/kg Magnis (Mg) mg/kg Cikas (Zn) mg/kg ,3 40,3 Geležis (Fe) mg/kg 75 42,5 183 Boras (B) mg/kg 10,9 11,5 11,4 Manganas (Mn) mg/kg Varis (Cu) mg/kg 6,0 2,5 2,5 Siera (S) mg/kg Molibdenas (Mo) mg/kg 0,043 0,360 0,225 Kobaltas (Co) mg/kg 0,45 1,75 0,18 Selenas (Se) mg/kg 0,014 0,004 0,038 Augalams svarbiausių pagrindinių maistmedžiagių tarpusavio santykis N:P 2 O 5 :K 2 O ekstraktuose yra šis: B ekstrakto 1:1,19:4,16, D 1:0,18:1,83 ir P 1:0,75:4,18. Ypač B ir P ekstraktuose santykinai daugiausia yra kalio. Ekstrakte D ypač daug azoto, kalio, kalcio, magnio, sieros. Todėl skirtingi augalai gali nevienodai reaguoti į tręšimą šiais eksraktais (Antanaitis, 1999). Lietuvoje, naudojant trąšas ir dirvos gerinimo bei augalų apsaugos priemones, būtina vadovautis Vį Ekoagros" parengtu leidiniu ir taisyklėmis Reikalavimai žemės ūkio ir maisto produktų gamybai ir tvarkymui. 15

16 Ekologiškai auginamų pomidorų tręšimas Norint gauti gerą derlių, pomidorus reikia reguliariai tręšti. Geriau duoti trąšų dažniau ir po mažiau. Tręšimas pastaruoju metu derinamas su laistymu, nes skystu pavidalu maisto medžiagos geriau patenka į augalus ir greičiau gali paveikti augimą (Paradikovic, 2002). Apart tręšimo didelę reikšmę pomidorų auginimui turi tinkamų sąlygų sudarymas ir veislės pasirinkimu (Visockienė, 2003). Pagal ekologinio žemės ūkio taisykles, ekologinės gamybos sistema turi būti pagrįsta augalų maisto medžiagų apykaitos uždaru ciklu (Karklelienė, 2006 ). Ekologinės gamybos daržininkystės ūkiuose dirvos agrocheminės savybės gerinamos ir maisto medžiagų bei biogeninių elementų balansas atstatomas laikantis specialių sėjomainų, kuriose svarbią vietą užima ankštiniai augalai. Trūkstamam maisto medžiagų kiekiui papildyti gali būti naudojamos tokios trąšos: 1) organinės trąšos iš ekologinės gamybos ūkio: gyvulių ir paukščių mėšlas, srutos, augalų liekanos ir žaliosios trąšos, šiaudai ir kitos mulčiuoti naudojamos medžiagos, kompostai; 2) organinės trąšos, įvežtos iš kitų šaltinių: mėšlas (išskyrus specializuotų didelių ūkių, vištų ir galvijų mėšlą bei žmogaus fekalijas), pjuvenos, medžio drožlės ir žievės (jei mediena nebuvo apdorota sintetinėmis medžiagomis), kompostai, jei nebuvo naudoti sintetiniai priedai, maisto pramonės ir maisto atliekos be sintetinių priedų, durpės be sintetinių priedų, kraujo, mėsos, kaulų, plunksnų miltai, neturintys sintetinių priedų, sapropelis ir dumblas; 3) mineralinės trąšos: natūralios kilmės kalcio ir magnio karbonatai (pvz., klintys, kreida ir kt.), magnio sulfatas (pvz., kiseritas), medžio pelenai (sudeginus cheminėmis medžiagomis neapdorotą - medieną), natūralūs fosfatai (pvz., fosforitmilčiai), kai kadmio kiekis ne didesnis negu 90 mg/kg, natūralios kalio trąšos (pvz., kainitas, silvinitas, kalio sulfatas, kalio magnezija ir kt.), gipsas, kalcio chloridas, mikroelementai; 4) kiti preparatai: bakteriniai preparatai, augalų preparatai ir ekstraktai. Ekologinės daržininkystės ūkiuose pagrindinė trąša, kaip buvo minėta, yra kompostas. Jo norma priklauso nuo augalų poreikio maisto medžiagoms. Tręšimas turi skatinti ne tik intensyvų