VIRSELIS. Skiriu Tomui. UDK Ve-02. Versta iš: Holly Webb. Stripes ISBN

Transcription

1 VIRSELIS UDK Ve-02 Versta iš: Holly Webb Oscar s Lonely Christmas Stripes Skiriu Tomui Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, draudžiama mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. ISBN Text copyright Holly Webb, 2010 Cover illustrations copyright Sophy Williams, 2010 Inside illustrations copyright Katherine Kirkland, 2010 All rights reserved. Vertė ir redagavo Simona Kaziukonytė, 2013 Leidykla Alma littera, 2013 Korektorė Marijona Treigienė Viršelį adaptavo Galina Talaiko Maketavo Zita Pikturnienė Tiražas 2000 egz. Išleido leidykla Alma littera, Ulonų g. 2, LT Vilnius Interneto svetainė: Spaudė UAB Spindulio spaustuvė, Vakarinis aplinkkelis 24, LT Kaunas Interneto svetainė:

2 Pirmas skyrius Hana nusimovė ir įsikišo kišenėn pirštines. Šaltas vėjas gnaibė jai skruostus, ir mergaitė viltingai pažiūrėjo į dangų. Gal netrukus ims snigti? Dar tik lapkritis, bet jau labai žvarbu. Iš kibirėlio ji pasėmė didelę saują žiemos paukščių lesalo ir pabėrė lesykloje. Paskui nusišypsojo pati sau. Jazminų krūme, augančiame prie tvoros, Hana tikrai 5

3 girdėjo čirškiant žvirblius ir zyles. Jie nekantriai strikinėjo aplink laukdami, kol mergaitė nueis, ir jie galės pirmiausia išrankioti iš paberto mišinio savo mėgstamus kirminėlius. Mergaitė uždengė kibirėlį ir vėl užsimovė pirštines. Sustingę pirštai nuo šalčio ėmė gelti. Paskui Hana nutykino prie suoliuko ir įsitaisė ant paties kraštelio. Jeigu sėdės labai tyliai ir nekrutės, gal paukšteliai atskris dar jai nenuėjus. Žinoma, būtų buvę protingiau eiti vidun ir žiūrėti pro savo kambario langą, bet Hanai labiau patiko stebėti sparnuočius iš arti. Jie juokingai pešėsi ir plekšnodami sparnais mėgino nustumti vienas kitą nuo lesyklos. Hanos tėvai buvo įtaisę pen- 6

4 kias skirtingas lesyklas, todėl jų sode niekad netrūkdavo vietinių paukščių. Mergaitė žiūrėjo į sparnuočius. Ji buvo apsivyniojusi kaklą storu šaliku ir užsidėjusi kailinę kepurę. Šyptelėjo, kai atskridusi liepsnelė išvaikė iš lesyklos kitus paukštelius, šie nuplazdeno į krūmus. Hana būtų sėdėjusi sode ir ilgiau, tačiau beveik nebejuto sustingusių pirštų. Apkabinusi save rankomis mergaitė užsisvajojo, įsivaizdavo, kad laiko apkabinusi šuniuką, kad minkštas kūnelis ją šildo. Tiesą sakant, jai būtų tikęs bet koks šuo, bet labiausiai patiko dideli, kuriuos galima apglėbti ir prisiglausti. Apie šuniuką Hana svajodavo nuolatos ir tada jausdavosi labai laiminga. Svajonėse ji sėdėdavo apkabinusi 7

5 didelį, baltą su juodomis dėmėmis dalmatiną. Tokį kaip Pongas iš mėgstamiausio jos filmo 101 dalmatinas. Mergaitė daugybę kartų žiūrėjo ir vaidybinį, ir animacinį filmą taip dalmatinas tapo jos svajonių augintiniu. Hanos tėvai jau ne vienus metus vis žadėjo nupirkti šunį. Bent jau dukros paprašyti sakydavo: Mes apie tai pagalvosim. Tėtis buvo sukalbamesnis jis mėgo ilgus pasivaikščiojimus ir rodė dukrai nuotraukas šuns, kurį laikė vaikystėje. Tačiau mama šiek tiek nerimavo dėl Zako, jaunesniojo Hanos broliuko. Ji jaudinosi, kad šuo gąsdins dar netvirtai vaikščiojantį sūnų. Bet Zakui netrukus sueis treji, ir Hana vėl ėmė laidyti užuo- 8

6 minas apie šunis. Mergaitė netikėjo, kad šuo gali išgąsdinti Zaką, broliukas mylėjo gyvūnus kaip ir Hana, vos išvydęs šunį, tuoj pat norėdavo jį paglostyti. Greičiau jau šunį reikėtų ginti nuo Zako, o ne atvirkščiai. Bent taip manė Hana. Vos pagalvojusi apie broliuką, mergaitė išgirdo trinktelint galines duris Zakas išpuolė į sodą, šaukdamas ją vardu. Hana nusivylusi atsiduso, nes broliukas išbaidė paukščius. Jai buvo taip gera ramiai pasėdėti, kai mažylis nesisukiojo aplink. Tačiau Zakui išnirus iš už namo kampo, mergaitė nenoromis nusišypsojo. Broliukas vilkėjo dukslų raudoną žieminį kombinezoną. Drabužis buvo 9

7 toks storas ir išsipūtęs, kad vaikas vos galėjo paeiti. Jis kepėstavo kaip pripūstas balionas. Hana, Hana! Priėjęs berniukas čiupo seserį už rankos. Tave kviečia mama. 10

8 Apsivyniojusi kaklą plačiu šaliku, į kiemą išėjo ir mergaitės mama. Jau ilgai sėdi ant suoliuko, tikriausiai sušalai. Ar matei įdomių paukščių? Hana papurtė galvą. Tik įprastus. Jau ketinau eiti vidun, temsta. Mama plačiai šypsojosi. Turime tau naujieną! Ką tik kalbėjau telefonu šito skambučio dar nesitikėjau sulaukti. Mama giliai įkvėpė. Skambino ponia, kuri augina kilmingus dalmatinus. Hana atlošė pečius ir išpūtusi akis pažvelgė į mamą. Ar ji... Ar ji yra dalmatinų veisėja? paklausė mergaitė. Kodėl ji tau skambino? 11