augalų augimą, bet ir gerinti dirvos gyvybingumą, pvz., kompostu reikėtų tręšti rudeni, kad iki pavasario dirvoje mikroorganizmai galėtų jį suskaidyti. Pavasarinis daržo augalų tręšimas skatina labai greitą augimą, didina ligų ir kenkėjų antplūdžio riziką. Tuo atveju dažnai tenka naudoti apsaugos priemones, o jos mažina derlingumą, blogina derliaus kokybę, stabdo humuso gaminimąsi (Autko, 2005). Organinėms medžiagoms kompostuoti gali būti naudojami mikrobiologiniai, augaliniai ir natūralios kilmės mineraliniai 16

17 preparatai. Ruošti kompostą reikia taip, kad būtų prarandamas kuo mažesnis maisto medžiagų kiekis ir nebūtų teršiama aplinka (Karklelienė, 2006). Intensyviausi gyvybiniai dirvožemio procesai vyksta viršutiniame sluoksnyje, todėl kompostas ar kitos organinės trąšos, paskleistos dirvos paviršiuje, turi būti labai sekliai (5-8 cm gyliu) įterptos. Gerai paruoštas kompostas didina dirvos fitosanitarinį potencialą, t.y. kuo gausiau dirvožemio mikroorganizmų, tuo mažesnė tikimybė, kad nusialins dirvožemis, plis augalų ligos (Šymona, 1997). Į dirvą įterpiamas organines medžiagas reikėtų vertinti pagal tai. kiek jos gali padidinti dirvos humusingumą. Labiausiai humusingumą didina tos organinės medžiagos, kuriose anglies ir azoto santykis yra apie 25-35:1. Perpuvęs šiaudų mėšlas, ankštinių augalų šaknys, įvairūs pūdiniai beveik atitinka optimalų C ir N santykį, todėl įterpti į dirva greitai tampa humusu (Cobani, 1994). Humuso kieki galima padidinti auginant ankštinius augalus ar trešiant mėšlu. Vieno hektaro armenyje humuso padaugėja auginant: dobilus ar liucernas 2,0 tonomis, dobilų ir motiejukų mišinį pirmaisiais naudojimo metais -1.5 t, dobilų ir motiejukų mišinį antraisiais naudojimo metais- 1,0 t, trešiant 15 t/ha mėšlo - 1,0 toną. Šie skaičiai gali padėti suprasti, koks yra humuso balansas ūkyje (Karklelienė, 2006). Dabartinės humuso atsargos dirvožemiuose susikaupė per tūkstantmečius, nes humifikacijos metu huminių rūgščių susidaro daugiau, negu jų mineralizuojasi. Tačiau, nesilaikant technologijų reikalavimų, humuso atsargos gali greitai sumažėti (Horgos, 2001). Optimali tręšimo norma daržovėms yra tokia, kuria patręšus galima gauti didelį ar net didžiausią kokybišką derlių. Nors kiekvienas daržovių augintojas suinteresuotas gauti maksimalų pelną, bet ūkininkauti reikia taip, kad nemažėtų dirvožemio derlingumas. Manymas, kad daržoves galima auginti be trąšų, neturi nei mokslinio, nei ekonominio pagrindo (Edian, 1981). Ekologinės gamybos ūkyje labai svarbu sukaupti kuo daugiau kraikinio mėšlo, įvairių kompostų. Nepamainoma šioje žemdirbystės sistemoje yra tinkamai parinkta žalioji trąša. Pomidorams labai svarbu laistymas. Jiems tinka nelabai dažnas, tačiau stiprus laistymas. Vasarą priklausomai nuo saulės intensyvumo vidutinis vandens sunaudojimas svyruoja nuo 0,5 iki 5 l/ kv. m per dieną (Duchovskis, 2001). Paprastai pavasarį (kovo-balandžio mėn. laistoma 2-3 kartus per savaitę po / kv. m kaskart, vasarą kartus per savaitę po / kv. m. Durpių maišuose ir loveliuose laistymo norma kiekvieną kartą yra mažesnė l/ kv. m (jeigu dienos laistymo norma didesnė kaip 2 l/ kv. m, reikia laistyti 2 kartus per dieną). Jeigu durpių maišų arba lovelių 17

18 dugne matyti vanduo arba jis sunkiasi pro drenažo plyšius, pomidorų laistyti nebereikia (Laukų laikraštis, 2005). Svarbi yra vandens, kuriuo laistoma kokybė - jame turi būti kuo mažiau druskų, chloro ir natrio. Labiausiai tinka tokios sudėties vanduo: bendra druskų koncentracija iki 0,30g/l; chloras iki 90 mg/l; natris iki 30 mg/l; vandens kietumas iki 10 kietumo laipsnių. Geriausia pomidorus laistyti lietaus vandeniu, geras vanduo paprastai ir upėse. Jeigu vanduo laistymui imamas iš tvenkinio arba ežero, reikia patikrinti, ar arti jų nėra gyvulių ar paukščių fermos, ar neįteka kanalizacijos vandenys iš mechaninių dirbtuvių ir t.t. Vanduo iš gręžinio gali būti per kietas, jis būna ir šalčiausias palyginus su kitais vandens šaltiniais. Pajūrio rajonuose upių bei ežerų vanduo kartais gali būti per sūrus (kai vėjas atneša jūros vandens) (Jankauskienė, 1999). Mažuose plotuose pomidorus laistyti galima ir žarna, tačiau šiuo atveju sunku reguliuoti laistymo normą, vienodumą ir intensyvumą. Jeigu laistoma perdaug stipria čiurkšle, nuplaunama žemė nuo šaknų tada reiktų apiberti pomidorų šaknis kompostu arba kita ekologinei daržininkystei tinkama medžiaga (Jankauskienė, 1999) Temperatūros reguliavimo svarba auginant pomidorus šiltnamyje Tinkamiausias oro temperatūros režimas pomidorams priklauso nuo jų augimo fazės ir nuo apšviestumo. Anksti pavasarį šildomuose šiltnamiuose iki derliaus nuėmimo pradžios palaikoma oro temperatūrą: C naktį, C apsiniaukusiomis dienomis, C saulėtomis. Pradėjus imti derlių, oro temperatūrą naktimis ir dienomis padidinama 1 3 laipsniais, vėdinti pradedama, esant C (Gyunter, 1980). Skirtinga oro ir dirvos temperatūra gali turėti didelės įtakos pomidorų augimui. Pavyzdžiui, jei oro temperatūra naktį 2 C didesnė negu tinkamiausia, augalas išstypsta, padidėja atstumai tarp lapų, vaisių ir kekių koteliai tampa plonesni, žiedai smulkesni, o to pasekmė - mažėja derlingumas. Priešingai - 1 C padidinus dienos ir nakties temperatūra vienu metu, augalo vegetatyvinė masė gali padidėti 10 proc. Jeigu augalams nepakanka šviesos, didesnė temperatūra susilpnina augalus, jie išstypsta (Farkas, 1990). 18

19 Svarbiausia yra palaikyti reikalingą temperatūrą 3-4 savaites po persodinimo. Per daug intensyvus lapų augimas, ypač jeigu mažai šviesos, gali sustabdyti naujų žiedų susidarymą ir jau esančių žydėjimą. Jeigu užsimezgė daug vaisių, jie stabdo lapų bei stiebų augimą, augalo viršūnė plonėja ir šviesėja. Sumažinus temperatūrą, ypač naktimis, ir gausiau laistant bei tręšiant, galima pagerinti augalų vegetatyvinį augimą (Bakker, 1990). Žiedadulkės išbyra ir geriausiai auga C temperatūroje. Jeigu ji yra žemesnė negu 14 C, pomidorai neapsidulkina. Vaisiai neužsimezga ir tada, kai oro temperatūra didesnė kaip 30 C, žūsta žiedadulkės, neišaugusios iki žiedo piestelės (Farkas, 1990). Lengviausiai su temperatūros pagalba reguliuoti pomidorų augimą galima šildomuose šiltnamiuose. Tačiau dideliuose šiltnamiuose reikia žiūrėti, kad visur būtų pakankamai vienoda temperatūra - ir šiltnamio centre, ir pakraščiuose. Leistinas skirtumas C, o blogai izoliuotuose šiltnamiuose jis būna 5 C ir daugiau. Virš substrato pageidautina 1-2 C aukštesnė temperatūra negu augalo viršūnės dalyje, tai pagerina vertikalią oro srovę ir augalų augimą (Erhioul, 2002). Nešildomuose šiltnamiuose oro temperatūra, daugiausia reguliuojama vėdinant, todėl statant šiltnamius nereikia taupyti orlaidžių sąskaita, ypač mažuose polietileniniuose šiltnamiuose. Dirvos temperatūrą anksti pavasarį galima padidinti uždengus ją permatoma arba juoda plėvele, kuri vėliau nuimama, o laistant galima apriboti dirvos temperatūros pakilimą daugiau kaip iki C. Palyginti su dirva, durpių substrato maišai ir loveliai sušyla greičiau (Horgos, 2001) Pomidorų apsauga nuo ligų ir kenkėjų Šalyje nėra nė vieno daržo, kuriame neaugtų pomidorai taip pamėgtos ir reikalingos daržovės, tačiau jiems augti ir bręsti trukdo įvairios ligos. Be grybų ir bakterijų pomidorų derliaus nuostolius padaro virusai. Žinoma per 20 pomidoruose parazituojančių virusų (Bar, 1996). Pomidorai gali sirgti daugybę ligų, todėl visame pasaulyje selekcininkai išveda naujų veislių, kurios būtų atsparios kuo didesniam ligų skaičiui. Olandijos šiltnaminiai pomidorai dažniausiai būna atsparūs 4-5 ligoms, o JAV firmų pomidorai - net 6-7 (Brunt, 1996). Labiausiai paplitęs virusas yra pomidorų mozaikos virusas (ToMV). Jis paprastai sukelia įvairaus piešinio ir spalvos pomidorų lapų mozaiką. Dėl šio viruso pomidorų derliaus nuostoliai gali siekti iki 65 proc (Šimkūnas, 1973). Daugiausia žalos šiltnamiuose auginamiems pomidorams pastaruoju metu padaro tokios ligos: pilkasis puvinys ir bakteriozė. Geriausia apsauga nuo vytulio, virusų ir lapų rudojo pelėsio yra šioms ligoms atsparių veislių auginimas (Laukų laikraštis, 2005). 19

20 Pomidorų ligų kontrolė Ekologiškai ūkininkaujant gali būti taikomi šie kontrolės su pomidorų ligomis būdai: Profilaktinė kontrolė: a) sveiki augalai: sveika sėkla; sveika dirva; sėklos apsauga nuo ligų sukėlėjų iki patenkant į dirvą; dirvos apsauga nuo ligų sukėlėjų prieš sėkloms patenkant į dirvą; nuolatinis dirvos ruošimo padargų bei įrankių dezinfekavimas; atsparių ligoms veislių parinkimas; b) natūralių gamtos priemonių panaudojimas suteikia galimybę aktyvinti dirvoje esančius gyvuosius mikroorganizmus ir naudingąsias bakterijas. Patręšus dirvą geros kokybės kompostu, gyvieji organizmai veikia labai aktyviai, ir ligų sukėlėjai praranda galimybę pradėti savo veiklą. Aktyviame dirvožemyje augalai sparčiai auga, greičiau vystosi, atsparesni ligoms; c) atsparių veislių parinkimas: ruošiantis sėjai, būtina susipažinti su atskirų veislių aprašymais, jų savybėmis. Vienos veislės yra atsparesnės grybinėms, kitos - virusinėms ar bakterinėms ligoms, vienos atsparesnės miltligei. kitos - antraknozei ir pan. Neverta rizikuoti įsigyti nežinomą veislę ir patirti nuostolių. Agrotechninė kontrolė: augalų kaita (sėjomaina): vienos šeimos augalus keletą metų auginant toje pačioje vietoje, ligų sukėlėjai įgauna galią ir tampa agresyvūs. Kadangi jie išlieka gyvybingi keletą metų, būtina keletą metų nesudaryti jiems tokios galimybės. Auginant kitos šeimos augalus, ligų sukėlėjai praranda galimybes daugintis. Tinkamai suskirsčius daržą į atskirus sklypelius ir kiekviename iš jų auginant vienos rūšies augalus, galima sėkmingai išvengti ligų. Mechaninė kontrolė: a) sanitarinės priemonės: sezonui pasibaigus, dezinfekuojamas visas augalams prižiūrėti naudojamas mechaninis ir rankinis inventorius. Ligoti augalai ir jų liekanos pašalinami iš daržo ir sunaikinami. Kai kurių ligų pažeistų augalų liekanas galima panaudoti kompostui gaminti; b) kliuviniai: kai kurias ligas platina vabzdžiai kenkėjai. Jų veiklai gali trukdyti baltojo molio (kaolino) tirpalu nupurkšti lapai, vaisiai, uogos. Toks paviršius yra apsaugotas nuo tiesioginio pažeidimo. Ši priemonė padeda išvengti amarų, lapgraužių platinamų ligų; c) kai kuriuos sukėlėjus naikina karštas vanduo: tam tikros temperatūros vanduo naudojamas pramoniniu būdu ruošiamoms sėkloms kaitinti; d) fermentuota komposto arbata: naudingieji tokios arbatos mikroorganizmai apsaugo nuo ligų. Ši arbata ruošiama taip: 5 dalys komposto užpilamos 8 dalimis vandens ir paliekama 2 savaitėms fermentuotis. Po to gautas tirpalas 2 kartus perkošiamas. Purškiama ant augalų ir dirvos, kad skystis patektų ant šaknų. Ši arbata naikina dirvoje, ant lapų ir stiebų esančius ligų 20

21 sukėlėjus; f) pramoninės gamybos biologiniai preparatai: tai pramoniniu būdu dauginamos bakterijos (Bacilus Subtilis, Pseudomonas SPF), grybai (Ampelomyce Quisgualis), kiti bakteriniai preparatai, pavyzdžiui, mykostopas, trichoderminas ir kt. Jie yra brangūs, todėl ekonomiškai apsimoka naudoti tik dideliuose pramoniniuose plotuose; g) fungicidai: šie skysčiai naudojami norint apsaugoti nuo konkretaus sukėlėjo. Naudotinos medžiagos: pienas (pomidorai purškiami nuo miltligės, kitos daržovės - nuo grybinių ligų); aliejus (tinka profilaktiškai purkšti nuo ligų); geriamoji soda apsaugo nuo miltligės; siera ir jos preparatai naudojami grybinių ligų sukėlėjams naikinti; vario preparatai (dažniausiai naudojamas Bordo skystis) (Karklelienė,2006; Danilčenko, 2004) Apsauga nuo kenkėjų Kenkėjais įprasta vadinti visus darže skraidančius gyvius. Tačiau kenkėjai gali būti ne tik vabzdžiai, bet ir įvairūs graužikai, šliužai, erkės, nematodai. Žinoma, kenkiančių augalams vabzdžių daugiausia, tad ir jų daroma žala taip pat. ko gero, didžiausia (Kurzawinska, 2003). Kenkėjų grupės: vabzdžiai, nematodai, moliuskai (minkštakūniai), voragyviai. Įvairūs augalais mintantys vabzdžiai turi skirtingus burnos organus, todėl ir augalus pažeidžia nevienodai. Žaladarius galima skirstyti į čiulpiančiuosius, graužiančiuosius, skeletuojančiuosius, minuojančiuosius (Zitikaitė, 1999). Augalai pradedami saugoti nuo kenkėjų kur kas anksčiau nei sodinant į dirvą. Būtina pasirūpinti, kad sėklos būtų sveikos, ligų ir kenkėjų nepažeistos. Svarbu, kad augalams vegetacijos metu netrūktų drėgmės, nes tik normalaus drėgnio dirvoje augalai tarpsta ir būna atsparesni ligoms bei kenkėjams (Duchovskis, 1998). Profilaktinis apsaugos būdas a) sveiki augalai: sveiki augalai turi stebuklingą galią apsiginti nuo aplinkos veiksnių panaudodami savo biologines ir morfologines savybes. Sveikas augalas turi storesnį dengiamąjį sluoksnį, plaukeliai esti stipresni ir aštresni, tvirtesnis vaškinis sluoksnis. Visa tai nėra palanku kenkėjams; b) natūralių priešų priviliojimas: daržo sveikumo garantas yra didžiulė augalų įvairovė. Gamta šią įvairovę mėgsta: žalia veja, gėlės, vijokliniai augalai. Kartu tai sudaro ekosistemą, kurioje savo vietą randa įvairūs gyvūnai, tarp jų- ir augalų kenkėjai. Natūralios aplinkos naudingiems vabzdžiams bei paukščiams sudarymas yra gera priemonė prisivilioti kenkėjų priešus. Pavyzdžiui, kopūstinių šeimos lysvių pakraščiuose tinka auginti įvairus mėtinius augalus 21

22 (plačiau apie tai - skyriuje Sėjomaina"). Svarbu privilioti į daržą paukščius, be to. darže turi būti parazitinių vabzdžių grobuonių, kurie minta kenkėjais ir neleidžia jų populiacijai pernelyg didėti (skaityti Biologinis apsaugos būdas ). c) atsparių veislių parinkimas; d) augalų įvairovė. Agrotechninis apsaugos būdas a) kenkėjų mėgstamų augalų pašalinimas: daugumos piktžolių ryškių spalvų žiedai vabzdžių noriai lankomi. Nemažai kultūrinių augalų kenkėjų randa čia sau prieglobstį - maitinasi, dauginasi, žiemoja. Todėl aplink daržą, darže ir pakelėse piktžolių palikti negalima; b) augalų sėjos ar sodinimo laiko pasirinkimas. Mechaninis apsaugos būdas a) kliūčių sudarymas: tai priemonės, kurios gali sustabdyti kenkėjų veisimosi ciklą. Štai kopūstų pasėlį apdengus plėvele, kenkėjai negali jame padėti kiaušinėlių. Mulčiavimas neleidžia morkinei musei padėti kiaušinėlių netoli augalų, ir lerva negali įsiskverbti į morkos vidų. Storas mulčio sluoksnis trukdo kolorado vabalams išlįsti į dirvos paviršių pavasarį. Šio vabalo mėgstamus bulvienojus palaisčius, po to apipurškus kvietinėmis sėlenomis, vabalas negali ant lapų padėti kiaušinėlių. Valgomoji druska - geros pinklės šliužams. Apibarsčius šliužus druska, jie žūva iš karto. Skruzdėlėms jų lankomose vietose galima paberti vaisių" - kukurūzų miltų; b) lipnios gaudyklės: įvairios gaudyklės dažniausiai kabinamos vaismedžiuose, bet galima pakabinti daržo teritorijoje bet kur. Geriausiai kenkėjus pritraukia ryškios spalvos. Raudonos spalvos gaudyklės pritraukia daugiausia kenkėjų. Šiltnamiuose baltasparniams gaudyti tinkamiausia geltona, tripsams - mėlyna spalva; c) feromonai, atraktantai, repelentai; d) kenkėjų rinkimas. Biologinis apsaugos būdas Tai gyvų organizmų panaudojimas tam tikros kenkėjų populiacijų plitimui ant augalų sustabdyti. Vieni naudingieji vabzdžiai, tarp jų ir bitės, skraidydami nuo žiedo ant žiedo, padeda apdulkinti augalus ir gauti gausesnį derlių, kiti (vapsvos, trichogramos, boružės) naikina daugelį kenkėjų arba jų lervas, kiaušinėlius, lėliukes. Vabzdžiai grobuonys minta kitais vabzdžiais (Kobryn, 2002; Hof, 2000 ). 22

23 3. MOKSLINIO TIRIAMOJO DARBO METODIKA 3.1 Tyrimų tikslas ir uždaviniai Literatūros analizė parodė, kad dar per mažai dėmesio yra skiriama ekologiškai auginimų pomidorų derlingumo didinimui. Todėl naujų ekologiškų preparatų paieškos tyrimai turėtų būti vykdomi sistemingai, kad ūkininkams būtų rekomenduotos vis naujos efektyvios trąšos pomidorų tręšimui tiek per dirvožemį, tiek ir per lapus. Tyrimui pasirinkta DELFINE F 1 veislė (Tm V F 2 N St) - pasižyminti vidutiniu ankstyvumu. Vaisiai apvalūs, vienodi, kieti, sveria maždaug g, transportabilūs. Augalas vidutinio tvirtumo, nedideli atstumai tarp lapų, gana reiklūs šviesai. Rekomenduotinas auginti šiltnamiuose ir lauke, pririšus prie kuolelių. Pripažinta, kad atsparūs 3 tabako mozaikos viruso rasėms, tačiau neatsparus lapų rudajam pelėsiui. Tirta Mėtos gaminamų ekstraktų poveikis pomidorams, tręšiant juos per lapus. Toks tyrimas ligi šiol nebuvo atliktas. Šios bendrovės gaminami augaliniai ekstraktai naudojami medicinoje ir buityje. Mums ir Mėtos vadovams kilo mintis pabandyti panaudoti pomidorų tręšimui per lapus šiuos ekologiškus ekstraktus: pušų, beržų ir dilgėlių. Šio darbo tikslas: nustatyti fabriko Mėta biologinių ekstraktų efektyvumą šiltnamyje auginamiems pomidorams. Siekiant šio tikslo buvo sprendžiami šie uždaviniai: 1. Stebėti preparatų įtaką pomidorų augimui vegetacijos laikotarpiu. 2. Nustatyti optimalią tirpalo koncentraciją pomidorams tręšti, išbandant trijų rūšių (pušų, beržų ir dilgėlių) ekstraktus. 3. Atlikus tyrimus, rekomenduoti naudoti efektyviausią preparatą ir jo koncentraciją. 23

24 3.2 Tyrimų metodika Tyrimai buvo atliekami šiltnamyje, kurio dydis 10 4m, o tai sudaro 0,4 aro. Šiltnamio gruntą sudaro juodžemis, kuris papildytas purumą ir grunto struktūrą gerinančiomis medžiagomis: mėšlo pūdiniu, durpėmis. Pomidorų daigai (apie 30cm dydžio) pasodinti šiltnamyje gegužės 14 d. Daigai sodinti cm tarpais tarp kiekvieno augalo ir 80 cm tarp eilių. Sodinimo tankumas 2,5-2,8 augalo/kv. m. Toks tankumas parinktas todėl, kad rečiau pasodinti augalai duoda stabilų derlių, vaisiai paprastai būna didesni, paprasčiau augalus prižiūrėti. Tirta pomidorų veislė Delfine. Tai veislė pasižyminti didžiavaisiais (mėsingais) pomidorais, dideliais su pereinamos formos vaisiais (jie 3 5 kamerų), skirta auginti daugiausia šiltnamiuose (gali augti ir lauke), tinka įvairiam vartojimui. Tyrimams buvo paimti trys biologiniai ekstraktai: pušų, beržų ir dilgėlių. Jų cheminė sudėtis nustatyta Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centre. Natūralus pušų ekstraktas (1 pav.) - gaminamas iš pušų spyglių ir pumpurų. Jame yra biologiškai aktyvių medžiagų, eterinio aliejaus, sakų, flavonoidų, vitaminų E, K, rauginių ir mineralinių medžiagų. Pušų ekstrakto cheminė sudėtis pateikta 2 lentelėje. Rodiklis Tyrimo rezultatai Pelenai sausoje medžiagoje % 4,3 Sausos medžiagos % 63,0 Natūralioje medžiagoje: Azotas (N) % 0,28 Fosforas (P) % 0,09 Fosforas (P 2 O 5 ) % 0,21 Kalis (K) % 0,97 Kalis (K 2 O) % 1,17 Kalcis (Ca) mg/kg 2300 Magnis (Mg) mg/kg 1500 Cinkas (Zn) mg/kg 40,3 Geležis (Fe) mg/kg 183 Boras (B) mg/kg 11,4 Varis (Cu) mg/kg 2,5 Siera (S) mg/kg pav. Natūralus pušų ekstraktas 2 lentelė. Natūralaus pušų ekstrakto cheminė sudėtis 24

25 Natūralus beržų lapų ir pumpurų ekstraktas (2 pav.) - gaminamas iš žalių arba džiovintų beržų lapų ir pumpurų. Jame yra eterinių aliejų, saponinų, flavonoidų, deguto, organinių ir mineralinių medžiagų, fenolinių junginių. Beržų ekstrakto cheminė sudėtis pateikta 3 lentelėje. Rodiklis Tyrimo rezultatai Pelenai sausoje medžiagoje % 6,9 Sausos medžiagos % 50,6 Natūralioje medžiagoje: Azotas (N) % 0,37 Fosforas (P) % 0,9 Fosforas (P 2 O 5 ) % 0,44 Kalis (K) % 1,28 Kalis (K 2 O) % 1,54 Kalcis (Ca) mg/kg 2200 Magnis (Mg) mg/kg 2190 Cinkas (Zn) mg/kg 123 Geležis (Fe) mg/kg 75 Boras (B) mg/kg 10,9 Varis (Cu) mg/kg 6,0 Siera (S) mg/kg pav. Natūralus beržų ekstraktas 3 lentelė. Natūralaus beržų ekstrakto cheminė sudėtis Natūralus dilgėlių ekstraktas (3 pav.) - gaminamas iš didžiosios dilgėlės antžeminės dalies. Jame yra rauginių, mineralinių medžiagų, cukrų, fenolkarboninių rūgščių, flavonoidų, vitaminų. Dilgėlių ekstrakto cheminė sudėtis pateikta 4 lentelėje. 25

26 Rodiklis Tyrimo rezultatai Pelenai sausoje medžiagoje % 19,7 Sausos medžiagos % 60,5 Natūralioje medžiagoje: Azotas (N) % 1,76 Fosforas (P) % 0,14 Fosforas (P 2 O 5 ) % 0,32 Kalis (K) % 2,68 Kalis (K 2 O) % 3,23 Kalcis (Ca) mg/kg Magnis (Mg) mg/kg Cinkas (Zn) mg/kg 26,3 Geležis (Fe) mg/kg 42,5 Boras (B) mg/kg 11,5 Varis (Cu) mg/kg 2,5 Siera (S) mg/kg pav. Natūralus dilgėlių ekstraktas 4 lentelė. Natūralaus beržų ekstrakto cheminė sudėtis Šių biologinių ekstraktų (pušų, beržų ir dilgėlių) tirpalo koncentracija buvo 70%. Tyrimui parinktos 1%, 2% ir 3% tirpalų koncentracijos, kurios buvo paruoštos sekančiai: 1% koncentracijai išgauti 500ml vandens įpilta 7,1 ml (70%) ekstrakto tirpalo; 2% koncentracijai išgauti 500ml vandens įpilta 14,3 ml (70%) ekstrakto tirpalo; 3% koncentracijai išgauti 500ml vandens įpilta 21,4 ml (70%) ekstrakto tirpalo. Paruošti tirpalai supilti į purškiklius. Į žalios spalvos purškiklius supilti pušų ekstraktai su skirtingomis koncentracijomis (1%, 2%, 3%), raudonuose purškikliuose beržų ekstraktai ir mėlynuose purškikliuose dilgėlių ekstraktai su skirtingomis koncentracijomis (4 pav.) 26

27 4 pav. Purkštuvai, kuriuose supiltos pušų, beržų ir dilgėlių ekstraktų skirtingos koncentracijos (1%, 2%, 3%) Tyrimui auginta 30 vnt. pomidorų. Kiekvienai skirtingai koncentracijai ir skirtingiems ekstraktams auginta po 3 augalus. Kas 10 dienų pomidorų lapai purkšti minėtais tirpalais. Purkšti pradėta praėjus dviems savaitėms po daigų pasodinimo šiltnamyje ir baigta spalio pradžioje. Tyrimo metu stebėti pomidorų augimo tarpsniai vegetacijos laikotarpiu (žydėjimas, vaisių užmezgimo pradžia, vaisių sunokimas). Sunokę vaisiai buvo sveriami, nustatant augalų derlių. Buvo atlikti 9 svėrimai per visą tyrimo laikotarpį, skinant nuo kiekvieno augalo po tris sunokusius vaisius. Tyrimais siekta nustatyti kurie iš biologinių ekstraktų efektyviausi ir kokia jų koncentracija turi didžiausią įtaką pomidorų derliui. Tyrimai atlikti Telšių apskrityje, Mažeikių rajone, Šerkšnėnų kaime. Vietovė nurodyta 5 paveiksle. 27

28 5 pav. Detalus vietovės nurodymas, kur buvo atliekamas tyrimas 28

29 6 pav. Tirti pomidorai šiltnamyje 7 pav. Sunokę pomidorų vaisiai 29